VARIVAX 1350 PFV

VARIVAX yra skirtas 12 mėnesių ir vyresnių žmonių skiepijimui nuo vėjaraupių (žr. 4.2 ir 5.1 skyrius). Kūdikiams nuo 9 mėnesių VARIVAX skirti galima tik ypatingais atvejais, pvz., to reikia pagal nacionalinį skiepų kalendorių arba esant protrūkiui (žr. 4.2, 4.5 ir 5.1 skyrius). VARIVAX taip pat galima skiepyti imlius žmones, kontaktavusius su sergančiaisiais vėjaraupiais. Skiepijimas per tris dienas po kontakto gali sukliudyti atsirasti kliniškai matomai infekcinei ligai arba lengvinti jos eigą. Be to, yra nedaug duomenų, rodančių, kad skiepijimas per 5 dienas po kontakto gali lengvinti ligos eigą (žr. 5.1 skyrių).

Dozavimas VARIVAX turi būti skiriamas pagal oficialias rekomendacijas. Jaunesni nei 9 mėnesių kūdikiai Jaunesniems nei 9 mėnesių kūdikiams VARIVAX skirti negalima. Vyresni nei 9 mėnesių asmenys Kad būtų užtikrinta optimali apsauga nuo vėjaraupių, reikia suleisti dvi VARIVAX dozes (žr. 5.1 skyrių). Kūdikiai nuo 9 iki 12 mėnesių amžiaus Tais atvejais, kai buvo pradėtas skiepyti nuo 9 iki 12 mėnesių amžiaus kūdikis, antroji dozė yra reikalinga ir turi būti suleista ne greičiau kaip po 3 mėnesių (žr. 5.1 skyrių). Vaikai nuo 12 mėnesių iki 12 metų amžiaus Skiepijant nuo 12 mėnesių iki 12 metų amžiaus vaikus tarp pirmosios ir antrosios VARIVAX dozių būtina padaryti ne trumpesnę kaip vieno mėnesio pertrauką (žr. 5.1 skyrių). Dėmesio! Pripažintos oficialios rekomendacijos gali skirtis: gali prireikti vienos arba dviejų dozių, o laikotarpis tarp dviejų vėjaraupių vakcinos dozių gali būti skirtingas. Nuo 12 mėnesių iki 12 metų vaikams, kuriems yra besimptomė ŽIV infekcija (CDC 1 klasė) ir amžiui būdingas 25 % ir daugiau didesnis CD4+ T limfocitų kiekis, reikia suleisti dvi dozes, antrąją dozę suleidžiant po 12 savaičių. 13 metų ir vyresni žmonės 13 metų ir vyresniems žmonėms reikia suleisti dvi dozes, antrąją dozę suleidžiant po 48 savaičių. Jeigu laikotarpis tarp dozių yra ilgesnis kaip 8 savaitės, antrąją dozę reikia suleisti kiek galima greičiau (žr. 5.1 skyrių). Yra duomenų, kad atsparumas ligai išlieka net 9 metus po skiepijimo (žr. 5.1 skyrių). Vis dėlto palaikomųjų dozių reikalingumas kol kas nenustatytas. Jeigu VARIVAX buvo suleistas žmogui, kurio serologinių tyrimų duomenys neigiami, prieš planuojamą ar galimą ateityje imuniteto susilpnėjimą (pvz., pacientas rengiamas organų transplantacijai, yra piktybinės ligos remisija), parinkti skiepijimo laiką reikia atsižvelgiant į laikotarpį, kuris būna po antrosios dozės, kai yra tikėtinas didžiausias vakcinos poveikis (žr. 4.3, 4.4 ir 5.1 skyrius). Ar VARIVAX vakcina veiksminga vyresniems kaip 65 metų žmonėms, kurių serologinių tyrimų duomenys neigiami, nežinoma. Vartojimo metodas Vakcina turi būti suleista į raumenis (i.m.) arba po oda (s.c.). Jaunesniems vaikams vakciną geriau suleisti priekinėje šoninėje šlaunies dalyje, o vyresniems vaikams, paaugliams ir suaugusiesiems – žasto deltinio raumens srityje. Pacientams, kuriems yra trombocitopenija arba bet koks krešėjimo sutrikimas, vakciną reikia leisti po oda. NEGALIMA LEISTI Į KRAUJAGYSLĘ. Atsargumo priemonės, kurių turi būti laikomasi prieš paruošiant ar skiriant šį vaistinį preparatą, nurodytos 6.6 skyriuje.