Sodium Chloride B.Braun 58,5 mg/ml

Hiponatremijos šalinimas. Hipochloremijos šalinimas. Hipotoninės hiperhidracijos šalinimas.

Dozavimas Dozė turi būti nustatyta atsižvelgiant į natrio deficitą, apskaičiuotą pagal faktines elektrolitų koncentracijas kraujo serume ir taip pat pagal faktines rūgščių ir šarmų pusiausvyros reikšmes. Suaugę žmonės Bendroji taisyklė Natrio kiekis, kurio reikia natrio lygiui kraujo plazmoje atkurti, gali būti apskaičiuotas taikant formulę: Natrio poreikis [mmol] = (pageidaujamas – faktinis Na kiekis kraujo serume) × BVK [l] kai BVK (bendras kūno vandens kiekis) apskaičiuotas atsižvelgiant į kūno svorį. Vaikams taikoma reikšmė yra 0,6, nesenyvo amžiaus vyrams ir moterims, atitinkamai – 0,6 ir 0,5, ir senyvo amžiaus vyrams ir moterims – 0,5 ir 0,45. Didžiausia paros dozė Didžiausia paros dozė nustatoma pagal natrio ir chlorido poreikį. Vaikų populiacija Hipertoniniu NaCl tirpalu turi būti gydomi tik vaikai, sergantys simptomine hiponatremija. Vaikų populiacijoje simptominė hiponatremija gydoma panašiai, kaip ir suaugusiųjų. 6 mmol natrio chlorido dozė kūno svorio kilogramui paprastai padidina natrio kiekį kraujo serume maždaug 10 mmol/l. Pradinis greitas terapinis natrio kiekio kraujo serume padidinimas turi būti tik iki maždaug 125 mmol/l ir natrio kiekis kraujo serume turi būti didinamas ne daugiau kaip 10 mmol/l per parą. Siekiant išvengti hipernatremijos vėliau natrio kiekio koncentracija kraujo serume turi būti didinama palaipsniui (nedideliais žingsniais) per kelias valandas. Didžiausias infuzijos greitis Didžiausias infuzijos greitis priklauso nuo vyraujančios klinikinės situacijos. Siekiant išvengti osmosinės demielinizacijos sindromo vystymosi pacientams, sergantiems lėtine hiponatremija, infuzijos greitis turi būti pakankamai mažas, kad natrio kiekis kraujo serume nedidėtų greičiau, nei 0,35–0,5 mmol/l/val., tai atitinka 8–12 mmol/l per parą (taip pat žr. 4.9 skyrių). Vartojimo metodas Vartoti į veną, tik atskiedus tinkamu infuziniu tirpalu. Apskaičiuotas natrio chlorido kiekis yra pridedamas prie 250 ml skysčio. Esant skysčių trūkumui gali būti vartojami didesni pernešančio tirpalo kiekiai. Atliekant infuziją į periferines venas, tirpalas turi būti praskiestas tiek, kad neviršytų 800 mOsm/l osmosiškumo. Reikia pasirūpinti, kad į infuzijos tirpalą taikant griežtas aseptines sąlygas, prieš pat darant infuziją būtų pridėta natrio chlorido koncentrato. Paskui infuzijos buteliuką reikia atsargiai suplakti.