Ropivacaine hydrochloride Kabi 2 mg/ml

Ropivacaine hydrochloride Kabi 2 mg/ml injekcinis tirpalas skirtas ūminiam skausmui malšinti: suaugusiesiems ir vyresniems kaip 12 metų paaugliams: skiriant nuolatinę infuziją arba leidžiant protarpines smūgines (bolus) dozes į epidurinę ertmę pooperaciniam ar gimdymo sukeliamam skausmui malšinti; sukeliant vietinę nejautrą; sukeliant nuolatinę periferinio nervo blokadą skiriant nuolatinę infuziją arba leidžiant protarpines smūgines dozes, pvz., pooperaciniam skausmui malšinti; 1 metų ir vyresniems kūdikiams ir vaikams iki 12 metų amžiaus (imtinai) (operacijos metu ir po jos): sukeliant vienkartinę ar nuolatinę periferinio nervo blokadą; naujagimiams, kūdikiams ir vaikams iki 12 metų amžiaus (imtinai) (operacijos metu ir po jos): sukeliant kaudalinę epidurinę nejautrą; skiriant nuolatinę infuziją į epidurinę ertmę. Ropivacaine hydrochloride Kabi 7,5 mg/ml injekcinis tirpalas skirtas suaugusiesiems ir vyresniems kaip 12 metų paaugliams: chirurginei anestezijai: sukeliant epidurinę nejautrą operacijai, įskaitant cezario pjūvio operaciją; sukeliant stambiųjų nervų blokadą; sukeliant vietinę nejautrą. Ropivacaine hydrochloride Kabi 10 mg/ml vartojamas suaugusiesiems ir vyresniems kaip 12 metų paaugliams: chirurginei anestezijai: sukeliant epidurinę nejautrą operacijai.

Ropivacaine hydrochloride Kabi gali būti vartojamas tik skiriant arba prižiūrint klinicistui, turinčiam regioninės anestezijos sukėlimo patirties. Dozavimas Ropivacaine hydrochloride Kabi 2 mg/ml injekcinis tirpalas Suaugusieji ir vyresni kaip 12 metų paaugliai Toliau esančioje 1 lentelėje pateikiamos dozavimo gairės sukeliant dažniausiai taikomas blokadas. Reikia vartoti mažiausią dozę, būtiną veiksmingai blokadai sukelti. Priimant sprendimą dėl reikiamos dozės, svarbūs veiksniai yra klinicisto patirtis bei duomenys apie fizinę paciento būklę. 1 lentelė. Suaugusieji ir vyresni kaip 12 metų paaugliai | Koncentracija, mg/ml | Tūris, ml | Dozė, mg | Nejautros pradžia, minutės | Trukmė, valandos ŪMINIO SKAUSMO MALŠINIMAS | | | | | Juosmeninė epidurinė nejautra | | | | | Smūginė (bolus) dozė | 2,0 | 10–20 | 20–40 | 10–15 | 0,5–1,5 Protarpinės injekcijos (papildant poveikį) (pvz., gimdymo sukeliamam skausmui malšinti) | 2,0 | 10–15 (minimalus intervalas tarp dozių 30 minučių) | 20–30 | | Nuolatinė infuzija, pvz., gimdymo sukeliamam skausmui malšinti | 2,0 | 6–10 ml/val. | 12–20 mg/val. | n/a | n/a Pooperacinio skausmo malšinimas | 2,0 | 6–14 ml/val. | 12–28 mg/val. | n/a | n/a Krūtininė epidurinė nejautra | | | | | Nuolatinė infuzija (pooperaciniam skausmui malšinti) | 2,0 | 6–14 ml/val. | 12–28 mg/val. | n/a | n/a Vietinė nejautra | | | | | (pvz., smulkių nervų blokada ir infiltracija) | 2,0 | 1–100 | 2,0–200 | 1–5 | 2–6 Periferinio nervo blokada (šlaunies nervo ar interskaleninė blokada) | | | | | Nuolatinė infuzija ar protarpinės injekcijos (pvz., pooperaciniam skausmui malšinti) | 2,0 | 5–10 ml/val. | 10–20 mg/val. | n/a | n/a Lentelėje nurodytos dozės yra laikomos būtinomis sėkmingai nejautrai sukelti ir turi būti laikomos rekomendacinėmis vaistinį preparatą skiriant suaugusiesiems. Poveikio pradžia ir trukmė kiekvienam pacientui