Venclyxto 10 mg

Venclyxto skirtas gydyti suaugusius pacientus, sergančius prieš tai negydyta lėtine limfocitine leukemija (LLL): • derinyje su akalabrutinibu ir obinutuzumabu arba be obinutuzumabo; • derinyje su obinutuzumabu (žr. 5.1 skyrių); • derinyje su ibrutinibu. Venclyxto derinyje su rituksimabu yra skirtas gydyti suaugusius pacientus, sergančius LLL, kuriems prieš tai buvo taikytas bent vienas gydymas. Venclyxto monoterapija skirta gydyti LLL: • suaugusiems pacientams, kuriems nustatyta 17p delecija ar TP53 mutacija ir kuriems gydymas B-ląstelių receptorių signalo perdavimo kelio inhibitoriais netinka arba nebuvo sėkmingas, arba 3 • suaugusiems pacientams, kuriems nėra nustatytos 17p delecijos ar TP53 mutacijos ir kuriems gydymas chemoimunoterapija ir B-ląstelių receptorių signalo perdavimo kelio inhibitoriais nebuvo sėkmingas. Venclyxto derinyje su hipometilinančiu vaistiniu preparatu yra skirtas suaugusių pacientų, sergančių naujai diagnozuota ūmine mieloidine leukemija (ŪML), kuriems netinka intensyvi chemoterapija, gydymui.

Gydymą venetoklaksu turi pradėti ir prižiūrėti gydytojas, turintis gydymo priešnavikiniais vaistiniais preparatais patirties. Venetoklaksu gydomiems pacientams gali išsivystyti naviko lizės sindromas (NLS). Reikia laikytis šiame skyriuje pateiktų nurodymų dėl rizikos įvertinimo, profilaktinių priemonių, dozės titravimo plano, laboratorinių tyrimų stebėsenos ir galimų vaistinių preparatų sąveikų tam, kad galima būtų išvengti ir sumažinti NLS riziką. Dozavimas Lėtinė limfocitinė leukemija Dozės titravimo planas Pradinė dozė yra 20 mg venetoklakso vieną kartą per parą 7 dienas. 5 savaičių laikotarpiu, dozė turi būti palaipsniui didinama iki 400 mg paros dozės, kaip parodyta 1 lentelėje. 1 lentelė. Dozės didinimo planas LLL sergantiems pacientams Savaitė Venetoklakso paros dozė 1 20 mg 2 50 mg 3 100 mg 4 200 mg 5 400 mg Penkių savaičių dozės titravimo režimas skirtas laipsniškai mažinti navikinio audinio masę (mažinti navikinių ląstelių kiekį) ir tokiu būdu sumažinti NLS riziką. Venetoklaksas, vartojamas derinyje su akalabrutinibu ir obinutuzumabu arba be obinutuzumabo Gydymas venetoklaksu derinyje su akalabrutinibu ir obinutuzumabu arba be obinutuzumabo turi būti tęsiamas iki ligos progresavimo, nepriimtino vaistinių preparatų toksiškumo pasireiškimo arba kol bus baigta 14 gydymo ciklų (kiekvienas ciklas trunka 28 d.). Akalabrutinibas vartojamas 1-ojo ciklo 1-ąją dieną, skiriant po 100 mg per burną du kartus per parą maždaug kas 12 valandų, iš viso 14 gydymo ciklų. Kiekvienas ciklas trunka 28 dienas. 5-ių savaičių trukmės venetoklakso dozės pritaikymo (titravimo) režimas (1 lentelė) turi prasidėti 3- iojo ciklo 1-ąją dieną. Pabaigus dozės titravimo režimą, rekomenduojama venetoklakso dozė yra 400 mg kartą per parą iki paskutiniosios 14-ojo ciklo dienos. Jei venetoklaksas vartojamas derinyje su akalabrutinibu ir obinutuzumabu, obinutuzumabo vartojimą reikia pradėti 2-ojo ciklo 1-ąją dieną, skiriant 100 mg; paskui 1-ąją arba 2-ąją dieną vartojant 900 mg. 1 000 mg dozė vartojama 2-ojo ciklo 8-ąją ir 15-ąją dienomis ir 3–7 ciklų 1-ąją dieną. Obinutuzumabas vartojamas iš viso 6 ciklus. Venetoklaksas, vartojamas derinyje su obinutuzumabu 4 Venetoklaksas vartojamas iš viso 12 ciklų, kiekvienas ciklas trunka 28 dienas: 6 ciklai derinyje su obinutuzumabu, po kurių seka 6 ciklai gydant vien tik venetoklaksu. Obinutuzumabo vartojimą reikia pradėti 1-ąją 1-ojo ciklo dieną, skiriant 100 mg; paskui 1-ąją arba 2- ąją dieną vartojant 900 mg. 1000 mg dozė vartojama 1-ojo ciklo 8-tą ir–15-tą dienomis bei kiekvieno vėlesnio 28 dienų ciklo 1-ąją dieną visus 6 ciklus. 