Amiokordin 50 mg/ml

Pradėti gydyti Amiokordin 50 mg/ml injekciniu tirpalu ir gydymo eigą sekti galima tik ligoninėje arba specialistui prižiūrint. Į veną leidžiamais amjodarono vaistiniais preparatais gydomi tik sunkūs širdies ritmo sutrikimai tuo atveju, jeigu kitoks gydymas yra neveiksmingas arba netinka. Supraventrikulinės (įskaitant atrioventrikulinę mazginę) ar skilvelinės paroksizminės tachikardijos gydymas. Su Volfo-Parkinsono-Vaito sindromu susijusios tachikardijos gydymas. Skilvelių virpėjimo gydymas. Paroksizminio prieširdžių virpėjimo arba plazdėjimo gydymas. Amiokordin 50 mg/ml injekciniu tirpalu galima gydyti tuo atveju, jeigu būtinas greitas amjodarono poveikis arba jeigu neįmanoma gydyti geriamaisiais jo vaistiniais preparatais.

Dozavimas Amjodarono dozė visada parenkama atsižvelgiant į paciento ligą ir poreikį. Injekcijos į veną Įprastinė dozė (5 mg/kg kūno svorio) suleidžiama ne greičiau kaip per 3 min. Injekciją galima kartoti ne anksčiau kaip po 15 min., net jei prieš tai suleistas tik vienos ampulės turinys, kadangi gali ištikti negrįžtamas kolapsas. Gydomasis poveikis pasireiškia pirmosiomis minutėmis po injekcijos, o vėliau lėtai silpnėja, todėl jam palaikyti reikėtų pradėti infuziją. Infuzijos į veną Įsotinamoji dozė. Paprastai suleidžiama 5 mg/kg kūno svorio Amiokordin, praskiesto 250 ml 5 % gliukozės infuzinio tirpalo, per 20120 min. Infuzijos greitis koreguojamas atsižvelgiant į klinikinę reakciją. Nurodytą dozę galima kartoti 23 kartus per parą. Didžiausia paros dozė – 1200 mg. Palaikomoji dozė – 10-20 mg/kg kūno svorio per parą (paprastai vartojama 600800 mg, negalima vartoti daugiau kaip 1200 mg). Vaistinis preparatas turi būti praskiestas 250 ml 5 % gliukozės infuziniu tirpalu. Gydymas infuzijomis paprastai trunka 45 paras. Nuo tos paros, kai pradedamos infuzijos, šio vaistinio preparato reikėtų skirti ir per os. Širdies ir plaučių reanimacija Skilvelių virpėjimui ir pulsinei skilvelinei tachikardijai, atspariai defibriliacijai, gydyti rekomenduojama dozė yra 300 mg (arba 5 mg/kg kūno svorio) amjodarono, praskiesto 20 ml 5 % dekstrozės tirpalo ir greitai suleidžiant į veną. Jei skilvelių virpėjimas išlieka, gali būti skiriama papildoma 150 mg (arba 2,5 mg/kg kūno masės) intraveninė amjodarono dozė. Informacija apie nesuderinamumą pateikta 6.2 skyriuje. Perėjimas nuo gydymo vartojant į veną prie gydymo vartojant per burną Pasiekus pageidaujamą efektą, kaip įmanoma greičiau turėtų būti pradėtas geriamojo amjodarono skyrimas įprastine doze (t. y. po 200 mg tris kartus per parą). Amiokordin 50 mg/ml injekcinį tirpalą tuomet reikia palaipsniui nutraukti. Vaikų populiacija Amjodarono saugumas ir veiksmingumas vaikams neištirti. Turimi duomenys pateikiami 5.1 ir 5.2 skyriuose. Dėl sudėtyje esančio benzilo alkoholio naujagimiams, kūdikiams ir vaikams iki 3 metų amžiaus amjodarono leisti į veną negalima (žr. 4.3 skyrių). Senyviems pacientams Kaip ir visiems pacientams, svarbu, kad būtų skiriama mažiausia veiksminga dozė. Nors įrodymų nėra, kad šios grupės pacientams būtų skirtingi dozavimo reikalavimai, tačiau šios grupės pacientai gali būti labiau linkę į bradikardiją ir laidumo sutrikimus, skiriant per didelę dozę. Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas skydliaukės funkcijos stebėjimui (žr. 4.3, 4.4 ir 4.8 skyrius). Pacientams, kurių inkstų ir (arba) kepenų funkcija sutrikusi Pacientams, kurių inkstų ir (arba) kepenų funkcija sutrikusi, dozės koreguoti nereikia. Vartojimo metodas Leisti į veną. Vaistinio preparato skiedimo prieš vartojant instrukcija pateikiama 6.6 skyriuje. Į veną Amiokordin skiriama tūrine pompa per kateterį, įvestą į centrinę veną.