gali skirtis. Stulpelyje „Dozė“ nurodyti skaičiai yra tikėtinos vidutinės dozės ribos. Duomenų apie veiksnius, susijusius su specifinės blokados sukėlimo technika bei konkretaus paciento poreikiu, būtina ieškoti įprastiniuose vadovėliuose. n/a = neaktualu Vartojimo metodas Kad vaistinio preparato nebūtų sušvirkšta į kraujagyslę, švirkšto stūmoklį rekomenduojama atsargiai atitraukti prieš injekciją bei atitraukinėti jos metu. Jei leidžiama didelė dozė, rekomenduojama suleisti bandomąją 3–5 ml lidokaino (lignokaino) dozę kartu su adrenalinu (epinefrinu). Netyčinį vaistinio preparato suleidimą į kraujagyslę galima atpažinti iš laikino širdies susitraukimų padažnėjimo, į povoratinklinę ertmę – iš spinalinės blokados požymių. Švirkšto stūmoklį būtina atitraukti prieš pagrindinės dozės švirkštimą bei atitraukinėti jo metu. Pagrindinę dozę reikia suleisti lėtai arba dalimis, injekcijos greitis turi būti 25–50 mg/min. Injekcijos metu reikia stebėti gyvybines paciento funkcijas bei su juo kalbėtis. Jei atsiranda toksinio poveikio simptomų, injekciją būtina nedelsiant nutraukti. Jei sukeliama ilgalaikė nejautra (vaistinį preparatą nuolat infuzuojant arba kartotinai švirkščiant smūgines dozes), reikia atsižvelgti į toksinės koncentracijos atsiradimo kraujo plazmoje bei lokalaus nervo pažeidimo riziką. Suaugusieji gerai toleravo bendrą iki 675 mg ropivakaino dozę, operacijos metu ar pooperaciniam skausmo malšinimui vartojamą 24 valandų laikotarpiu; taip pat buvo gerai toleruojama pooperacinė nuolatinė infuzija į epidurinę ertmę 72 valandų laikotarpiu, kai infuzijos greitis buvo iki 28 mg per valandą. Nedideliam skaičiui pacientų, kuriems buvo skiriamos didesnės dozės (iki 800 mg per parą), pasireiškė santykinai nedaug nepageidaujamų reakcijų. Malšinant pooperacinį skausmą, galima taikyti tokį metodą: epidurinė nejautra vartojant Ropivacaine hydrochloride Kabi 7,5 mg/ml sukeliama per epidurinį kateterį (jei to nebuvo atlikta prieš operaciją). Analgezija yra palaikoma Ropivacaine hydrochloride Kabi 2 mg/ml infuzija. Kai infuzijos greitis yra 6–14 ml (12–28 mg) per valandą, malšinant vidutinio stiprumo arba stiprų pooperacinį skausmą dažiausiai užtikrinama reikiama analgezija ir sukeliama tik lengva ir neprogresuojanti motorinė blokada. Maksimali epidurinės nejautros trukmė yra 3 paros. Vis dėlto būtina atidžiai stebėti analgezinį poveikį, kad kateteris būtų pašalintas nedelsiant, kai tik tai tampa įmanoma atsižvelgiant į skausmo stiprumą. Taikant tokį metodą, pastebėtas reikšmingas opioidų poreikio sumažėjimas. Klinikinių tyrimų metu ropivakaino 2 mg/ml (vien jo ar kartu su fentaniliu 1–4 μg/ml) infuzija į epidurinę ertmę buvo skiriama pooperaciniam skausmui malšinti laikotarpiu iki 72 valandų. Ropivakaino ir fentanilio derinys užtikrino veiksmingesnį skausmo malšinimą, tačiau pasireiškė nepageidaujamas opioidų poveikis. Ropivakaino ir fentanilio derinys tirtas vartojant tik 2 mg/ml koncentracijos ropivakainą. Jei sukeliama ilgiau trunkanti periferinio nervo blokada (vaistinį preparatą nuolat infuzuojant arba kartotinai švirkščiant smūgines dozes), reikia atsižvelgti į toksinės koncentracijos atsiradimo kraujo plazmoje bei lokalaus nervo pažeidimo