5-ių savaičių trukmės venetoklakso titravimo režimas (žr. 1 lentelę) turi prasidėti 1-ojo ciklo 22-ąją dieną ir tęstis iki 2-ojo ciklo 28-osios dienos. Pabaigus dozės titravimo režimą, rekomenduojama venetoklakso dozė yra 400 mg kartą per parą nuo 3-ojo obinutuzumabo ciklo 1-osios dienos, ir tęsiant venetoklaksą iki paskutiniosios 12-ojo ciklo dienos. Venetoklaksas, vartojamas derinyje su ibrutinibu Gydymas pradedamas vien tik ibrutinibu (420 mg vieną kartą per parą), vartojant 3 ciklus (1 ciklas trunka 28 dienas), po to vartojama 12 venetoklakso ciklų kartu su ibrutinibu. Pradedant 4-ojo ciklo 1- ąja diena, venetoklaksas vartojamas pagal dozės titravimo režimą (žr. 1 lentelę). Pabaigę dozės titravimo režimą, pacientai turi toliau vartoti po 400 mg venetoklakso vieną kartą per parą kartu su 420 mg ibrutinibo doze per burną vieną kartą per parą iki paskutinės 15-ojo ciklo dienos. Papildomos informacijos ieškokite ibrutinibo preparato charakteristikų santraukoje. Venetoklakso, vartojamo derinyje su rituksimabu, dozė po titravimo Rekomenduojama venetoklakso, skiriamo derinyje su rituksimabu, dozė yra 400 mg kartą per parą (daugiau informacijos apie derinio režimą pateikiama 5.1 skyriuje). Rituksimabą reikia pradėti vartoti pacientui jau pabaigus dozės titravimo režimą, suvartojus rekomenduojamą 400 mg venetoklakso paros dozę 7 paras. Venetoklaksas vartojamas 24 mėnesius nuo 1-ojo rituksimabo ciklo 1-osios dienos (žr. 5.1 skyrių). Venetoklakso monoterapijos dozė po titravimo Rekomenduojama venetoklakso dozė yra 400 mg kartą per parą. Gydymas tęsiamas tol, kol būna nustatytas ligos progresavimas arba kol pacientas pradeda jo netoleruoti. Ūminė mieloidinė leukemija Rekomenduojamas venetoklakso dozavimo planas (įskaitant dozės titravimą) pateiktas 2 lentelėje. 2 lentelė. Dozės didinimo planas pacientams, sergantiems ŪML Diena Venetoklakso paros dozė 1 100 mg 2 200 mg 3 ir toliau 400 mg Azacitidino reikia leisti 75 mg/m2 kūno paviršiaus ploto (KPP) į veną arba po oda kiekvieno 28 dienų ciklo 1–7 dieną, pradedant 1-ojo ciklo 1-ąja diena. Decitabino reikia leisti 20 mg/m2 KPP į veną kiekvieno 28 dienų ciklo 1–5 dieną, pradedant 1- ojo ciklo 1-ąja diena. 5 Venetoklakso skyrimą galima laikinai nutraukti, jei to reikia hematologinio toksiškumo suvaldymui ir kraujo ląstelių skaičiaus atsistatymui (žr. 6 lentelę). Venetoklaksas derinyje su hipometilinančiu vaistiniu preparatu turi būti vartojamas iki ligos progresavimo arba kol pastebimas nepriimtinas gydymo toksiškumas. Naviko lizės sindromo (NLS) prevencija Venetoklaksu gydomiems pacientams gali išsivystyti NLS. Reikia žiūrėti į atitinkamą toliau pateiktą skyrių, kuriame nurodoma konkreti informacija apie gydymą pagal ligos indikacijas. Lėtinė limfocitinė leukemija Pradiniu 5 savaičių dozės titravimo periodu venetoklaksas gali greitai sumažinti navikinių ląstelių kiekį, ir taip padidinti NLS riziką visiems LLL sergantiems pacientams, nepaisant navikinio audinio masės ir kitų paciento charakteristikų. Elektrolitų pokyčiai, susiję su NLS, kuriuos reikia nedelsiant