Dexamethasone phosphate Sopharma 4 mg/ml

Dexamethasone phosphate Sopharma 4 mg/ml injekcinis tirpalas yra skirtas visoms būklėms, kurių gydymui reikalingi kortikosteroidai. Sisteminis vartojimas: smegenų naviko, neurochirurginės procedūros, smegenų absceso ar bakterinio meningito sukeltos smegenų edemos gydymas; potrauminio šoko gydymas ar potrauminio plaučių šoko profilaktika; sunkus, ūminis astmos priepuolis; pradinis sunkių, ūminių, išplitusių odos ligų, tokių kaip eritrodermija, paprastoji pūslinė ir ūminė egzema, parenterinis gydymas; pradinis autoimuninių ligų, tokių kaip sisteminė raudonoji vilkligė (ypač visceralinės jos formos), parenterinis gydymas; aktyvaus reumatoidinio artrito, pasireiškusio sunkia progresuojančia eiga, pvz., greitai progresuojančia destrukcine forma ir (arba) ekstraartikuline pažaida, gydymas; sunkios infekcinės ligos, esant toksinėms būklėms (pvz., tuberkuliozė, tifoidinė karštligė, bruceliozė), tik kartu su antiinfekciniu gydymu; paliatyvus piktybinių navikų gydymas; pooperacinio vėmimo arba vėmimo, kurį sukelia citostatikai, profilaktika ir gydymas, kaip antiemetinio gydymo dalis. Dexamethasone phosphate Sopharma 4 mg/ml skirtas 2019 m. koronavirusinei ligai (COVID-19) gydyti suaugusiesiems ir paaugliams (12 metų ir vyresniems, kurių kūno svoris ne mažesnis kaip 40 kg), kuriems būtina deguonies terapija. Lokalus vartojimas: intraartikulinės injekcijos: nuolatinis vieno ar kelių sąnarių uždegimas po sisteminio lėtinių uždegiminių sąnarių ligų gydymo, suaktyvėjusios artrozės, ūminės humeroskapuliarinės periartropatijos formos; infiltracinis gydymas (tik tada, kai jis griežtai indikuotinas): nebakterinis tendinitas ir bursitas, periartropatija, sausgyslės prisitvirtinimo vietos tendinopatija; oftalmologija: vartoti po jungine esant neinfekciniam keratokonjunktyvitui, skleritui (išskyrus nekrozinį skleritą), priekiniam uveitui ir tarpiniam uveitui.

Dozavimas Dozavimas priklauso nuo ligos pobūdžio ir sunkumo bei individualaus paciento organizmo atsako į gydymą. Paprastai pradinės dozės yra santykinai didelės. Ūminėms, sunkioms būklėms gydyti reikia didesnių dozių nei lėtinėms ligoms. Jei neskiriama kitaip, rekomenduojamas toks dozavimas: Sisteminės indikacijos: smegenų edema: priklausomai nuo sutrikimo priežasties ir sunkumo, pradinė dozė yra 8-10 mg (iki 80 mg) į veną, vėliau vartojama 16-24 mg (iki 48 mg) paros dozė. Tokia paros dozė padalijama į 3-4 ar iki 6 atskirų dozių, vartojamų į veną, gydoma 4-8 paras. Radioterapijos metu, taip pat konservatyviai gydant neoperuojamus smegenų navikus, gali prireikti ilgesnį laiką vartoti mažesnes deksametazono dozes; bakterinio meningito sukelta smegenų edema: 4 paras kas 6 valandas vartojama 0,15 mg/kg kūno svorio deksametazono dozė. Pradėti vartoti prieš skiriant pirmąją antibiotiko dozę; potrauminis šokas ar potrauminio plaučių šoko profilaktika: iš pradžių 40–100 mg į veną, dozė kartojama po 12 valandų arba kas 6 valandas po 16‒40 mg 2–3 paras; anafilaksinis šokas: pirmiausia suleidžiama epinefrino injekcija į veną, po to 40–100 mg deksametazono injekcija į veną, kartojama pagal poreikį; sunkus ūminis astmos priepuolis: kuo skubiau suleidžiama 8–20 mg į veną; jei reikia, atliekamos pakartotinės 8 mg injekcijos kas 4 valandas. Papildomai galima skirti aminofilino ir sekretolitikų; ūminės odos ligos: priklausomai nuo ligos pobūdžio ir sunkumo, paros dozės yra 8-40 mg į veną, kai kuriais atvejais iki 100 mg, kartu su peroraliniu gydymu mažesnėmis dozėmis; aktyvi sisteminių reumatinių ligų fazė, sisteminė raudonoji vilkligė: 6-16 mg paros dozė; aktyvus reumatoidinis artritas, pasireiškęs sunkia progresuojančia eiga: jei pasireiškia greitai progresuojanti destrukcinė