Lorazepam Polfa Tarchomin 4 mg/ml

Premedikacija – kaip raminamasis vaistinis preparatas (bazinei sedacijai) prieš chirurgines ir diagnostines procedūras ar chemoterapiją bei jų metu, siekiant sumažinti nerimą, įtampą ir įsitikinti, kad po to pacientas procedūrų išsamiai neprisimins. Sunkių neurozinio nerimo simptomų ir išreikštų fobijų pradinis gydymas (geriausia leisti į veną). Trumpalaikis papildomas sunkaus nerimo ir susijaudinimo (ažitacijos) gydymas psichozės ir depresijos atveju, jeigu pagrindinio gydymo neuroleptikais ir (arba) antidepresantais metu, tokie simptomai nevaldomi arba valdomi nepakankamai. Įvairaus tipo židininių ar generalizuotų priepuolių sukeltos epilepsinės būklės gydymas suaugusiesiems, paaugliams, vaikams ir 1 mėnesio bei vyresniems kūdikiams. Lorazepamas veiksmingas gydant generalizuotus (toniniųkloninių (grand mal) traukulių) priepuolius, generalizuotus absansus (petit mal) arba vadinamąsias piko bangų (angl. spike-wave) stuporo būsenas, židininius motorinius ar psichomotorinius priepuolius, taip pat jų derinius, pvz., židininius traukulius su antrine generalizacija. Pradinis gydymas lorazepamu sukelia ilgai trunkantį traukulinio aktyvumo nutrūkimą. Lorazepamas nėra skirtas ilgalaikiam epilepsijos gydymui. Nuslopinus priepuolius turi būti taikomos kitos priepuolių prevencijos priemonės. Gydant epilepsinę būklę, atsiradusią dėl ūminių, grįžtamų medžiagų apykaitos sutrikimų (pvz., hipoglikemijos, hipokalcemijos, hiponatremijos ir kt.), turi būti nedelsiant mėginama specifiškai šalinti pagrindinį sutrikimą. Premedikacija – kaip raminanti priemonė (bazinė sedacija) prieš chirurgines ir diagnostines procedūras ar chemoterapiją bei jų metu, siekiant sumažinti nerimą, įtampą ir nuslopinti įvykio atsiminimą. Sunkių neurozinio nerimo simptomų ir išreikštų fobijų (liguistų baimių) pradinis gydymas (geriausia vartoti į veną). Trumpalaikis papildomas stipraus nerimo ir susijaudinimo gydymas psichozės ir depresijos atveju, jeigu pagrindinis gydymas neuroleptikais (vaistais centrinei nervų sistemai slopinti) ir (arba) antidepresantais (vaistais depresijai gydyti) tokių simptomų nevaldo arba valdo nepakankamai. Įvairaus tipo židininių ar generalizuotų priepuolių sukeltos epilepsinės būklės gydymas suaugusiems, paaugliams, vaikams ir 1 mėnesio ar vyresniems kūdikiams. Lorazepam Polfa Tarchomin veiksmingas gydant generalizuotus (toninių-kloninių (grand mal) traukulių) priepuolius, generalizuotus absansus (petit mal) arba vadinamąsias piko bangų (angl. spike-wave) stuporo būsenas, židininius motorinius ar psichomotorinius priepuolius, taip pat jų derinius, pvz., generalizuotus traukulius su židinine pradžia. Pradinis gydymas Lorazepam Polfa Tarchomin sukelia ilgai trunkantį traukulinio aktyvumo nutrūkimą. Lorazepamas nėra skirtas ilgalaikiam epilepsijos gydymui. Nuslopinus priepuolius turi būti taikomos kitos priepuolių prevencijos priemonės. Gydant epilepsinę būklę, atsiradusią dėl ūminių, grįžtamų medžiagų apykaitos sutrikimų (pvz., hipoglikemijos, hipokalcemijos, hiponatremijos ir kt.), turi būti nedelsiant mėginama konkrečiai šalinti pagrindinį sutrikimą.

Lorazepamo nerekomenduojama vartoti jaunesniems kaip 12 metų vaikams, išskyrus epilepsinės būklės indikaciją, kurios atveju draudžiama vartoti naujagimiams. Dozavimas Premedikacija Kad premedikacija būtų geriausia, dozė turi būti priderinta atsižvelgiant į paciento kūno svorį. Vaistinio preparato vartojama vienu iš toliau nurodytų būdų. Leidžiant į veną: 0,044 mg kilogramui kūno svorio, likus 1520 minučių iki operacijos pradžios, kad būtų pasiektas optimalus efektas atminties praradimo požiūriu Ši leidžiamo į veną vaistinio preparato dozė yra pakankama daugumai suaugusiųjų ir vyresniems kaip 50 metų pacientams ji turi būti neviršijama. Tokiems pacientams paprastai pakanka pradinės 2 mg dozės. Pacientams, kuriems ypač pageidautina padidinti atminties apie įvykius, susijusius su operacija, praradimo tikimybę, gali būti paskirta 0,05 mg kilogramui kūno svorio dozė, neviršijant didžiausios 4 mg bendros dozės. Prieš leidžiant į veną, turi būti parengti būtini instrumentai kvėpavimo takų praeinamumui palaikyti. Leidžiant į raumenis: 0,05 mg kilogramui kūno svorio, likus 2 valandoms iki operacijos pradžios, kad būtų pasiektas optimalus efektas atminties praradimo požiūriu. Senyviems ir nusilpusiems pacientams bei pacientams, kuriems yra rimtų kvėpavimo ar širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimų, turi būti skiriama mažesnė dozė (žr. 4.4 skyrių). Senyviems ir nusilpusiems pacientams pradinę dozę reikia sumažinti maždaug 50 % ir prireikus ją koreguoti atsižvelgiant į toleravimą (žr. 4.4 skyrių Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės). Psichiatrija Esant ūminiam nerimui su psichomotoriniu susijaudinimu (ažitacija) arba be jo, pradinė dozė yra 0,05 mg kilogramui kūno svorio leidžiant į veną arba leidžiant į raumenis (pirmenybė turi būti teikiama leidimui į veną). Prireikus tokią pačią dozę galima vėl vartoti po 2 valandų. Sumažėjus ūminiams simptomams gydymas gali būti tęsiamas vartojant geriamąjį lorazepamą. Epilepsinė būklė Įprasta pradinė dozė vyresniems kaip 18 metų pacientams yra 4 mg lorazepamo. Ji lėtai (2 mg/min.) suleidžiama į veną. Jeigu priepuoliai tęsiasi arba kartojasi per kitas 10 – 15 minučių, tą pačią dozę galima suleisti dar kartą. Jei ši pakartotinė injekcija nesukelia poveikio per kitas 10–15 minučių, epilepsinei būklei gydyti turi būti taikomos kitos priemonės. Senyvi pacientai gali reaguoti į mažesnes dozes ir gali pakakti pusės įprastos suaugusiųjų dozės. Vaikams (1 mėnesio ir vyresniems) ir paaugliams pradinė dozė turi būti 0,1 mg kilogramui kūno svorio. Didžiausia dozė yra 4 mg. Jei priepuoliai tęsiasi arba kartojasi per kitas 10 – 15 minučių, tą pačią dozę galima leisti dar kartą, tačiau turi būti suvartojamos ne daugiau kaip 2 dozės. Dėl galimo toksinio poveikio pavojaus, kurį kelia pagalbinių medžiagų kaupimasis, jaunesniems kaip 5 metų vaikams didžiausios Lorazepam Polfa Tarchomin dozės negalima kartoti 24 valandų laikotarpiu (žr. 4.4 skyrių). Pacientams, kurių inkstų arba kepenų funkcija sutrikusi Pacientams, kuriems yra lengvas ar vidutinio sunkumo inkstų ar kepenų funkcijos sutrikimas, turi būti vartojama mažiausia veiksminga dozė, nes tokiais atvejais reikia tikėtis ilgalaikio poveikio. Paprastai turi būti sumažinamos kitų centrinę nervų sistemą slopinančių vaistinių preparatų dozės. Kiekvieno papildomo vaistinio preparato rekomenduojama suleisti atskiru švirkštu. Gydymo trukmė Gydymo trukmė turi būti kuo trumpesnė. Ilgalaikis