riziką. Klinikinių tyrimų metu šlaunies nervo blokada buvo pasiekiama prieš operaciją suleidus 300 mg ropivakaino (7,5 mg/ml) dozę, o interskaleninė blokada – suleidžiant 225 mg ropivakaino (7,5 mg/ml) dozę. Analgezija buvo palaikoma skiriant 2 mg/ml ropivakainą. Infuzijos greitis ar protarpinės injekcijos, kai per valandą buvo suleidžiama 10–20 mg dozė, užtikrino reikiamą analgeziją 48 valandų laikotarpiu ir tokios dozės buvo gerai toleruojamos. Dokumentuotų duomenų apie didesnės kaip 7,5 mg/ml koncentracijos ropivakaino vartojimą cezario pjūvio operacijai nėra. Pacientams, kurių inkstų funkcija sutrikusi Pacientams, kurių inkstų funkcija sutrikusi, paprastai keisti dozės nereikia, jeigu skiriama vienkartinė dozė arba taikomas trumpalaikis gydymas (žr. 4.4 ir 5.2 skyrius). Pacientams, kurių kepenų funkcija sutrikusiRopivakainas metabolizuojamas kepenyse, todėl turi būti atsargiai skiriamas sunkia kepenų liga sergantiems pacientams. Dėl pailgėjusios eliminacijos gali reikėti sumažinti kartotines dozes (žr. 4.4 ir 5.2 skyrius). Vaikų populiacija 2 lentelė. Epidurinė nejautra: pediatriniai pacientai nuo 0 (išnešioti naujagimiai) iki 12 metų (imtinai) amžiaus | Koncentracija, mg/ml | Tūris, ml/kg | Dozė, mg/kg ŪMINIO SKAUSMO MALŠINIMAS(per operaciją ir po jos) | | | Vienkartinė kaudalinė epidurinė nejautra | | | Blokada žemiau T12 vaikams, kurie sveria iki 25 kg | 2,0 | 1 | 2 Nuolatinė infuzija į epidurinę ertmę | | | Vaikams, kurie sveria iki 25 kg | | | Nuo 0 iki 6 mėnesių amžiaus | | | Smūginė dozėa | 2,0 | 0,5–1 | 1–2 Infuzija iki 72 valandų | 2,0 | 0,1 ml/kg/val. | 0,2 mg/kg/val. Nuo 6 iki 12 mėnesių amžiaus | | | Smūginė dozėa | 2,0 | 0,5–1 | 1–2 Infuzija iki 72 valandų | 2,0 | 0,2 ml/kg/val. | 0,4 mg/kg/val. 1–12 metų amžiaus | | | Smūginė dozėb | 2,0 | 1 | 2 Infuzija iki 72 valandų | 2,0 | 0,2 ml/kg/val. | 0,4 mg/kg/val. Lentelėje nurodytos dozės turi būti laikomos rekomendacinėmis vaistinį preparatą skiriant vaikams. Skirtingiems pacientams gali prireikti skirtingų dozių. Vaikams, kurių kūno svoris yra didelis, dozę dažnai reikia laipsniškai mažinti ir ji turi būti paremta idealiu kūno svoriu. Vienkartinei kaudalinei epidurinei blokadai vartojamos ir į epidurinę ertmę leidžiamos smūginės dozės tūris bet kokiam pacientui negali būti didesnis kaip 25 ml. Duomenų apie veiksnius, susijusius su specifinės blokados sukėlimo technika bei konkretaus paciento poreikiu, būtina ieškoti įprastiniuose vadovėliuose. a Mažesnės dozių diapazono dozės rekomenduojamos sukeliant krūtininę epidurinę nejautrą, o didesnės dozės rekomenduojamos juosmeninei ir kaudalinei epidurinei nejautrai sukelti. b Rekomenduojama juosmeninei epidurinei nejautrai. Gera praktika yra mažinti smūginę dozę sukeliant krūtininę epidurinę analgeziją. Ropivakaino vartojimas neišnešiotiems vaikams nebuvo dokumentuotas. 