CRYSVITA 10 mg

CRYSVITA skirtas su X chromosoma susijusiai hipofosfatemijai gydyti kūdikiams nuo 1 mėnesio iki 1 metų, sergantiems hipofosfatemija (žr. 5.1 skyrių), 1–17 metų vaikams ir paaugliams su radiografiniais kaulų ligos požymiais bei suaugusiesiems. CRYSVITA skirtas su FGF23 susijusiai hipofosfatemijai gydyti esant naviko sukeltai osteomaliacijai, susijusiai su fosfaturiniais mezenchiminiais navikais, kurių negalima kliniškai radikaliai rezekuoti arba lokalizuoti, 1-17 metų vaikams ir paaugliams bei suaugusiesiems.

Gydymą turi pradėti gydytojas, turintis pacientų, kurie serga metabolinėmis kaulų ligomis, gydymo patirties. Dozavimas Visos amžiaus grupės ir visos indikacijos Geriamojo fosfato ir aktyviojo vitamino D analogų (pvz., kalcitriolio) vartojimą būtina nutraukti likus 1 savaitei iki gydymo pradžios. Kadangi burosumabas sustiprina aktyviojo vitamino D sintezę (žr. 5.1 skyrių), reikia įvertinti paciento poreikį pakaitiniam ar papildomam gydymui neaktyvaus vitamino D preparatais. Vitamino D pakeitimą ar papildymą neveikliomis formomis galima pradėti arba tęsti laikantis vietinių rekomendacijų, stebint kalcio ir fosfato koncentraciją serume. Pradedant gydymą, fosfatų koncentracija serume nevalgius turi būti mažesnė už pagal amžių nustatytas normos ribas (žr. 4.3 skyrių). Kalcio koncentraciją serume reikia stebėti prieš pradedant gydymą ir praėjus 1–2 savaitėms po gydymo pradžios bei pakeitus dozę, be to, reguliariai stebėti per gydymo laikotarpį (žr. 4.4 skyrių). Su X chromosoma susijusi hipofosfatemija (angl. X-linked hypophosphataemia, XLH) Dozavimas kūdikiams, sergantiems XLH, nuo 1 mėnesio iki 6 mėnesių Prieš pradedant gydymą, hipofosfatemiją reikia patvirtinti nustatant, kad fosfato koncentracija serume nevalgius yra mažesnė už pagal amžių nustatytą normos apatinę ribą (ANR). Rekomenduojama pradinė dozė kūdikiams nuo 1 mėnesio iki 6 mėnesių yra 0,4 mg/kg kūno svorio, skiriama kas 2 savaites. Dozes reikia suapvalinti iki artimiausio 1 mg. Pradėjus gydymą ir pakoregavus dozę, serumo fosfato koncentraciją nevalgius reikia matuoti kas dvi savaites 6 savaites, po to – kas 4 savaites dar 2 mėnesius, o vėliau – pagal poreikį (taip pat žr. 4.2 skyrių „Visos amžiaus grupės ir visos indikacijos“). Kraujo mėginiai serumo fosfato koncentracijai nevalgius nustatyti visada turi būti imami praėjus maždaug 2 savaitėms po dozės suvartojimo. Jei serumo fosfato koncentracija nevalgius atitinka amžiaus normos ribas, reikia toliau vartoti tą pačią dozę. Dozės didinimas Jei fosfato koncentracija serume nevalgius yra mažesnė už amžiaus normos ribas, dozę galima palaipsniui didinti po 0,2–0,4 mg/kg, kol bus pasiekta didžiausia 0,8 mg/kg dozė. Burosumabo dozės neturėtų būti didinamos dažniau nei kas 4 savaites. Dozės mažinimas Jei fosfato koncentracija serume nevalgius viršija amžiaus normos ribas, kitos dozės skirti negalima, o fosfato koncentraciją serume nevalgius reikia iš naujo įvertinti per 2 savaites. Kad būtų galima vėl pradėti vartoti burosumabą, suvartojus pusę ankstesnės dozės, suapvalinus kiekį kaip aprašyta aukščiau, paciento fosfato koncentracija serume nevalgius turi būti žemiau amžiaus normos ribų. Jei po pirmosios pakartotinės dozės lygis išlieka žemiau normos ribos, dozę galima didinti, kaip aprašyta skyriuje „Dozės didinimas“ (žr. aukščiau). Dozės perskaičiavimas 6 mėnesių vaikams Nuo 6 mėnesių, jei pacientui reikia didinti dozę, reikia laikytis toliau aprašyto dozavimo režimo. Dozavimas kūdikiams, sergantiems XLH, nuo 6 mėnesių iki 1 metų Prieš pradedant gydymą, hipofosfatemiją reikia patvirtinti nustatant, kad fosfato koncentracija serume nevalgius yra mažesnė už pagal amžių nustatytą ANR. Rekomenduojama pradinė dozė kūdikiams nuo 6 mėnesių iki 1 metų yra 0,8 mg/kg kūno svorio, skiriama kas 2 savaites. Dozes reikia suapvalinti iki artimiausio 1 mg. Pradėjus gydymą ir pakoregavus dozę, serumo fosfato koncentraciją nevalgius reikia matuoti kas dvi savaites 6 savaites, po to – kas 4 savaites dar 2 mėnesius, o vėliau – pagal poreikį (taip pat žr. 4.2 skyrių „Visos amžiaus grupės ir visos indikacijos“). Kraujo mėginiai serumo fosfato koncentracijai nevalgius nustatyti visada turi būti imami praėjus maždaug 2 savaitėms po dozės suvartojimo. Jei serumo fosfato koncentracija nevalgius atitinka amžiaus normos ribas, reikia toliau vartoti tą pačią dozę. Dozės didinimas Jei fosfato koncentracija serume nevalgius yra mažesnė už amžiaus normos ribas, dozę galima palaipsniui didinti po 0,4 mg/kg, kol bus pasiekta didžiausia 2,0 mg/kg dozė. Burosumabo dozės neturėtų būti didinamos dažniau nei kas 4 savaites. Dozės mažinimas Jei fosfato koncentracija serume nevalgius viršija amžiaus normos ribas, kitos dozės skirti negalima, o fosfato koncentraciją serume nevalgius reikia iš naujo įvertinti per 2 savaites. Kad būtų galima vėl pradėti vartoti burosumabą, suvartojus pusę ankstesnės dozės, suapvalinus kiekį kaip aprašyta aukščiau, paciento fosfato koncentracija serume nevalgius turi būti žemiau amžiaus normos ribų. Jei po pirmosios pakartotinės dozės lygis išlieka žemiau normos ribos, dozę galima didinti, kaip aprašyta skyriuje „Dozės didinimas“ (žr. aukščiau). Dozės perskaičiavimas 1 metų vaikams Nuo 1 metų, jei pacientui reikia didinti dozę, reikia laikytis toliau aprašyto dozavimo režimo. Dozavimas XLH sergantiems 1–17 metų vaikams ir paaugliams Rekomenduojama pradinė dozė 1–17 metų vaikams ir paaugliams yra 0,8 mg/kg kūno svorio, leidžiama kas 2 savaites. Dozes reikia suapvalinti iki artimiausių 10 mg. Didžiausia dozė yra 90 mg. Pradėjus gydymą burosumabu, fosfatų koncentraciją serume nevalgius pirmąjį gydymo mėnesį reikia matuoti kas 2 savaites, kitus 2 mėnesius – kas 4 savaites, po to pagal poreikį. Kraujo mėginius, skirtus fosfatų koncentracijai serume nustatyti, visada būtina paimti praėjus maždaug 2 savaitėms po dozės suvartojimo. Jeigu fosfatų koncentracija serume nevalgius įeina į pagal amžių nustatytas normos ribas, reikia palikti tą pačią dozę. Dozės didinimas Jeigu fosfatų koncentracija serume nevalgius yra mažesnė už pagal amžių nustatytas