Rapamune 1 mg

Rapamune vartojamas persodinto inksto atmetimo profilaktikai suaugusiems pacientams, kuriems yra maža arba vidutinė imunologinės reakcijos rizika. Pirmuosius 2-3 mėnesius Rapamune patariama vartoti kartu su ciklosporino mikroemulsija bei kortikosteroidais. Vėliau palaikomajam gydymui galima vartoti tik Rapamune ir kortikosteroidų derinį, jei ciklosporino mikroemulsijos vartojimą įmanoma palaipsniui nutraukti (žr. 4.2 ir 5.1 skyrius). Rapamune vartojamas pacientams, sergantiems sporadine limfangiolejomiomatoze su vidutiniškai pažengusia plaučių liga arba blogėjančia plaučių funkcija, gydyti (žr. 4.2 ir 5.1 skyrius).

Dozavimas Organo atmetimo profilaktika Gydymą pradėti ir jam vadovauti gali tik tinkamos kvalifikacijos transplantacijos specialistas. Pradinis gydymas (2-3 mėnesiai po transplantacijos) Vienkartinę įprastinę 6 mg Rapamune įsotinimo dozę reikia išgerti kiek galima greičiau po transplantacijos. Po to kasdien kartą per dieną gerti po 2 mg, kol bus gauti vaistinio preparato veiksmingumo stebėjimo rezultatai (žr. Vaistinio preparato veiksmingumo stebėjimas ir dozės koregavimas). Vėliau Rapamune dozę būtina nustatyti kiekvienam ligoniui individualiai, kad vaisto koncentracija visame kraujyje prieš skiriant sekančią vaisto dozę būtų 4-12 nanogramų/ml (chromatografinis tyrimas). Rapamune reikia derinti su gydymu steroidais ir ciklosporino mikroemulsija mažinamomis dozėmis. Rekomenduojama, kad pirmuosius 2-3 mėnesius po transplantacijos ciklosporino koncentracija prieš skiriant sekančią vaisto dozę būtų 150-400 nanogramų/ml (nustatoma monokloninių antikūnų arba kitais lygiaverčiais tyrimais) (žr. 4.5 skyrių). 3 Kad poveikis mažiau kistų, Rapamune visada reikia gerti tuo pačiu metu ciklosporino atžvilgiu, t. y. praėjus 4 valandoms po ciklosporino pavartojimo, ir visada vienodai – valgio metu arba nevalgius (žr. 5.2 skyrių). Palaikomasis gydymas Per 4-8 savaites ciklosporino vartojimą reikia palaipsniui nutraukti ir vartoti tokią Rapamune dozę, kad vaisto koncentracija prieš skiriant sekančią vaisto dozę visame kraujyje būtų 12-20 nanogramų/ml (nustatoma chromatografiniu tyrimu, žr. Vaistinio preparato veiksmingumo stebėjimas ir dozės koregavimas). Rapamune reikia vartoti kartu su kortikosteroidais. Jei ciklosporino vartojimo nutraukti nepavyksta arba negalima, jo ir Rapamune kartu vartoti nereikia ilgiau kaip 3 mėnesius po transplantacijos. Tokiems pacientams, atsižvelgiant į būklę, Rapamune vartojimą reikia nutraukti ir pradėti gydyti kitokiais imunosupresantais. Vaistinio preparato veiksmingumo stebėjimas ir dozės koregavimas Sirolimuzo kiekį visame kraujyje būtina atidžiai stebėti šiems pacientams: 1) pacientams, sergantiems kepenų ligomis; 2) pacientams, kurie kartu su Rapamune vartoja CYP3A4 fermentus ir (arba) P-glikoproteiną (P-gp) indukuojančius arba juos slopinančius vaistinius preparatus arba jų vartojimą nutraukė (žr. 4.5 skyrių); ir (arba) 3) pacientams, kuriems smarkiai sumažinamos ciklosporino dozės arba jo vartojimas nutraukiamas, nes šiems pacientams greičiausiai teks skirti kitokias vaistinio preparato dozes. Vaistinio preparato veiksmingumo stebėjimas neturi būti vienintelis sirolimuzo dozės koregavimo pagrindas. Atidžiai reikia stebėti klinikinius požymius (simptomus) ir audinių biopsijos bei laboratorinių tyrimų duomenis. Daugelio pacientų, išgėrusių 2 mg Rapamune praėjus 4 valandoms po ciklosporino pavartojimo, visame kraujyje sirolimuzo