3 lentelė. Periferinio nervo blokada: kūdikiai ir 1–12 metų vaikai: | Koncentracija, mg/ml | Tūris, ml/kg | Dozė, mg/kg ŪMINIO SKAUSMO MALŠINIMAS(per operaciją ir po jos) | | | Vienos injekcijos periferinio nervo blokada | | | Pvz., klubinio kirkšnies nervo blokada, peties rezginio blokada, klubinės fascijos kameros blokada (angl. fascia iliaca compartment block) | 2,0 | 0,5–0,75 | 1,0–1,5 Dauginės blokados | 2,0 | 0,5–1,5 | 1,0–3,0 Nuolatinė infuzija sukeliant periferinio nervo blokadą 1–12 metų vaikams | | | Infuzija iki 72 valandų | 2,0 | 0,1–0,3 ml/kg/val. | 0,2–0,6 mg / kg /val. Lentelėje nurodytos dozės yra laikomos rekomendacinėmis vaistinį preparatą skiriant vaikams. Skirtingiems pacientams gali prireikti skirtingų dozių. Vaikams, kurių kūno svoris yra didelis, dozę dažnai reikia laipsniškai mažinti ir ji turi būti paremta idealiu kūno svoriu. Duomenų apie veiksnius, susijusius su specifinės blokados sukėlimo technika bei konkretaus paciento poreikiu, būtina ieškoti įprastiniuose vadovėliuose. Vienos injekcijos periferinio nervo blokadai (pvz., klubinio kirkšnies nervo blokadai, peties rezginio blokadai, klubinės fascijos kameros blokadai) vartojama dozė negali būti didesnė kaip 2,5–3,0 mg/kg. Periferinei blokadai kūdikiams ir vaikams sukelti nurodytos dozės yra rekomendacinės dozės sunkiomis ligomis nesergantiems vaikams. Sunkiomis ligomis sergantiems vaikams rekomenduojama skirti mažesnes dozes ir tokius pacientus atidžiai stebėti. Vartojimo metodas Kad vaistinio preparato nebūtų sušvirkšta į kraujagyslę, švirkšto stūmoklį rekomenduojama atsargiai atitraukti prieš injekciją bei atitraukinėti jos metu. Injekcijos metu reikia stebėti gyvybines paciento funkcijas. Jei atsiranda toksinio poveikio simptomų, injekciją būtina nedelsiant nutraukti. Vienkartinei kaudalinei epidurinei nejautrai sukelti vartojamas 2 mg/ml ropivakainas sukelia reikiamą pooperacinę analgeziją žemiau T12 daugumai pacientų, kai vartojama 2 mg/kg dozė ir tūris yra 1 ml/kg. Kaudalinei epidurinei nejautrai sukelti suleidžiamą tūrį galima koreguoti, taip pasiekiant skirtingą sensorinės blokados pasiskirstymą, kaip rekomenduojama įprastiniuose vadovėliuose. Vyresniems kaip 4 metų vaikams tirtas iki 3 mg/kg dozių poveikis, kai ropivakaino koncentracija buvo 3 mg/ml. Vis dėlto tokia koncentracija yra susijusi su dažnesne motorine blokada. Apskaičiuotą vietinio anestetiko dozę rekomenduojama leisti dalimis neatsižvelgiant į vartojimo būdą. Jei rekomenduojama ropivakaino infuzija, galima vartoti Ropivacaine hydrochloride Kabi infuzinį tirpalą. Ropivacaine hydrochloride Kabi 7,5 mg/ml ir Ropivacaine hydrochloride Kabi 10 mg/ml injekcinis tirpalas Suaugusieji ir vyresni kaip 12 metų paaugliai Toliau esančioje lentelėje pateikiamos dozavimo gairės sukeliant dažiausiai taikomas blokadas. Reikia vartoti mažiausią dozę, būtiną veiksmingai blokadai sukelti. Priimant sprendimą dėl reikiamos dozės, svarbūs veiksniai yra klinicisto patirtis bei duomenys apie fizinę paciento būklę. | Koncentracija, mg/ml | Tūris, ml | Dozė, mg | Nejautros pradžia, minutės | Trukmė, valandos CHIRURGINĖ ANESTEZIJA | | | | | Juosmeninė epidurinė nejautra | | | | | Operacija | 7,5 | 15–25 | 113–188 | 10–20 | 3–5 | 10,0 | 15–20 | 150–200 | 10–20 | 4–6 Cezario pjūvio operacija | 7,5 | 15–20 | 113–1501) | 10–20 | 3–5 Krūtininė epidurinė nejautra | | | | | Blokadai sukelti malšinant pooperacinį skausmą | 7,5 | 5–15 (priklausomai nuo injekcijos lygio) | 38–113 | 10–20 | n/a2) Stambiųjų nervų blokada* | | | | | Peties rezginio blokada | 7,5 | 30–40 | 