normos ribas, dozė gali būti palaipsniui didinama po 0,4 mg/kg iki didžiausios 2,0 mg/kg dozės (didžiausios 90 mg dozės). Pakoregavus dozę, fosfatų koncentraciją serume nevalgius reikia matuoti kas 4 savaites (taip pat žr. 4.2 skyrių „Visos amžiaus grupės ir visos indikacijos“). Negalima koreguoti burosumabo dozės dažniau nei kas 4 savaites. Dozės mažinimas Jeigu fosfatų koncentracija serume nevalgius yra didesnė už pagal amžių nustatytas normos ribas, reikia neleisti kitos dozės ir per 2 savaites pakartotinai įvertinti fosfatų koncentraciją serume nevalgius. Paciento fosfatų koncentracija serume nevalgius turi būti mažesnė už pagal amžių nustatytas normos ribas, tik tada vėl galima leisti dozę, per pusę mažesnę už ankstesnę dozę, apvalinant kiekį, kaip aprašyta aukščiau. Jeigu po pirmosios pakartotinės pradinės dozės koncentracija lieka mažesnė už normos ribas, dozę galima didinti, kaip aprašyta skyriuje „Dozės didinimas“ (pirmiau). Dozės keitimas sulaukus 18 metų 1 mėnesio–17 metų vaikai ir paaugliai turi būti gydomi vadovaujantis pirmiau aprašytomis dozavimo gairėmis. Sulaukę 18 metų pacientai turi pereiti prie suaugusiųjų dozės ir dozavimo režimo, kaip nurodyta toliau. Dozavimas XLH sergantiems suaugusiesiems Rekomenduojama pradinė dozė suaugusiesiems yra 1,0 mg/kg kūno svorio, suapvalinta iki artimiausių 10 mg, iki didžiausios 90 mg dozės, leidžiamos kas 4 savaites. Pradėjus gydymą burosumabu, fosfatų koncentraciją serume nevalgius pirmąjį gydymo mėnesį reikia matuoti kas 2 savaites, kitus 2 mėnesius – kas 4 savaites, po to pagal poreikį. Po ankstesnės burosumabo dozės fosfatų koncentraciją serume nevalgius reikia matuoti kas 2 savaites. Jeigu fosfatų koncentracija serume patenka į normos intervalo ribas, reikia toliau leisti tą pačią dozę. Dozės mažinimas Jeigu fosfatų koncentracija serume yra didesnė už viršutinę normos intervalo ribą, reikia neleisti kitos dozės ir per 2 savaites pakartotinai įvertinti fosfatų koncentraciją serume. Prieš vėl pradedant paciento gydymą burosumabu, fosfatų koncentracija serume turi būti mažesnė už normalų intervalą. Kai fosfatų koncentracija serume yra mažesnė už normalų intervalą, gydymą galima vėl pradėti, leidžiant per pusę mažesnę už pradinę dozę, ją didinant iki didžiausios 40 mg dozės, leidžiamos kas 4 savaites. Fosfatų koncentraciją serume reikia pakartotinai įvertinti praėjus 2 savaitėms po bet kokio dozės pakeitimo. Jeigu po pirmosios pakartotinės pradinės dozės koncentracija lieka mažesnė už normalų intervalą, gydytojo nuožiūra dozę galima didinti dalimis po 1,0 mg/kg, suapvalinant iki artimiausio 10 mg (iki didžiausios (suminės) 90 mg vartojamos dozės), skiriant kas 4 savaites. Fosfatų koncentraciją serume reikia pakartotinai įvertinti praėjus 2 savaitėms po dozės koregavimo. Naviko sukelta osteomaliacija (angl. tumour-induced osteomalacia, TIO) Dozavimas TIO sergantiems 1–17 metų vaikams ir paaugliams nustatytas atliekant farmakokinetinį modeliavimą ir imitavimą (žr. 5.2 skyrių). Dozavimas TIO sergantiems 1–12 metų vaikams