TicoVac 1,2 µg

TicoVac 0,25 ml skirta 1 - 15 metų vaikų aktyviai (profilaktinei) imunizacijai nuo erkinio encefalito (EE). TicoVac 0,25 ml skiriama remiantis oficialiomis rekomendacijomis atsižvelgiant į būtinumą skiepyti nuo erkinio encefalito ir vakcinacijos laiką.

Dozavimas Pagrindinis skiepijimo planas Pagrindinis skiepijimo planas yra vienodas visiems vaikams nuo 1 iki 15 metų amžiaus ir susideda iš trijų TicoVac 0,25 ml dozių. Pirmoji ir antroji dozės suleidžiamos nuo 1 iki 3 mėnesių intervalu. Jei būtina, kad imuninis atsakas susidarytų greičiau, antroji dozė gali būti suleista praėjus dviems savaitėms po pirmosios dozės suleidimo. Po pirmųjų dviejų dozių suleidimo susidaro pakankama apsauga nuo erkių, esant erkių aktyvumo sezonui (žr. 5.1 skyrių). Trečioji dozė turi būti skiriama praėjus nuo 5 iki 12 mėnesių po antrosios dozės suleidimo. Suleidus trečiąją vakcinos dozę, apsauga trunka mažiausiai 3 metus. Norint, kad imunitetas susidarytų prieš erkių aktyvumo sezoną, kuris prasideda pavasarį, pirmoji ir antroji dozės turi būti suleidžiamos dar žiemos mėnesiais. Idealiu atveju vakcinacija turi būti pabaigta trečiąja doze dar tuo pačiu erkių aktyvumo sezonu arba bent jau prieš prasidedant naujam erkių aktyvumo sezonui. Pagrindinis skiepijimas | Dozė | Įprastinis planas | Greito skiepijimo planas I dozė | 0,25 ml | Pasirinkta data | Pasirinkta data II dozė | 0,25 ml | Nuo 1 iki 3 mėnesių po I vakcinacijos | 14 dienų po I vakcinacijos III dozė | 0,25 ml | Nuo 5 iki 12 mėnesių po II vakcinacijos | Nuo 5 iki 12 mėnesių po II vakcinacijos Palaikomosios dozės Pirmoji palaikomoji dozė turi būti skiriama praėjus 3 metams po trečiosios dozės suleidimo (žr. 5.1 skyrių). Vėlesnės palaikomosios dozės turi būti skiriamos kas 5 metus nuo paskutinės palaikomosios dozės. Palaikomoji dozė | Dozė | Laikas I palaikomoji dozė | 0,25 ml | 3 metai po trečiosios dozės Vėlesnės palaikomosios dozės | 0,25 ml | Kas 5 metai Nutrauktas skiepijimo planas Užsitęsus laiko intervalui tarp bet kurių vakcinos suleidimo dozių (leidžiant pirmąsias vakcinos dozes pagal pagrindinį skiepijimo planą ir palaikomąsias dozes), vakcinuojamiems asmenims gali susidaryti nepakankama apsauga nuo infekcijos (žr. 5.1 skyrių). Visgi jeigu skiepijimo planas buvo nutrauktas po ne mažiau kaip dviejų atliktų vakcinacijų, pakanka vienos išlyginamosios dozės, kad būtų galima tęsti skiepijimą pagal planą (žr. 5.1 skyrių). Duomenų apie išlyginamąją dozę jaunesniems kaip 6 metų amžiaus vaikams nėra (žr. 5.1 skyrių). Vaikai, kurių imuninė sistema nusilpusi (įskaitant ir gydomus imunosupresiniais vaistais) Nėra klinikinių tyrimų duomenų, kuriais remiantis būtų rekomenduojamas dozavimas. Vis dėlto po antrosios dozės suleidimo praėjus 4 savaitėms reikėtų nustatyti antikūnų koncentraciją ir papildomą dozę skirti tik tuomet, jei per tą laiką neįvyko serokonversija. Tas pats taikoma leidžiant bet kurias vėlesnes vakcinos dozes. Vartojimo metodas Vakcina suleidžiama į žasto raumenį (deltinį raumenį). Jaunesniems kaip 18 mėnesių vaikams arba atsižvelgiant į vaiko išsivystymą bei mitybos būklę, vakcina gali būti leidžiama į šlaunies (vastus lateralis) raumenį. Reikia žiūrėti, kad atsitiktinai vakcinos nebūtų suleista į kraujagyslę (žr. 4.4 skyrių). Tik išskirtiniais atvejais (asmenims, turintiems kraujavimo sutrikimą, arba asmenims, profilaktiškai vartojantiems antikoaguliantų) vakciną galima skiepyti po oda (žr. 4.4 ir 4.8 skyrius). Reikia žiūrėti, kad atsitiktinai vakcinos nebūtų suleista į kraujagyslę (žr. 4.4 skyrių).