Leukeran 2 mg

Hodžkino (Hodgkin) ligos, kai kurių ne Hodžkino limfomos formų, lėtinės limfocitinės leukemijos, Valdenštremo (Waldenström) makroglobulinemijos gydymas.

Reikėtų pasitikslinti atitinkamoje literatūroje ir gauti išsamios informacijos apie naudojamus gydymo planus. Leukeran yra citotoksinis vaistinis preparatas, kurį galima vartoti tik prižiūrint gydytojams, turintiems gydymo tokiais vaistiniais preparatais patirties. Dozavimas Hodžkino ligos gydymas Suaugusiesiems Skiriant kaip monoterapiją palaikomojo gydymo metu, kai liga yra pažengusi, įprasta dozė yra 0,2 mg/kg per parą 4–8 savaites. Chlorambucilis paprastai skiriamas kompleksiniam gydymui ir taikomi įvairūs režimai. Dėl mažesnio toksinio poveikio, bet panašių gydymo rezultatų chlorambucilis yra vartojamas kaip alternatyva azoto garstyčioms. Vaikų populiacija Chlorambucilis gali būti skiriamas gydant Hodžkino liga sergančių vaikų populiaciją. Dozavimo režimai yra panašūs į suaugusiesiems skiriamus režimus. Kai kurių ne Hodžkino limfomos formų gydymas Suaugusiesiems Kai naudojama kaip monoterapija, iš pradžių įprasta dozė yra 0,1–0,2 mg/kg per parą 4–8 savaites, o palaikomojo gydymo metu arba skiriama mažesnė paros dozė, arba taikomas gydymo kursas su pertrūkiais. Chlorambucilis yra naudingas gydant pacientus, sergančius pažengusios formos difuzine limfocitine limfoma, bei pacientus, kuriems liga atsinaujino po radioterapijos. Nėra didelio skirtumo tarp bendro atsako rodiklių, gautų vartojant vien chlorambucilį ir taikant derinio chemoterapiją, kai gydomi pacientai, sergantys pažengusios formos ne Hodžkino limfocitine limfoma. Vaikų populiacija Chlorambucilis gali būti naudojamas gydant ne Hodžkino liga sergančių vaikų populiaciją. Dozavimo režimai yra panašūs į suaugusiesiems skiriamus režimus. Lėtinės limfocitinės leukemijos gydymas Suaugusiesiems Paprastai gydymas chlorambuciliu pradedamas, kai pacientui pasireiškia simptomai arba kai yra sutrikusios kaulų čiulpų funkcijos požymių (bet ne kaulų čiulpų nepakankamumas), sprendžiant pagal periferinio kraujo kūnelių skaičių. Iš pradžių chlorambucilio skiriama 0,15 mg/kg per parą, kol bendras leukocitų skaičius sumažėja iki 10 000 mikrolitre. Gydymą galima atnaujinti praėjus 4 savaitėms po pirmo kurso pabaigos ir tęsti skiriant 0,1 mg/kg dozę per parą. Daliai pacientų (paprastai maždaug po 2 gydymo metų) leukocitų skaičius kraujyje sumažėja iki normalaus lygio, padidėjusi blužnis ir limfmazgiai nebeužčiuopiami, o limfocitų dalis kaulų čiulpuose sumažėja iki mažiau nei 20 %. Pacientai, kuriems nustatoma kaulų čiulpų nepakankamumo požymių, pirmiausia turėtų būti gydomi prednizolonu, o prieš pradedant gydymą chlorambuciliu, juos reikėtų ištirti dėl čiulpų atsinaujinimo. Buvo palygintas gydymas, kai su pertrūkiais skiriamos didelės dozės, su gydymu, kai kasdien buvo skiriama chlorambucilio, tačiau tarp šių gydymo grupių nebuvo pastebėtas didelis atsako į gydymą ar šalutinio poveikio dažnumo skirtumas. Valdenštremo makroglobulinemijos gydymas Suaugusiesiems Esant šiai indikacijai, chlorambucilis yra vienas iš pasirenkamų gydymo būdų. Rekomenduojama pradėti nuo 6–12 mg per parą, kol pasireiškia leukopenija, po to 2–8 mg per parą neribotą laiką. Specialios populiacijos Pacientams, kurių inkstų funkcija sutrikusi Nemanoma, kad reikia koreguoti dozę, jei pacientams pasireiškia inkstų funkcijos sutrikimas. Reikėtų atidžiai stebėti pacientus, kuriems pasireiškia inkstų funkcijos sutrikimo požymių, nes jie yra linkę į papildomą mielosupresiją, siejamą su azotemija. Pacientams, kurių kepenų funkcija sutrikusi Reikėtų atidžiai stebėti, ar pacientams, kuriems pasireiškia kepenų funkcijos sutrikimas, nepasireiškia toksinio poveikio požymių ir simptomų. Kadangi chlorambucilis pirmiausia metabolizuojamas kepenyse, reikėtų pagalvoti dėl dozės sumažinimo, jei pacientams pasireiškia sunkus kepenų funkcijos sutrikimas. Tačiau duomenų apie pacientus, kuriems pasireiškia kepenų funkcijos sutrikimas, nepakanka, kad būtų galima pateikti konkrečių rekomendacijų dėl dozavimo. Senyviems >65 metų pacientams Nebuvo atlikta jokių specialių tyrimų senyviems pacientams , tačiau patartina stebėti inkstų ir kepenų funkciją, ir, jei yra sunkių sutrikimų, reikėtų būti atsargiems. Nors klinikinė patirtis su amžiumi susijusių reakcijų į gydymą skirtumų neatskleidė, vaistinio preparato dozė senyviems pacientams paprastai turėtų būti titruojama atsargiai, gydymą paprastai pradedant nuo dozės intervalo apačios. Vartojimo metodas Chlorambucilio tabletės yra vartojamos per burną ir turėtų būti geriamos kasdien nevalgius (mažiausiai vieną valandą iki valgio arba tris valandas po valgio).