koncentracija prieš skiriant sekančią vaisto dozę svyravo nuo 4 iki 12 nanogramų/ml tikslinėse ribose (išreikšta tyrimo chromatografija reikšme). Norint, kad gydymas būtų veiksmingas, reikia visiems pacientams stebėti vaistinio preparato koncentraciją kraujyje. Geriausia, kad Rapamune dozė būtų koreguojama, atsižvelgiant į daugiau nei vieno mažiausios vaistinio preparato koncentracijos matavimo, atliekamo daugiau kaip po 5 dienų nuo ankstesnio dozės pakeitimo, duomenis. Nutraukus Rapamune geriamojo tirpalo vartojimą pacientai gali pradėti vartoti tabletes, skiriant tokią pat dozę miligramais, tačiau rekomenduojama po vaistinio preparato formos ar tablečių stiprumo pakeitimo praėjus 1-2 savaitėms ištirti sirolimuzo koncentraciją prieš skiriant sekančią vaisto dozę, įsitikinant, kad ji atitinka rekomenduojamas tikslines ribas. Rekomenduojama, kad nutraukus ciklosporino vartojimą Rapamune koncentracija prieš skiriant sekančią vaisto dozę būtų nuo 12 iki 20 nanogramų/ml (nustatoma chromatografiniu tyrimu). Ciklosporinas slopina sirolimuzo metabolizmą, todėl nutraukus pirmojo vartojimą ir nepadidinus sirolimuzo dozės, jo koncentracija sumažės. Ciklosporino vartojimą nutraukus, sirolimuzo dozę vidutiniškai reikės didinti 4 kartus: 2 kartus dėl to, kad nebus famakokinetinės sąveikos, ir 2 kartus, kad padidėtų imunosupresinis poveikis, kuris priklausė nuo ciklosporino. Sirolimuzo dozės didinimo greitis turėtų atitikti ciklosporino eliminacijos greitį. Jeigu palaikomojo gydymo metu (po ciklosporino vartojimo nutraukimo) Rapamune dozę reikės dar keisti, daugumai pacientų ją galima apskaičiuoti pagal paprastą formulę: nauja dozė = vartojama dozė x (tikslinė koncentracija/esama koncentracija). Jeigu reikia gerokai padidinti sirolimuzo koncentraciją prieš skiriant sekančią vaisto dozę, kartu su nauja palaikomąja doze reikia apgalvoti įsotinamąją dozę: įsotinamoji Rapamune dozė = 3 x (nauja palaikomoji dozė − vartojama palaikomoji dozė). Didžiausia bet kurią parą vartojama Rapamune dozė neturi būti didesnė kaip 40 mg. Jeigu apskaičiuota paros dozė dėl įsotinamosios yra didesnė negu 40 mg, įsotinamąją dozę reikia išgerti per dvi dienas. Po įsotinamosios dozės pavartojimo mažiausiai 3-4 dienas reikia matuoti sirolimuzo koncentraciją 4 kraujyje prieš skiriant sekančią vaisto dozę. Rekomenduojamos sirolimuzo koncentracijos prieš skiriant sekančią vaisto dozę ribos 24 val. laikotarpiu yra paremtos tyrimo chromatografija duomenimis. Sirolimuzo koncentracija visame kraujyje matuojama keliais metodais. Šiuo metu klinikinėje praktikoje sirolimuzo koncentracija visame kraujyje matuojama chromatografija ir imunologiniu metodu. Šiais skirtingais metodais nustatytos koncentracijos reikšmės nėra viena kitą galinčios pakeisti. Visos šioje vaistinio preparato charakteristikų santraukoje nurodytos sirolimuzo koncentracijos reikšmės buvo nustatytos chromatografijos metodais arba konvertuotos į šiais metodais nustatomus atitikmenis. Tikslines ribas reikia koreguoti atsižvelgiant į metodą, kuriuo buvo nustatyta sirolimuzo koncentracija prieš skiriant sekančią vaisto dozę. Kadangi rezultatai priklauso nuo tyrimo ir laboratorijos, taip pat laikui bėgant rezultatai gali keistis, reikia koreguoti tikslinį terapinį diapazoną, remiantis išsamia informacija apie tam tikro centro naudojamą tyrimą. Todėl atsakingi vietinės laboratorijos atstovai turi nuolat toliau informuoti gydytojus apie toje laboratorijoje naudojamą sirolimuzo