Puri-Nethol 50 mg

Merkaptopurino monohidratas skirtas ūmine leukemija sergančių suaugusiųjų, paauglių ir vaikų gydymui. Jį galima vartoti gydant: ūminę limfoblastinę leukemiją (ŪLL); ūminę promielocitinę leukemiją (ŪPL) ar ūminę mieloidinę leukemiją M3 (ŪML M3).

Gydymą merkaptopurino monohidratu turi prižiūrėti gydytojas, turintis ŪLL ir ŪPL (ŪML M3) sergančių pacientų gydymo patirties. Dozavimas Vaisto dozė priklauso nuo hematotoksiškumo, kuris turi būti atidžiai stebimas; vaisto dozę reikia koreguoti atsargiai atsižvelgiant į kiekvieno paciento duomenis ir vadovaujantis taikomu gydymo protokolu. Priklausomai nuo gydymo etapo, reikia skirti mažesnes pradinę ar tikslinę dozes pacientams, kuriems nustatytas sumažėjęs fermento tiopurino metiltransferazės (TPMT) aktyvumas arba jo neaktyvumas (žr. 4.4 skyrių). Suaugusiesiems ir vaikams įprasta dozė yra 2,5 mg/kg kūno svorio per parą arba nuo 50 iki 75 mg/m2 kūno paviršiaus ploto per parą, tačiau dozė ir vartojimo trukmė priklauso nuo kitų citotoksinių vaistinių preparatų, skiriamų kartu su merkaptopurino monohidratu, pobūdžio ir dozavimo. Dozę reikia kruopščiai koreguoti, kad tiktų atskiram pacientui. Merkaptopurino monohidratas buvo vartojamas įvairiose kombinuotojo ūminės leukemijos gydymo schemose, išsamios informacijos galima rasti literatūroje ir naujausio gydymo rekomendacijose. Su ūmine limfoblastine leukemija sergančiais vaikais atlikti tyrimai parodė, kad merkaptopurino monohidratą skiriant vakare, sumažėja atkryčio rizika, palyginus su vartojimu ryte.Ypatingos populiacijos Senyviems pacientams Patariama stebėti šių pacientų inkstų ir kepenų funkciją, o jeigu yra sutrikimas, apsvarstytina, ar nereikia sumažinti merkaptopurino monohidrato dozės. Pacientams, kurių inkstų funkcija sutrikusi Negalima pateikti jokių konkrečių dozavimo rekomendacijų, nes oficialių merkaptopurino monohidrato farmakokinetikos, esant inkstų veiklos sutrikimams, tyrimų neatlikta. Sutrikus inkstų veiklai, gali sulėtėti merkaptopurino ir jo metabolitų pasišalinimas iš organizmo ir padidėti jo kumuliacinis poveikis, todėl reikia apsvarstyti galimybę sumažinti pradinę dozę, pacientams, kurių inkstų veikla sutrikusi. Reikia atidžiai stebėti, ar pacientams nepasireiškia su vaistinio preparato doze susijusios nepageidaujamos reakcijos. Pacientams, kurių kepenų funkcija sutrikusi Negalima pateikti jokių konkrečių dozavimo rekomendacijų, nes oficialių merkaptopurino monohidrato farmakokinetikos esant kepenų veiklos sutrikimams tyrimų neatlikta. Sutrikus kepenų veiklai, gali sulėtėti merkaptopurino pasišalinimas iš organizmo, todėl reikia apsvarstyti galimybę sumažinti pacientams, kurių kepenų veikla sutrikusi, skiriamą pradinę dozę. Reikia atidžiai stebėti, ar pacientams nepasireiškia su vaistinio preparato doze susijusios nepageidaujamos reakcijos (žr. 4.4 ir 5.2 skyrius). Perėjimas nuo gydymo tabletėmis prie gydymo geriamąja suspensija ir atvirkščiai Merkaptopurino monohidratas tiekiamas ir geriamąja suspensija. Pagal didžiausią koncentraciją kraujo plazmoje, merkaptopurino monohidrato geriamoji suspensija ir tabletės nėra biologiškai lygiavertės, todėl pereinant prie gydymo kitos farmacinės formos vaistiniu preparatu, rekomenduojama dažniau tikrinti paciento kraujo tyrimų duomenis (žr. 5.2 skyrių). Derinys su ksantino oksidazės inhibitoriais Kai ksantino oksidazės inhibitoriai alopurinolis, oksipurinolis ar tiopurinolis skiriami kartu sumerkaptopurino monohidratu, svarbu skirti 25 % įprastos merkaptopurino monohidrato dozės, nes šie vaistiniai preparatai sumažina merkaptopurino monohidrato katabolizmo greitį. Reikia vengti skirti kartu su kitais ksantino oksidazės inhibitoriais, pvz., febuksostatu (žr. 4.5 skyrių „Sąveika su kitais vaistiniais preparatais ir kitokia sąveika“). Pacientai, kuriems yra tiopurino S-metiltransferazės (TPMT) stoka Merkaptopurino monohidratą metabolizuoja polimorfinis fermentas TPMT. Pacientams, kuriems nustatytas paveldėtas sumažėjęs tiopurino S-metiltransferazės (TPMT) aktyvumas ar jis neaktyvus, yra padidėjusi sunkaus merkaptopurino monohidrato toksiškumo rizika vartojant įprastas merkaptopurino monohidrato dozes ir paprastai dozes reikia gerokai sumažinti. Optimali pradinė dozė homozigotiniams pacientams nenustatyta. Nustatyti pacientus, kuriems TPMT aktyvumas yra sumažėjęs arba jis neaktyvus, galima TPMT genotipavimu arba fenotipavimu. TPMT tyrimais negalima pakeisti merkaptopurino monohidrato vartojančių pacientų hematologinės kontrolės (žr. 4.4 ir 5.2 skyrius). Pacientai, turintys NUDT15 variantą Pacientams, turintiems įgimtą mutavusį NUDT15 geną, gresia didesnė sunkaus merkaptopurino monohidrato toksinio poveikio rizika (žr. 4.4 skyrių). Šiems pacientams paprastai reikia mažinti dozę, ypač tiems, kuriems NUDT15 variantas yra homozigotinis (žr. 4.4 skyrių). Prieš pradedant gydyti merkaptopurino monohidratu reikėtų apsvarstyti galimybę atlikti NUDT15 variantų genotipo testą. Visais atvejais reikia atidžiai stebėti kraujo ląstelių skaičių. Vartojimo metodas Merkaptopurino monohidrato galima vartoti ir su maistu, ir nevalgius, tačiau pacientai jį turi vartoti nuosekliai. Jo negalima vartoti su pienu ar pieno produktais (žr. 4.5 skyrių). Likus mažiau nei valandai iki merkaptopurino monohidrato vartojimo ir 2 valandas po to negalima gerti pieno ir vartoti jo produktų. Merkaptopurino monohidrato farmakokinetinės savybės ir veiksmingumas įvairiu paros metu skiriasi. Vaistinį preparatą vartojant vakarais, o ne rytais, ligos atsinaujinimo rizika gali būti mažesnė. Todėl merkaptopurino paros dozę reikia išgerti vakare.