šio vaistinio preparato vartojimas gali sukelti fizinės ir psichologinės priklausomybės vystymąsi. Vaistinio preparato vartojimo nutraukti negalima staiga, dozė visada turi būti mažinama palaipsniui. Vartojimo metodas Lorazepamo galima vartoti kartu su šiais vaistiniais preparatais: narkotiniais vaistiniais preparatais, kitais injekciniais analgetikais, įprastais anestetikais, miorelaksantais ir atropino sulfatu, bet negalima vartoti kartu su skopolaminu. Leidimui į raumenis lorazepamo galima vartoti neskiesto. Jo turi būti suleidžiama giliai į raumenis. Kadangi injekcinis tirpalas yra šiek tiek klampus, injekciją galima palengvinti atskiedus ampulės turinį tokiu pat kiekiu tinkamo tirpalo (žr. toliau). Leidimui į veną lorazepamą prieš vartojant reikia skiesti santykiu 1:1 įprastu fiziologiniu tirpalu, injekciniu vandeniu arba gliukozės tirpalu. Atskiesto tirpalo lėtai suleidžiama į veną arba prireikus į infuzijos vamzdelį. Būtina griežtai vengti atsitiktinės injekcijos į arteriją (žr. 4.4 skyrių). Injekcijos greitis neturi viršyti 2 mg lorazepamo per minutę ir injekcija turi būti kontroliuojama pakartotinės aspiracijos būdu. Injekuojamas tirpalas turi būti skaidrus, bespalvis, jame turi nebūti netirpių medžiagų. Skiedimui lorazepamas yra tinkamas 24 valandas esant 2–8 °C temperatūrai ir 24 valandas esant 25 °C temperatūrai skiedžiant šiais tirpalais: injekciniu vandeniu, 0,9 % natrio chlorido tirpalu, 5 % gliukozės tirpalu ir 10 % gliukozės tirpalu. Ampulės atidarymo ir paruošimo skiedimui instrukcija: žr. 6.6 skyrių „Specialūs reikalavimai atliekoms tvarkyti ir vaistiniam preparatui ruošti“. Jeigu vaistinio preparato reikia vartoti daug kartų arba pakartotinai, apie vartojimo trukmę sprendžia gydytojas. Dozavimas Premedikacija Kad premedikacija būtų geriausia, dozė turi būti priderinta atsižvelgiant į paciento kūno svorį. Įprastinė dozė, leidžiama į veną, yra 0,044 mg kilogramui kūno svorio. Vaistinis preparatas suleidžiamas 15-20 minučių prieš operaciją. Ši dozė leidžiama į veną yra pakankama daugumai suaugusiųjų ir vyresniems kaip 50 metų pacientams ji turi būti neviršijama. Tokiems pacientams paprastai pakanka pradinės 2 mg dozės. Kai kuriais atvejais gali būti paskirta 0,05 mg kilogramui kūno svorio dozė, neviršijant maksimalios 4 mg bendros dozės. Jei leidžiama į raumenis, įprastinė dozė yra 0,05 mg kilogramui kūno svorio, bet ne daugiau kaip 4 mg, likus ne mažiau kaip 2 valandoms iki planuojamos operacijos. Senyviems ir nusilpusiems pacientams bei pacientams, kuriems yra rimtų kvėpavimo ar širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimų, turi būti parenkama mažesnė dozė. Senyviems ir nusilpusiems pacientams pradinę dozę reikia sumažinti maždaug 50 % ir prireikus ją koreguoti atsižvelgiant į toleravimą (žr. „Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės“). Psichiatrija Ūmaus nerimo priepuolio atveju rekomenduojama pradinė dozė yra 0,05 mg kilogramui kūno svorio, jei leidžiama į veną arba į raumenis. Pirmenybė turi būti teikiama leidimui į veną. Prireikus tokią pačią dozę galima vėl vartoti po 2 valandų. Sumažėjus ūminiams simptomams, injekcijas galima pakeisti tabletėmis. Epilepsinė būklė Įprasta pradinė dozė vyresniems kaip 18 metų pacientams yra 4 mg Lorazepam Polfa Tarchomin. Ji lėtai (2 mg/min.) suleidžiama į veną. Jeigu priepuoliai tęsiasi arba kartojasi per kitas 10 – 15 minučių, tą pačią dozę galima suleisti dar kartą. Jei ši