Clindamycin-MIP 150 mg/ml

Klindamicinui jautrių mikroorganizmų sukeltų ūminių arba lėtinių infekcinių ligų gydymas: kaulų ir sąnarių pvz., osteomielito ir sepsinio artrito; ausų, nosies ir gerklės pvz., tonzilito, faringito, sinusito, vidurinės ausies uždegimo; skarlatinos; dantų ir žandikaulio pvz., periodonto absceso ir periodontito; apatinių kvėpavimo takų pvz., lėtinio paūmėjusio bronchito, bendruomenėje įgytos pneumonijos, plaučių empiemos, plaučių absceso; pilvaplėvės ertmės pvz., peritonito ir pilvo absceso (kartu su antibiotiku, veikiančiu reikiamą gramneigiamų aerobų spektrą); moterų mažojo dubens ir lyties organų pvz., endometrito, celiulito, makšties skliauto infekcijos, kiaušintakių ir kiaušidžių absceso, salpingito, cervicito, uždegiminės dubens ligos (kartu su antibiotiku, veikiančiu reikiamą gramneigiamų aerobų spektrą); odos ir poodinio audinio pvz., spuogų, šunvotės, celiulito, impetigos, abscesų, infekuotų žaizdų, rožės, paronichijos; sepsio; endokardito. Reikia atsižvelgti į oficialias vietines tinkamo antimikrobinių vaistinių preparatų vartojimo rekomendacijas.

Dozavimas Suaugę žmonės ir vyresni kaip 14 metų vaikai Jei infekcinė liga vidutinio sunkumo, per dieną reikia leisti 8 – 12 ml Clindamycin-MIP (t.y. 1200-1800 mg klindamicino). Jei infekcinė liga sunki, šio vaistinio preparato paros dozė yra 16-18 ml (t.y. 2400 - 2700 mg klindamicino). Dozę reikia padalyti į 2 - 4 dalis. Didžiausia paros dozė suaugusiesiems ir vyresniems kaip 14 metų paaugliams yra 32 ml (atitinka 4800 mg klindamicino). Ją reikia leisti per 2 - 4 kartus. Vyresni kaip 4 savaičių, tačiau jaunesni kaip 14 metų vaikai Atsižvelgus į infekcinės ligos sunkumą ir vietą, reikia leisti 20-40 mg/kg kūno svorio paros dozę. Ją reikia leisti per 3 - 4 kartus. Senyvi pacientai Klindamicino farmakokinetikos studijų metu nebuvo stebima kliniškai svarbaus skirtumo, vartojant geriamą ir leidžiamą klindamiciną, tarp jaunų ir senyvų pacientų, jei pastarųjų kepenų ir inkstų (įvertinus amžių) funkcija yra normali. Todėl senyviems pacientams, kurių kepenų ir inkstų funkcija (įvertinus amžių) normali nereikia koreguoti vaistinio preparato dozės (žiūrėti skyriuje 5.2). Kepenų funkcijos nepakankamumas Pacientams, sergantiems vidutinio sunkumo arba sunkiu kepenų funkcijos nepakankamumu, plazmoje antibiotiko pusinės eliminacijos periodas ilgėja. Paprastai dozės mažinti nebūtina tuo atveju, jei klindamicino leidžiama kas 8 valandas. Jei ligonis serga sunkiu kepenų funkcijos nepakankamumu, būtina sekti klindamicino koncentraciją plazmoje. Atsižvelgus į rezultatus, gali prireikti mažinti dozes arba ilginti intervalus tarp jų vartojimo. Inkstų funkcijos nepakankamumas Pacientams, sergantiems inkstų funkcijos nepakankamumu, klindamicino pusinės eliminacijos laikas taip pat būna ilgesnis, tačiau dozės mažinti nebūtina, jei nepakankamumas yra lengvas arba vidutinio sunkumo. Jei pacientas serga sunkiu inkstų funkcijos nepakankamumu arba jam pasireiškė anurija, reikia sekti klindamicino koncentraciją kraujyje. Atsižvelgiant į rezultatus, gali prireikti arba mažinti dozes, arba ilginti intervalus tarp jų vartojimo, t.y. vaistinio preparato gali tekti vartoti arba kas 8, arba kas 12 valandų. Hemodializė Iš kraujotakos hemodialize klindamicinas nepašalinamas, taigi prieš dializę arba po jos vaistinio preparato papildomai vartoti nereikia. Vartojimo metodas Klindamicino galima leisti giliai į raumenis arba infuzuoti į veną. Į veną nepraskiesto Clindamycin-MIP leisti draudžiama! Leidžiant į raumenis, vienkartinė dozė turi būti ne didesnė kaip 600 mg. Infuzinio tirpalo ruošimo prieš vartojant instrukcija pateikiama 6.6 skyriuje. Infuzijos greitis neturėtų būti didesnis kaip 30 mg klindamicino /min. Vienos infuzijos metu per valandą negalima infuzuoti daugiau kaip 1200 mg klindamicino.