225–3003) | 10–25 | 6–10 Vietinė nejautra | | | | | (pvz., smulkių nervų blokada ir infiltracija) | 7,5 | 1–30 | 7,5–225 | 1–15 | 2–6 Lentelėje nurodytos dozės yra laikomos būtinomis sėkmingai blokadai sukelti ir turi būti laikomos rekomendacinėmis vaistinį preparatą skiriant suaugusiesiems. Poveikio pradžia ir trukmė kiekvienam pacientui gali skirtis. Stulpelyje „Dozė“ nurodyti skaičiai yra tikėtinos vidutinės dozės ribos. Duomenų apie veiksnius, susijusius su specifinės blokados sukėlimo technika bei konkretaus paciento poreikiu, būtina ieškoti įprastiniuose vadovėliuose. * Stambiųjų nervų blokadai sukelti dozavimo rekomendacijas galima pateikti tik peties rezginio blokadai. Sukeliant kitas stambiųjų nervų blokadas, gali prireikti mažesnių dozių. Vis dėlto patirties, kuria remiantis būtų galima rekomenduoti dozes kitokioms blokadoms sukelti, šiuo metu neturima. 1) Dozuoti reikia laipsniškai, iš pradžių per 3–5 minutes suleidžiant 100 mg (97,5 mg = 13 ml; 105 mg = 14 ml) dozę. Dvi papildomas dozes, iš viso papildomai 50 mg, galima suleisti pagal poreikį. 2) n/a = neaktualu 3) Stambiųjų nervų blokadai sukelti reikalinga dozė turi būti koreguojama atsižvelgiant į vartojimo vietą ir paciento būklę. Interskaleninė ir supraklavikulinė peties nervinio rezginio blokada gali būti susijusi su dažnesnėmis sunkiomis nepageidaujamomis reakcijomis nepriklausomai nuo vartojamo lokalaus poveikio anestetiko (žr. 4.4 skyrių). Apskritai chirurginei anestezijai (pvz., vartojant į epidurinę ertmę) sukelti reikia didesnių koncentracijų ir dozių. Ropivacaine hydrochloride Kabi 10 mg/ml injekcinis tirpalas rekomenduojamas epidurinei anestezijai, kai operacijai būtina visiška motorinė blokada. Analgezijai (pvz., vartojant į epidurinę ertmę ūminiam skausmui malšinti) rekomenduojamos mažesnės koncentracijos ir dozės. Vartojimo metodas Kad vaistinio preparato nebūtų sušvirkšta į kraujagyslę, švirkšto stūmoklį rekomenduojama atsargiai atitraukti prieš injekciją bei atitraukinėti jos metu. Jei leidžiama didelė dozė, rekomenduojama suleisti bandomąją 3–5 ml lidokaino (lignokaino) dozę kartu su adrenalinu (epinefrinu). Netyčinį vaistinio preparato suleidimą į kraujagyslę galima atpažinti iš laikino širdies susitraukimų padažnėjimo, į povoratinklinę ertmę – iš spinalinės blokados požymių. Švirkšto stūmoklį būtina atitraukti prieš pagrindinės dozės švirkštimą bei atitraukinėti jo metu. Pagrindinę dozę reikia suleisti lėtai arba dalimis, injekcijos greitis turi būti 25–50 mg/min. Injekcijos metu reikia stebėti gyvybines paciento funkcijas bei su juo kalbėtis. Jei atsiranda toksinio poveikio simptomų, injekciją būtina nedelsiant nutraukti. Sukeliant epidurinę nejautrą operacijai, buvo vartojamos ir gerai toleruojamos vienkartinės ropivakaino dozės iki 250 mg. Sukeliant peties rezginio blokadą, ribotam skaičiui pacientų buvo vartojamos ir gerai toleruojamos vienkartinės ropivakaino dozės iki 300 mg. Jei sukeliama ilgiau trunkanti blokada (vaistinį preparatą nuolat infuzuojant arba kartotinai švirkščiant smūgines dozes), reikia atsižvelgti į toksinės koncentracijos atsiradimo kraujo plazmoje bei lokalaus nervo pažeidimo riziką. Suaugusieji gerai toleravo bendrą iki 675 