forma, vartojama 12-16 mg paros dozė, esant pasikartojančiam pasireiškimui – 6-12 mg paros dozė; sunkios infekcinės ligos, esant toksinėms būklėms (pvz., tuberkuliozė, tifoidinė karštligė, tik kartu su antiinfekciniu gydymu): vartojama 4-20 mg per parą į veną, kai kuriais atvejais (pvz., sergant tifoidine karštlige) pradinė dozė iki 200 mg; paliatyvus piktybinių navikų gydymas: pradinė paros dozė yra 8-16 mg, ilgalaikio gydymo atveju vartojama 4-12 mg paros dozė; vėmimo, kurį sukelia citostatikai, profilaktika ir gydymas, kaip antiemetinio gydymo dalis: 10-20 mg į veną arba per burną prieš pradedant chemoterapiją, po to, jei reikia, 4-8 mg 2-3 kartus per parą, 1-3 paras (vidutinio emetogeniškumo chemoterapijos atveju) arba iki 6 dienų (didelio emetogeniškumo chemoterapijos atveju); pooperacinio vėmimo profilaktika ir gydymas: vienkartinė 8-20 mg dozė į veną, prieš operacijos pradžią; COVID-19 gydymas: suaugusiesiems po 6 mg į veną vieną kartą per parą iki 10 parų. Lokalus vartojimas: Lokalioms infiltracijoms arba gydymui injekcijomis vartojama 4-8 mg; injekcijai į mažus sąnarius ir po jungine pakanka 2 mg deksametazono dozės. Vaikų populiacija Bakterinio meningito sukelta smegenų edema: 0,4 mg/kg kūno svorio kas 12 valandų 2 paras. Pradėti vartoti prieš skiriant pirmąją antibiotiko dozę. Potrauminio šoko ar potrauminio plaučių šoko profilaktika: iš pradžių 40 mg į veną, dozė kartojama po 12 valandų arba kas 6 valandas po 16‒40 mg 2–3 paras. Anafilaksinis šokas: pirmiausia suleidžiama epinefrino injekcija į veną, po to 40 mg injekcija į veną, kartojama pagal poreikį. Sunkus ūminis astmos priepuolis: kuo skubiau 0,15-0,3 mg/kg kūno svorio į veną arba per burną arba 1,2 mg/kg kūno svorio iš pradžių boliuso būdu, po to po 0,3 mg/kg kas 4-6 valandas. Papildomai galima skirti aminofilino ir sekretolitikų. Pooperacinio vėmimo profilaktika ir gydymas: vyresniems kaip 2 metų vaikams skiriama vienkartinė 0,15-0,5 mg/kg kūno svorio dozė (bet ne didesnė kaip 16 mg) prieš operacijos pradžią; COVID-19 gydymas: vaikams (12 metų ir vyresniems paaugliams) rekomenduojama vartoti 6 mg į veną vieną kartą per parą iki 10 parų. Gydymo trukmė turi būti nustatoma atsižvelgiant į klinikinį atsaką ir individualius paciento poreikius. Ypatingos populiacijos Kepenų funkcijos sutrikimas ir pacientai, sergantys hipotiroze - pacientams, sergantiems hipotiroze ar kepenų ciroze, gali užtekti proporcingai mažesnių dozių arba gali reikėti sumažinti dozę (žr. 5.2 skyrių). COVID-19 gydymas: Senyviems pacientams ir pacientams, kurių inkstų ar kepenų funkcija sutrikusi – dozės koreguoti nereikia. Vartojimo metodas Vaistinis preparatas turi būti lėtai (per 2-3 minutes) suleidžiamas į veną injekcija arba infuzija, nors, jeigu yra problemų su venomis, jį galima suleisti ir į raumenis, taip tausojama paciento kraujotakos funkcija. Vaistinis preparatas taip pat gali būti vartojamas infiltruojant, į sąnarį arba po jungine. Injekcijos į sąnarį turėtų būti traktuojamos kaip atvira sąnario operacija ir atliekamos griežtai aseptinėmis sąlygomis. Kad simptomai sėkmingai palengvėtų, paprastai pakanka vienos injekcijos į sąnarį. Jei reikia dar vienos injekcijos, ją reikia atlikti ne anksčiau kaip po 3-4 savaičių. Į tą patį sąnarį galima atlikti ne daugiau kaip 3-4 injekcijas. Būtina medicininė sąnario priežiūra, ypač jei injekcijos atliekamos pakartotinai. Infiltracija: Vaistinis preparatas infiltruojamas intensyviausio skausmo vietoje arba į raiščius. Įspėjimas! Negalima leisti į sausgyslę! Reikia vengti trumpų intervalų tarp injekcijų! Reikia imtis priemonių, kad būtų užtikrintos griežtos aseptikos sąlygos. Infuzinio tirpalo paruošimo prieš vartojant instrukcija pateikiama 6.6 skyriuje.