Rekomenduojama pradinė dozė 1–12 metų vaikams yra 0,4 mg/kg kūno svorio, leidžiama kas 2 savaites. Dozes reikia suapvalinti iki artimiausių 10 mg. Didžiausia dozė yra 90 mg. Dozės didinimas Jeigu fosfatų koncentracija serume yra mažesnė už pagal amžių nustatytas normos ribas, dozė gali būti palaipsniui didinama. Dozes reikia didinti iš pradžių po 0,6 mg/kg, toliau didinant, priklausomai nuo paciento atsako į gydymą, po 0,5 mg/kg (iki didžiausios 2,0 mg/kg dozės), apvalinant kiekį kaip aprašyta pirmiau, iki didžiausios 90 mg dozės, leidžiamos kas 2 savaites. Pakoregavus dozę, fosfatų koncentraciją serume nevalgius reikia matuoti po 4 savaičių. Negalima koreguoti burosumabo dozės dažniau nei kas 4 savaites. Dozavimas TIO sergantiems 13–17 metų paaugliams Rekomenduojama pradinė dozė 13–17 metų paaugliams yra 0,3 mg/kg kūno svorio, leidžiama kas 2 savaites. Dozes reikia suapvalinti iki artimiausių 10 mg. Didžiausia dozė yra 180 mg. Dozės didinimas Jeigu fosfatų koncentracija serume yra mažesnė už pagal amžių nustatytas normos ribas, dozė gali būti palaipsniui didinama. Dozes reikia didinti iš pradžių po 0,3 mg/kg, toliau didinant, priklausomai nuo paciento atsako į gydymą, po 0,2–0,5 mg/kg (dozės didinimas priklauso nuo paciento fosfatų koncentracijos serume atsako į gydymą), apvalinant kiekį kaip aprašyta pirmiau, iki didžiausios 2,0 mg/kg (didžiausios 180 mg dozės), leidžiamos kas 2 savaites. Pakoregavus dozę, fosfatų koncentraciją serume nevalgius reikia matuoti po 4 savaičių. Negalima koreguoti burosumabo dozės dažniau nei kas 4 savaites. Dozavimas TIO sergantiems 1–17 metų vaikams ir paaugliams Fosfatų koncentraciją serume nevalgius reikia tinkamai stebėti per gydymo burosumabu laikotarpį, taip pat po dozės koregavimo, ir užtikrinti, kad ji atitiktų pagal amžių nustatytas normos ribas. Kraujo mėginius, skirtus fosfatų koncentracijai serume nustatyti, visada būtina paimti praėjus maždaug 2 savaitėms po dozės suvartojimo. Pradėjus gydymą burosumabu, fosfatų koncentraciją serume nevalgius pirmąjį gydymo mėnesį reikia matuoti kas 2 savaites, kitus 2 mėnesius – kas 4 savaites, po to pagal poreikį. Jeigu fosfatų koncentracija serume nevalgius įeina į pagal amžių nustatytas normos ribas, reikia palikti tą pačią dozę. Jeigu fosfatų koncentracija serume nevalgius neatitinka normos ribų, dozę gali reikėti koreguoti (sumažinti ar padidinti) (žr. toliau). Fosfatų koncentraciją serume nevalgius pakartotinai išmatuoti reikia praėjus 4 savaitėms po bet kokio dozės koregavimo. Jeigu pakartotinai išmatuota fosfatų koncentracija serume nevalgius atitinka pagal amžių nustatytas normos ribas, reikia palikti naująją dozę, priešingu atveju reikia toliau koreguoti dozę. Dozės mažinimas Jeigu fosfatų koncentracija serume yra didesnė už pagal amžių nustatytas normos ribas, reikia neleisti kitos dozės ir po 2 savaičių pakartotinai įvertinti fosfatų koncentraciją serume nevalgius. Kai fosfatų koncentracija serume tampa mažesnė už pagal amžių nustatytas normos ribas, vėl galima leisti dozę, per pusę mažesnę