koncentracijos nustatymo metodą. Pacientai, sergantys sporadine limfangiolejomiomatoze (S-LAM) Gydymą pradėti ir jam vadovauti turi tinkamos kvalifikacijos specialistas. Pacientams, sergantiems S-LAM, iš pradžių reikia skirti 2 mg per parą Rapamune dozę. Kas 10-20 parų reikia matuoti sirolimuzo koncentraciją visame kraujyje prieš tolesnės dozės vartojimą ir koreguoti dozę, siekiant palaikyti 5–15 ng/ml koncentraciją. Daugumai pacientų dozės keitimą galima apskaičiuoti paprasta lygtimi: nauja Rapamune dozė = dabartinė dozė x (tikslinė koncentracija / dabartinė koncentracija). Dažnai keičiant Rapamune dozę pagal ne pusiausvyrosios būsenos sirolimuzo koncentraciją, gali būti paskirta per didelė arba per maža dozė, nes sirolimuzo pusinės eliminacijos laikas ilgas. Sureguliavus Rapamune palaikomąją dozę, pacientai turi tęsti gydymą vartodami naująją palaikomąją dozę ne trumpiau kaip 7–14 parų, tik tada galima vėl keisti dozę stebint koncentraciją. Pasiekus stabilią dozę, terapinį vaisto stebėjimą reikia atlikti ne rečiau kaip kas 3 mėnesius. Šiuo metu nėra kontroliuojamų tyrimų metu gautų S-LAM gydymo duomenų, vaisto skiriant ilgesnį kaip vienerių metų laikotarpį, todėl vartojant ilgai gydymo naudą reikia įvertinti iš naujo. Specialios populiacijos Juodaodžiai pacientai Yra kai kurių duomenų, rodančių, jog juodaodžiams (dažniausiai afroamerikiečiams) persodinto inksto recipientams tokiam pat vaistinio preparato poveikiui pasireikšti reikia ir didesnės sirolimuzo dozės, ir didesnės mažiausios vaistinio preparato koncentracijos kraujyje, nei nejuodaodžiams pacientams. Duomenų apie veiksmingumą ir saugumą yra pernelyg mažai, kad būtų galima rekomenduoti tinkamas sirolimuzo dozes juodaodžiams persodinto inksto recipientams. Senyvo amžiaus pacientai Klinikiniuose Rapamune geriamojo tirpalo tyrimuose vyresnių kaip 65 metų pacientų dalyvavo per mažai, todėl nebuvo galima nustatyti, ar tokio amžiaus pacientų organizmą vaistinis preparatas veikia taip pat, kaip ir jaunesnių (žr. 5.2 skyrių). Inkstų ligos Dozavimo keisti nereikia (žr. 5.2 skyrių). Kepenų ligos Kepenų ligomis sergantiems pacientams gali būti sumažėjęs sirolimuzo klirensas (žr. 5.2 skyrių). Sunkiomis kepenų ligomis sergantiems pacientams rekomenduojama palaikomąją Rapamune dozę sumažinti maždaug per pusę. Rekomenduojama atidžiai stebėti ligonių, sergančių kepenų ligomis, visame kraujyje mažiausią 5 sirolimuzo koncentraciją (žr. Vaistinio preparato veiksmingumo stebėjimas ir dozės koregavimas). Rapamune įsotinimo dozės keisti nebūtina. Sunkiomis kepenų ligomis sergantiems ligoniams po dozės koregavimo arba įsotinamosios dozės skyrimo sirolimuzo koncentraciją prieš skiriant sekančią vaisto dozę reikia matuoti kas 5–7 dienas, kol 3 kartus iš eilės koncentracija bus pastovi, nes dėl ilgesnio pusinės eliminacijos laiko pastovi koncentracija pasiekiama per ilgesnį laiką. Vaikų populiacija Rapamune saugumas ir veiksmingumas jaunesniems kaip 18 metų amžiaus vaikams ir paaugliams neištirti. Informacija apie šiuo metu esamus duomenis išdėstyta 4.8, 5.1 ir 5.2 skyriuose, tačiau jokių dozavimo rekomendacijų pateikti negalima. Vartojimo metodas Rapamune skirtas vartoti tik per burną. Rapamune tabletes reikia gerti visuomet vienodai – su maistu arba be jo, kad koncentracijos svyravimai būtų mažesni. Su greipfrutų sultimis gerti negalima (žr. 4.5 skyrių). Nurodymai, kaip praskiesti vaistinį preparatą prieš jį skiriant, pateikti 6.6 skyriuje.