Endoxan 50 mg

Gydymas vien Endoxan (monoterapija) arba kartu su kitais chemoterapiniais preparatais (kombinuotoji chemoterapija): -leukemijos (ūminės ar lėtinės limfoidinės leukemijos arba mieloidinės leukemijos), piktybinės limfomos (Hodžkino limfomos, ne Hodžkino limfomos, plazmocitomos); -metastazavusių arba nemetastazavusių piktybinių auglių: kiaušidžių, sėklidžių, krūties, smulkialąstelinio plaučių vėžio, neuroblastomos, Ewing sarkomos, vaikų rabdomiosarkomos; -progresuojančios autoimuninės ligos (reumatoidinio artrito, psoriazinės artropatijos, sisteminės raudonosios vilkligės, sklerodermijos, sisteminio vaskulito, pasireiškiančio nefroziniu sindromu, kai kurių glomerulonefrito formų, pasireiškiančių nefroziniu sindromu, generalizuotos miastenijos, autoimuninės hemolizinės anemijos, šalčio agliutininų sukeltos ligos, Vėgenerio (Wegener) granuliomatozės). Persodinant organus, vaistinio preparato vartojama imuninei reakcijai slopinti.

Dozavimas Dozavimas turi būti individualus. Endoxan turi skirti tik gydytojas, turintis patirties taikant chemoterapiją vėžiui gydyti. Endoxan galima skirti tik tais atvejais, kai yra sąlygos nuolat sekti klinikinius, biocheminius ir hematologinius parametrus prieš preparato vartojimą, jį vartojant ir po pavartojimo ir tik vadovaujant specialistui onkologui. Dozės ir gydymo trukmė ir (arba) gydymo intervalai priklauso nuo terapinių indikacijų, kombinuotos terapijos schemos, bendros paciento sveikatos būklės ir organų funkcionavimo, taip pat nuo laboratorinių tyrimų rezultatų (ypač sekant kraujo ląstelių kiekį). Gydant kartu su kitais panašaus toksiškumo citostatikais, gali reikėti sumažinti dozę arba pailginti pertraukas tarp gydymo tokiais vaistais. Norint sumažinti mielosupresines komplikacijas ir (arba) palengvinti numatomos dozės skyrimą, gali būti nuspręsta skirti kraujo gamybą stimuliuojančių vaistų (kolonijas stimuliuojančių faktorių ir eritrocitų gamybą stimuliuojančių vaistų). Vartojant preparatą arba iš karto po vartojimo būtina išgerti pakankamą kiekį skysčių arba skysčių skirti infuzijos būdu, siekiant paskatinti diurezę, kad būtų sumažinta toksinio poveikio šlapimo takams rizika. Dėl to Endoxan reikia vartoti rytą; žr. 4.4 skyrių. Endoxan poveikiui suaktyvinti reikalingas kepenų metabolizmas, todėl labiausiai priimtinas vartojimo būdas yra išgerti preparato arba leisti jo į veną (į veną vartojamos farmacinės formos). Vaikų populiacija Endoxan saugumas ir veiksmingumas vaikams neištirtas. Vaikams Endoxan buvo skiriama. Pranešimų apie nepageidaujamas reakcijas, kurios būtų specifinės šiai pacientų grupei, nebuvo gauta. Senyviems pacientams Senyvo amžiaus pacientams reikia stebėti toksinį poveikį ir koreguoti dozę, nes šiai pacientų grupei dažniau diagnozuojama kepenų, inkstų, širdies arba kitų organų funkcijos susilpnėjimas, taip pat senyvi žmonės dažniau serga kitomis susijusiomis ligomis arba yra gydomi kitais vaistais. Pacientams, kurių inkstų funkcija sutrikusi Pacientams, sergantiems inkstų nepakankamumu, o ypač sergantiems sunkiu inkstų nepakankamumu, sumažėjęs išsiskyrimas per inkstus gali sukelti Endoxan ir jo metabolitų kiekio kraujo plazmoje padidėjimą. Tai gali sukelti toksiškumo padidėjimo riziką, todėl reikia į tai atsižvelgti parenkant dozę inkstų nepakankamumu sergantiems pacientams. Pacientams, kurių kepenų funkcija sutrikusi Esant sunkiam kepenų nepakankamumui, gali sumažėti Endoxan aktyvumas. Tai gali pakeisti gydymo Endoxan veiksmingumą, todėl reikia į tai atsižvelgti parenkant dozę bei vertinant atsaką į parinktą dozę. Vartojimo metodas Endoxan 50 mg dengtos tabletės skirtos vartoti per burną. Ciklofosfamidas neveikia, kol jo nesuaktyvina kepenų fermentai. Endoxan ir jo metabolitus galima pašalinti dializės būdu, nors klirensas gali būti skirtingas, priklausomai nuo to, kokia dializės sistema yra naudojama. Pacientams, kuriems taikytina dializė, būtina paskirti tinkamą intervalą tarp Endoxan vartojimo ir dializės; žr. 4.4 skyrių.