už ankstesnę dozę, apvalinant kiekį kaip aprašyta pirmiau. Pakoregavus dozę, fosfatų koncentraciją serume nevalgius reikia įvertinti po 4 savaičių. Jeigu vėl pradėjus leisti dozę, ši koncentracija išlieka mažesnė už pagal amžių nustatytas normos ribas, dozę galima dar koreguoti. Dozės keitimas sulaukus 18 metų Sulaukę 18 metų pacientai turi pereiti prie suaugusiųjų dozės ir dozavimo režimo, kaip nurodyta toliau. Dozavimas TIO sergantiems suaugusiesiems Rekomenduojama pradinė dozė suaugusiesiems yra 0,3 mg/kg kūno svorio, suapvalinta iki artimiausių 10 mg, leidžiama kas 4 savaites. Pradėjus gydymą burosumabu, fosfatų koncentraciją serume nevalgius pirmuosius 3 gydymo mėnesius reikia matuoti kas 4 savaites, praėjus 2 savaitėms po kiekvienos dozės vartojimo, po to pagal poreikį. Jeigu fosfatų koncentracija serume nevalgius įeina į normos ribas, reikia palikti tą pačią dozę. Dozės didinimas Jeigu fosfatų koncentracija serume yra mažesnė už normos ribas, dozė gali būti palaipsniui didinama. Dozes reikia didinti iš pradžių po 0,3 mg/kg, toliau didinant po 0,2–0,5 mg/kg (dozė priklauso nuo paciento atsako į gydymą), iki didžiausios 2,0 mg/kg (didžiausios 180 mg dozės), leidžiamos kas 4 savaites. Pakoregavus dozę, fosfatų koncentraciją serume nevalgius reikia matuoti po 2 savaičių. Pacientams, kurių fosfatų koncentracija serume vis tiek yra mažesnė už normos ribas, nepaisant didžiausios dozės leidimo kas 4 savaites, ankstesnę dozę galima padalyti ir leisti kas 2 savaites, didinant dozę pagal poreikį, kaip aprašyta pirmiau, iki didžiausios 2,0 mg/kg, leidžiamos kas 2 savaites (didžiausios 180 mg dozės). Dozės mažinimas Jeigu fosfatų koncentracija serume yra didesnė už normos ribas, reikia neleisti kitos dozės ir po 2 savaičių pakartotinai įvertinti fosfatų koncentraciją serume nevalgius. Paciento fosfatų koncentracija serume turi būti mažesnė už normos ribas, tik tada vėl galima leisti burosumabą. Kai paciento fosfatų koncentracija serume yra mažesnė už normos ribas, gydymą galima vėl pradėti, leidžiant maždaug per pusę mažesnę už ankstesnę dozę, kas: • 4 savaites (pacientams, kuriems dozė skiriama kas 4 savaites prieš ją nutraukiant); • 2 savaites (pacientams, kuriems dozė skiriama kas 2 savaites prieš ją nutraukiant). Fosfatų koncentraciją serume reikia pakartotinai įvertinti praėjus 2 savaitėms po bet kokio dozės pakeitimo. Jeigu vėl pradėjus leisti dozę, ši koncentracija išlieka mažesnė už normos ribas, dozę galima dar koreguoti. Vaistinio preparato vartojimo nutraukimas TIO sergantiems vaikams ir suaugusiems pacientams Jeigu pacientui taikomas esamo naviko gydymas (t. y., chirurginis pašalinimas arba radioterapija), gydymą burosumabu reikia nutraukti. Užbaigus esamo naviko gydymą, prieš vėl pradedant gydymą burosumabu, reikia pakartotinai įvertinti fosfatų koncentraciją serume. Jeigu fosfatų koncentracija serume išlieka mažesnė už apatinę normalaus intervalo ribą, reikia vėl pradėti gydymą burosumabu, skiriant pacientui paskirtą pradinę dozę. Laikykitės pirmiau pateiktų dozės koregavimo