NIONTIX 100 %

Diazoto oksidas naudojamas: anestezijai, derinyje su kitais inhaliuojamais ar į veną vartojamais anestetikais. trumpalaikiam silpnam ir vidutinio stiprumo skausmui malšinti, kai pageidaujama greita analgezinio poveikio pradžia ir pabaiga. Diazoto oksidas gali būti skiriamas visų amžiaus grupių pacientams.

Personalas, skiriantis diazoto oksidą, turi būti tinkamai pasiruošęs ir turėti patirties šio vaistinio preparato naudojimui. Diazoto oksidą reikia skirti tik ten, kur yra tinkama įranga, kad būtų galima atlikti kvėpavimo takų intubaciją ir pradėti gaivinimą, jei reikia. Dozavimas Bendroji anestezija Bendrajai anestezijai diazoto oksidas paprastai vartojamas 35–75 % koncentracijos mišiniuose su deguonimi ir, jei reikia, su kitais anestetikais. Diazoto oksidas, vartojamas kaip vienintelis anestetikas, dažniausiai nėra pakankamai veiksmingas chirurginei anestezijai, todėl taikant bendrąją nejautrą, jį reikia derinti su kitais anestetikais. Diazoto oksidas turi papildomą poveikį, kai derinamas su dauguma kitų anestetikų (apie jo sąveiką su kitais medicininiais preparatais bei kitokio pobūdžio sąveiką žr. skyrių 4.5). Su deguonimi diazoto oksidas paprastai naudojamas santykiu 1 ir 2, sudarant 33 % deguonies ir 66 % diazoto oksido mišinį. Diazoto oksido poveikis, kai duodamas vienas, nepriklauso nuo paciento amžiaus, bet kai skiriamas kartu su kitais anestetikais, mišinys paprastai turi stipresnį poveikį vyresniems pacientams, palyginus su jaunesniais. Stipresnis poveikis pasireiškia didesnio amžiaus grupėse – mažiausios alveolinės koncentracijos mažinimo poveikis padidėja vyresniems nei 40–45 m. pacientams. Analgezija, sąmonės slopinimas Diazoto oksidas turi analgezinių ir raminamųjų savybių. Jį naudojant kaip vienintelę priemonę, 30–60 % koncentracijos diazoto oksidas pasižymi nuo dozės priklausančiu analgeziniu ir raminamuoju poveikiu. 50–60% koncentracijos diazoto oksidas malšina skausmą, ramina ir sumažina susijaudinimą, bet paprastai neveikia sąmoningumo laipsnio ar galimybės reaguoti į kalbą. Diazoto oksidas turėtų būti vartojamas visą procedūros laiką arba tiek, kiek reikalingas analgezinis poveikis. Vartojant nurodytomis koncentracijomis, kvėpavimas, kraujotaka ir apsauginiai refleksai paprastai išlieka (t. p. žr. 4.9 skyrių: Perdozavimas). Kad būtų užtikrinta saugi deguonies dalis, diazoto oksido negalima skirti didesnės nei 70-75 % koncentracijos. Pacientams, kurių oksigenacija nepakankama, reikalinga didesnė nei 30 % deguonies dalis. Pacientams, neturintiems rizikos veiksnių, diazoto oksidą galima vartoti iki 6 valandų, nenaudojant hematologinio stebėjimo (žr. 4.4 skyrių: Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės). Vaikų populiacija Vaikų populiacijai taikomos tokios pačios dozavimo rekomendacijos, kaip ir kitoms populiacijoms. Diazoto oksidą galima skirti procedūriniam skausmo gydymui ir taikant bendrąją nejautrą. Didinant dozę didėja ir dujų poveikis, todėl taikant didesnes dozes vaikai gali prarasti sąmonę bei apsauginius refleksus. Taigi esant didesnei dujų koncentracijai, vaikai gali prarasti vėmimo refleksą. Gydytojas privalo nustatyti tinkamą dozę bei užtikrinti paciento stebėjimą. Naudojant kartu su kitais sedacijos ir (arba) nuskausminimo vaistais, pastarieji sustiprina sedacijos poveikį bei padidina refleksų slopinimo pavojų. Vartojimo metodas Prieš tvarkant ir taikant medicininį preparatą žr. 6.6 skyrių: Specialūs reikalavimai atliekoms tvarkyti ir vaistiniam preparatui ruošti. Diazoto oksidą reikia skirti kvėpuoti (arba pacientui kvėpuojant spontaniškai, arba ventiliuojant). Diazoto oksidą reikia skirti kartu su deguonimi, naudojant specialią įrangą, kuri gali tiekti diazoto oksido ir deguonies mišinį. Ši įranga turi apimti deguonies koncentracijos stebėjimą ir perspėjimo galimybes taip, kad nebūtų skiriamas hipoksinis dujų mišinys (FiO2<21 %). Anestezijai diazoto oksidas vartojamas per specialią įrangą, kai iškvėptos dujos cirkuliuoja ir gali būti pakartotinai įkvepiamos (t. y., cirkuliacinė sistema su pakartotinu įkvėpimu). Diazoto oksidą reikia skirti tik patalpose su tinkama ventiliacija ir (arba) oro ištraukimo galimybe, kad išvengtumėte didelės dujų koncentracijos aplinkos ore. Oro kokybė turi atitikti vietos taisykles, o ekspozicija diazoto oksidui darbe turi būti mažesnė, nei nustatytos nacionalinės higienos normos (žr. 4.4 skyrių: Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės).