Metadon DAK 1 mg/ml

Stipraus skausmo malšinimas. Priklausomybės nuo opioidų gydymas.

Dozavimas Metadono negalima skirti dažniau negu kas 6-8 val., kadangi jis gali kauptis organizme didindamas sedaciją ir kvėpavimo slopinimą. Gydymą metadonu gali pradėti tik gydytojas, turintis jo skyrimo patirties. Stipraus skausmo malšinimas Suaugusiems žmonėms Pradinė dozė yra 510 mg. Ji geriama kas 68 val. Po kelių dienų dozę galima didinti (didžiausia dozė yra 40 mg, ji geriama kas 68 val). Priklausomybės nuo opioidų gydymas Suaugusiems žmonėms Dozuojama individualiai. Pradinė dozė yra 1020 mg per parą. Toliau dozė kasdien didinama pridedant po 1020 mg tol, kol nelieka abstinencijos ar intoksikacijos požymių. Įprasta palaikomoji dozė yra 60120 mg per parą, didžiausia dozė - 180 mg per parą. Vaikų populiacija Vaikų ir paauglių gydyti metadonu nerekomenduojama. Senyviems pacientams Senyvus pacientus reikia gydyti mažiausia veiksminga doze, nes yra kaupimosi organizme ir perdozavimo rizika net ir skiriant mažomis dozėmis. Pacientams, kurių kepenų funkcija sutrikusi Pacientams, kurių kepenų funkcija sutrikusi, pradinę dozę būtina sumažinti, ir vėlesnes dozes parinkti individualiai pagal paciento atsaką į gydymą. Pacientams, kurių inkstų funkcija sutrikusi Jeigu yra inkstų funkcijos sutrikimas, intervalai tarp dozių vartojimo turi būti tokie: jei inkstų funkcijos sutrikimas lengvas (glomerulų filtracijos greitis (GFG) > 50 ml/min.), vaistinio preparato reikia gerti kas 6 valandas; jei inkstų funkcijos sutrikimas vidutinio sunkumo (GFG 1050 ml/min.), vaistinio preparato reikia vartoti kas 8 valandas; jei inkstų funkcijos sutrikimas sunkus (GFG < 10 ml/min.), vaistinio preparato reikia gerti kas 8  12 valandų. Vartojimo metodas Metadon DAK geriamąjį tirpalą vartoti per burną. Gydymo tikslai ir vartojimo nutraukimas Prieš pradedant gydymą Metadon DAK, su pacientu reikia aptarti gydymo strategiją, t.y. sutarti su pacientu dėl vaistinio preparato vartojimo trukmės ir siekiamo gydymo tikslo vadovaujantis skausmo gydymo metodika. Gydymo metu turi būti nuolatinis komunikavimas tarp gydytojo ir paciento siekiant įvertinti tolesnio gydymo poreikį, apsvarstyti vartojimo nutraukimo galimybę ir esant poreikiui koreguoti dozavimą. Jeigu pacientui daugiau nereikia skirti gydymo metadonu, tikslinga palaipsniui mažinti dozę, tam kad būtų išvengta vartojimo nutraukimo (abstinencijos) simptomų (žr. 4.4 skyrių). Jeigu nepavyksta vartojant šį vaistinį preparatą pasiekti adekvačios skausmo kontrolės, tokiu atveju reikia apsvarstyti hiperalgezijos, atsparumo ir pagrindinės ligos progresavimo galimybę (žr. 4.4 skyrių).