rekomendacijų, kad fosfatų koncentracija serume išliktų normalaus intervalo ribose. Visiems TIO sergantiems pacientams gydymą reikia visiškai nutraukti, jeigu gydančio gydytojo nuomone, reikšmingo pagerėjusio atsako pagal biocheminius arba klinikinius žymenis nenustatyta, nors leidžiama didžiausia dozė. Visi pacientai Ektopinės mineralizacijos rizikai sumažinti rekomenduojama, kad fosfatų koncentracija serume nevalgius būtų normalaus standartinio intervalo apatinėse ribose (žr. 4.4 skyrių). Praleista dozė Jei to reikia dėl praktinių priežasčių, gydymas gali būti skiriamas 3 dienas iki arba po paskirtos gydymo datos. Jeigu pacientas praleido dozę, reikia vėl kiek galima greičiau suleisti paskirtą burosumabo dozę. Ypatingos populiacijos Pacientai, kurių inkstų funkcija sutrikusi Duomenų apie skyrimą pacientams, kurių inkstų funkcija sutrikusi, nėra arba jų nepakanka. Burosumabo negalima skirti pacientams, sergantiems sunkia arba galutinės stadijos inkstų liga (žr. 4.3 skyrių). Vaikų populiacija Su X chromosoma susijusi hipofosfatemija (XLH) Burosumabo saugumas ir veiksmingumas jaunesniems nei 4 mėnesių XLH sergantiems vaikams klinikiniais tyrimais neištirti. Remiantis turimais klinikinių tyrimų duomenimis, gautais tiriant <12 mėnesių tiriamuosius (žr. 5.1 skyrių), atrodo, kad vaistinio preparato išsiskyrimas iš organizmo yra santykinai lėtesnis <12 mėnesių vaikams, palyginti su ≥12 mėnesių vaikais (žr. 5.2 skyrių). Informaciją apie pradinę dozę ir dozės koregavimą šiai pacientų grupei rasite aukščiau. Naviko sukelta osteomaliacija (TIO) Burosumabo saugumas ir veiksmingumas TIO sergantiems vaikams klinikiniais tyrimais neištirti. Pagyvenę pacientai Duomenų apie vyresnius nei 65 metų pacientus yra nedaug. Vartojimo metodas Leisti po oda. Burosumabą reikia leisti į žastą, pilvą, sėdmenis arba šlaunis. Didžiausias vaistinio preparato tūris vienoje injekcijos vietoje yra 1,5 ml. Jeigu tam tikrą dozavimo dieną reikia suleisti didesnę nei 1,5 ml dozę, reikia padalyti bendrą vaistinio preparato tūrį ir leisti dviejose ar daugiau skirtingų injekcijos vietų. Reikia keisti injekcijos vietas ir atidžiai stebėti, ar nėra galimų reakcijų požymių (žr. 4.4 skyrių). Jei dozė yra mažesnė nei 10 mg, siekiant užtikrinti dozės skyrimo tikslumą, reikia naudoti 10 mg/ml talpos buteliuką. Burosumabo ruošimo prieš vartojant instrukcija pateikiama 6.6 skyriuje. Kai kurie pacientai vaistinį preparatą gali susileisti patys arba jį gali suleisti slaugytojas, naudojant flakoną ir (arba) užpildytą švirkštą. Kai nebebus tikėtinas nedelsiamas dozės koregavimas, suleisti vaistinį preparatą gali asmuo, kuris buvo tinkamai išmokytas leidimo technikos. Pradėjus vartoti vaistinį preparatą arba pakoregavus jo dozę, pirmąją dozę patiems susileisti reikia prižiūrint sveikatos priežiūros specialistui. Pagal poreikį ir kaip nurodyta toliau, reikalinga tolesnė klinikinė paciento stebėsena, įskaitant fosfatų koncentracijos stebėseną. Pakuotės lapelio pabaigoje pateikiama pacientui skirta išsami „Vartojimo instrukcija“.