Lanvis 40 mg

Ūminės leukemijos gydymas.

Dozavimas Tiksli vaistinio preparato dozė ir gydymo trukmė priklauso nuo kitų citotoksinių vaistinių preparatų, skiriamų kartu su Lanvis, rūšies ir dozės. Išgėrus Lanvis gali būti pasisavinama skirtinga jo dalis. Vaistinio preparato koncentracija plazmoje gali sumažėti dėl vėmimo ar suvalgyto maisto. Lanvis gali būti vartojamas įvairiose gydymo stadijose trumpais gydymo ciklais. Tačiau nerekomenduojamas vartoti palaikomajai terapijai ar panašiam ilgai trunkančiam nepertraukiamam gydymui dėl didelės rizikos toksinio poveikio kepenims (žr. 4.4 ir 4.8 skyrius). Suaugusiesiems Įprastinė Lanvis paros dozė yra 60–200 mg/m2 kūno paviršiaus ploto. Ji geriama vieną arba du kartus per parą. Vaikų populiacija Skiriama panaši dozė kaip ir suaugusiems žmonėms, tinkamai ją pakoregavus pagal kūno paviršiaus plotą. Senyviems pacientams Senyviems pacientams nėra specialių dozavimo rekomendacijų (žr. „Pacientams, kurių inkstų ar kepenų funkcija sutrikusi“). Senyvi pacientai, sergantys ūmine leukemija, gydomi Lanvis kartu su kitais vaistiniais preparatais. Dozė yra tokia pati, kaip ir gydant jaunesnius pacientus. Pacientams, kurių inkstų ar kepenų funkcija sutrikusi Pacientams, kurių inkstų ar kepenų funkcija sutrikusi, reikėtų apsvarstyti dozės mažinimo galimybę. Tiopurino S-metiltransferazės (TPMT) trūkumą turintiems pacientams Pacientams su paveldėtu mažu tiopurino S-metiltransferazės (TPMT) aktyvumu arba visai jo nesant, yra padidėjusi tioguanino toksiškumo rizika vartojant įprastas tioguanino dozes, todėl paprastai jiems reikia gerokai sumažinti dozę. Optimali pradinė dozė homozigotiniams pacientams nėra nustatyta (žr. 4.4 ir 5.2 skyrius). Dauguma pacientų su heterozigotiniu TPMT trūkumu gali toleruoti rekomenduojamas tioguanino dozes, tačiau kai kuriems reikia sumažinti dozę. Galima atlikti genotipinius ir fenotipinius TPMT tyrimus (žr. 4.4 ir 5.2 skyrius). Reikėtų apsvarstyti, ar nereikia sumažinti dozės pacientams, kurių kepenų funkcija sutrikusi. Pacientams, turintiems NUDT15 variantą Pacientams, turintiems įgimtą mutavusį NUDT15 geną, gresia didesnė sunkaus tioguanino toksinio poveikio rizika (žr. 4.4 skyrių). Šiems pacientams paprastai reikia mažinti dozę, ypač tiems, kuriems NUDT15 variantas yra homozigotinis (žr. 4.4 skyrių). Prieš pradedant gydyti tioguaninu reikėtų apsvarstyti galimybę atlikti NUDT15 variantų genotipo testą. Visais atvejais reikia atidžiai stebėti kraujo ląstelių skaičių. Vartojimo metodas Vartoti per burną.