pakartotinė injekcija nesukelia poveikio per kitas 10 – 15 minučių, turi būti taikomos kitos priemonės. Senyvi pacientai gali reaguoti į mažesnes dozes ir gali pakakti pusės įprastos suaugusiųjų dozės. Kūdikiams nuo 1 mėnesio, vaikams ir paaugliams pradinė dozė turi būti 0,1 mg/kg kūno svorio. Didžiausia dozė yra 4 mg. Jei priepuoliai tęsiasi arba kartojasi per kitas 10 – 15 minučių, tą pačią dozę galima leisti dar kartą, tačiau turi būti suvartojamos ne daugiau kaip 2 dozės. Dėl galimo toksinio poveikio pavojaus, kurį kelia pagalbinių medžiagų kaupimasis, jaunesniems kaip 5 metų vaikams didžiausios Lorazepam Polfa Tarchomin dozės negalima kartoti 24 valandų laikotarpiu (žr. skyrių „Lorazepam Polfa Tarchomin sudėtyje yra propilenglikolio ir makrogolio 400“). Vartojimas vaikams ir paaugliams Lorazepamo draudžiama vartoti jaunesniems kaip 12 metų vaikams, išskyrus epilepsinės būklės gydymą ir retais specifiniais atvejais, specialistui (vaikų neurologui, psichiatrui) nusprendus ir prižiūrint. Gydant epilepsinę būklę, jo draudžiama vartoti naujagimiams (taip pat žr. 2 skyrių). Pacientai, kurių inkstų ar kepenų funkcija sutrikusi Pacientams, sergantiems lengvu ar vidutinio sunkumo kepenų ar inkstų funkcijos nepakankamumu, reikia vartoti mažiausią veiksmingą dozę, nes tokiais atvejais reikia tikėtis ilgesnio poveikio. Vartojimo trukmė Vartojimo trukmė turi būti kuo trumpesnė. Ilgalaikis Lorazepam Polfa Tarchomin vartojimas gali sukelti fizinės ir psichologinės priklausomybės vystymąsi. Gydymo negalima nutraukti staiga, dozė visada turi būti mažinama palaipsniui. Vartojimo metodas Kadangi injekcinis tirpalas yra šiek tiek klampus, injekciją galima palengvinti atskiedus ampulės turinį tokiu pat kiekiu suderinamo tirpalo (žr. toliau). Leidimui į veną Lorazepam Polfa Tarchomin prieš vartojant reikia skiesti santykiu 1:1 įprastu fiziologiniu tirpalu, injekciniu vandeniu arba gliukozės tirpalu. Suderinami šie tirpalai: injekcinis vanduo, 0,9 % natrio chloridas, 5 % gliukozės tirpalas ir 10 % gliukozės tirpalas. Praskiedus reikia lėtai suleisti į veną arba, prireikus, į infuzijos vamzdelį. Būtina griežtai vengti atsitiktinės injekcijos į arteriją (žr. ,,Įspėjimai ir atsargumo priemonės"). Injekcijos greitis neturi viršyti 2 mg lorazepamo per minutę. Leidimui į raumenis Lorazepam Polfa Tarchomin galima vartoti neskiestą. Jis turi būti giliai suleidžiamas į raumenis. Nenaudokite tirpalo, jei jame yra netirpių dalelių arba tirpalas yra neskaidrus ar pakitusios spalvos. Instrukcija ampulei atidaryti Ampulės yra su vieno taško pjūvio (angl. one point cut-OPC) sistema ir turi būti atidaromos tik laikantis toliau pateiktų instrukcijų: laikykite ampulę už apatinės dalies taip, kad spalvotas taškas būtų nukreiptas į Jus; kita ranka paimkite už ampulės viršutinės dalies taip, kad nykštys būtų virš spalvoto taško ir paspauskite. Skiedinio ruošimo instrukcija Įtraukite iš ampulės į švirkštą reikiamą injekcinio tirpalo kiekį, po to numatytą skiediklio kiekį. Tada patraukite atgal švirkšto stūmoklį ir atsargiai pasukiokite turinį pirmyn ir atgal, kol tirpalas susimaišys ir taps homogeniškas. Energingai nekratykite, nes injekciniame tirpale susiformuos oro burbuliukai. Nesuderinamumai Netaikoma. Šio vaistinio preparato negalima maišyti su kitais vaistiniais preparatais, išskyrus nurodytus skyriuje „Vartojimo metodas“. Kiekvieną papildomą vaistinį preparatą rekomenduojama suleisti su atskiru švirkštu.