mg ropivakaino dozę, operacijos metu ar pooperaciniam skausmo malšinimui vartojamą 24 valandų laikotarpiu; taip pat buvo gerai toleruojama pooperacinė nuolatinė infuzija į epidurinę ertmę 72 valandų laikotarpiu, kai infuzijos greitis buvo iki 28 mg per valandą. Nedideliam skaičiui pacientų, kuriems buvo skiriamos didesnės dozės (iki 800 mg per parą), pasireiškė santykinai nedaug nepageidaujamų reakcijų. Malšinant pooperacinį skausmą, galima taikyti tokį metodą: epidurinė nejautra vartojant Ropivacaine hydrochloride Kabi 7,5 mg/ml sukeliama per epidurinį kateterį (jei to nebuvo atlikta prieš operaciją). Analgezija yra palaikoma Ropivacaine hydrochloride Kabi 2 mg/ml infuzija. Kai infuzijos greitis yra 6–14 ml (12–28 mg) per valandą, malšinant vidutinio stiprumo arba stiprų pooperacinį skausmą dažiausiai užtikrinama reikiama analgezija ir sukeliama tik lengva ir neprogresuojanti motorinė blokada. Maksimali epidurinės nejautros trukmė yra 3 paros. Vis dėlto būtina atidžiai stebėti analgezinį poveikį, kad kateteris būtų pašalintas nedelsiant, kai tik tai tampa įmanoma atsižvelgiant į skausmo stiprumą. Taikant tokį metodą, pastebėtas reikšmingas opioidų poreikio sumažėjimas. Klinikinių tyrimų metu ropivakaino 2 mg/ml (vien jo ar kartu su fentaniliu 1–4 μg/ml) infuzija į epidurinę ertmę buvo skiriama pooperaciniam skausmui malšinti laikotarpiu iki 72 valandų. Ropivakaino ir fentanilio derinys užtikrino veiksmingesnį skausmo malšinimą, tačiau pasireiškė nepageidaujamas opioidų poveikis. Ropivakaino ir fentanilio derinys tirtas vartojant tik 2 mg/ml koncentracijos ropivakainą. Jei sukeliama ilgiau trunkanti periferinio nervo blokada (vaistinį preparatą nuolat infuzuojant arba kartotinai švirkščiant smūgines dozes), reikia atsižvelgti į toksinės koncentracijos atsiradimo kraujo plazmoje bei lokalaus nervo pažeidimo riziką. Klinikinių tyrimų metu šlaunies nervo blokada buvo pasiekiama prieš operaciją suleidus 300 mg ropivakaino (7,5 mg/ml) dozę, o interskaleninė blokada – suleidžiant 225 mg ropivakaino (7,5 mg/ml) dozę. Analgezija buvo palaikoma skiriant 2 mg/ml ropivakainą. Infuzijos greitis ar protarpinės injekcijos, kai per valandą buvo suleidžiama 10–20 mg dozė, užtikrino reikiamą analgeziją 48 valandų laikotarpiu ir tokios dozės buvo gerai toleruojamos. Dokumentuotų duomenų apie didesnės kaip 7,5 mg/ml koncentracijos ropivakaino vartojimą cezario pjūvio operacijai nėra. Pacientams, kurių inkstų funkcija sutrikusi Pacientams, kurių inkstų funkcija sutrikusi, paprastai keisti dozės nereikia, jeigu skiriama vienkartinė dozė arba taikomas trumpalaikis gydymas (žr. 4.4 ir 5.2 skyrius). Pacientams, kurių kepenų funkcija sutrikusi Ropivakainas metabolizuojamas kepenyse, todėl turi būti atsargiai skiriamas sunkia kepenų liga sergantiems pacientams. Dėl pailgėjusios eliminacijos gali reikėti sumažinti kartotines dozes (žr. 4.4 ir 5.2 skyrius). Vaikų populiacija Pediatriniai pacientai nuo 0 (išnešioti naujagimiai) iki 12 metų (imtinai) 7,5 mg/ml ir 10 mg/ml ropivakaino vartojimas gali būti susijęs su sisteminiu ir centriniu toksiniu poveikiu vaikams. Tokiai populiacijai labiau tinka vartoti mažesnio stiprumo (2 mg/ml, 5 mg/ml) vaistinį preparatą.