koreguoti, gali atsirasti per 6-8 valandas po pirmosios venetoklakso dozės pavartojimo ir kartotis po kiekvieno dozės didinimo. Siekiant sumažinti NLS riziką, kiekvienam pacientui, atsižvelgiant į jo pirmines charakteristikas, turi būti įvertintas NLS rizikos lygis ir prieš pirmą venetoklakso dozę, pacientams turi būti užtikrintas profilaktinis pakankamo skysčių kiekio vartojimas bei paskirti šlapimo rūgštį mažinantys vaistiniai preparatai. Išliekanti NLS rizika siejama su daugeliu veiksnių, taip pat ir gretutinėmis ligomis, ypač sutrikusia inkstų funkcija (kreatinino klirensas [KrKl] < 80 ml/min) ir navikinio audinio mase. Naviko lizės sindromo rizika gali mažėti, mažėjant navikinio audinio masei gydymo venetoklaksu metu (žr. 4.4 skyrių). Prieš pradedant gydymą venetoklaksu, visiems pacientams turi būti atliktas navikinio audinio masės įvertinimas, įskaitant radiologinius tyrimus (pvz.: kompiuterinė tomografija). Turi būti atlikti ir įvertinti biocheminiai kraujo tyrimai (kalis, šlapimo rūgštis, fosforas, kalcis ir kreatininas), o esantys nukrypimai nuo normos turi būti koreguojami prieš gydymo pradžią. Toliau 3 lentelėje aprašomos rekomenduojamos NLS profilaktinės ir stebėjimo priemonės gydant venetoklaksu, atsižvelgiant į naviko audinio masės dydį, remiantis klinikinių tyrimų duomenimis (žr. 4.4 skyrių). Be to, taikant atitinkamas rizikos profilaktikos ir stebėjimo priemones ambulatoriškai arba ligoninėje, reikėtų įvertinti visas pacientų gretutines ligas. 3 lentelė. Rekomenduojama NLS profilaktika, remiantis LLL sergančių pacientų naviko audinio mase Naviko audinio masė Profilaktika Kraujo biocheminių tyrimų stebėjimasc,d Hidratacijaa Šlapimo rūgšties kiekį mažinantys vaistaib Tyrimų paskyrimo ir dažnio nustatymas Maža Visi LM < 5 cm IR ALS <25 x 109/l Vartoti per burną (1,5 – 2 l) Alopurinolis Gydomiems ambulatoriškai • Prieš pirmą 20 mg ir 50 mg dozės vartojimą praėjus 6–8 valandoms ir 24 valandoms po dozės suvartojimo. 6 • Prieš kiekvieną tolimesnį dozės didinimą Vidutinė Bet kurio LM dydis nuo 5 cm iki < 10 cm ARBA ALS ≥ 25 x 109/l Vartoti per burną (1,5 – 2 l). Esant poreikiui, gali būti skiriami skysčiai į veną Alopurinolis Gydomiems ambulatoriškai • Prieš pirmą 20 mg ir 50 mg dozės vartojimą; praėjus 6–8 valandoms ir 24 valandoms po dozės suvartojimo • Prieš kiekvieną tolimesnį dozės didinimą • Prieš skiriant pirmą 20 mg ir 50 mg dozę, apsvarstyti hospitalizavimo poreikį pacientams, kurių KrKl < 80 ml/min. Dėl stebėsenos stacionare, žr. toliau Didelė Bet kurio LM dydis ≥ 10 cm ARBA ALS ≥ 25 x 109/l IR Bet kurio LM dydis ≥ 5 cm Vartoti per burną (1,5 – 2 l) ir skirti skysčius į veną (150 – 200 ml/val., atsižvelgiant į tai, kaip pacientas toleruoja) Alopurinolis; jeigu pradžioje šlapimo rūgšties kiekis yra padidėjęs, skirkite rasburikazę Gydomiems stacionare • Prieš skiriant pirmą 20 mg ir 50 mg dozę: praėjus 4, 8, 12 ir 24 valandoms po dozės suvartojimo. Gydomiems ambulatoriškai • Prieš kiekvieną tolimesnį dozės didinimą; praėjus, 6–8 valandoms ir 24 valandoms po dozės suvartojimo ALS = absoliutus limfocitų skaičius; KrKl = kreatinino klirensas; LM = limfmazgis. a Nurodykite pacientams kasdien gerti vandens, pradedant 2 dienas prieš dozės vartojimą ir per dozės titravimo fazę, ypač dieną prieš dozės vartojimą ir pradinės dozės vartojimo dieną bei kiekvieno vėlesnio dozės didinimo metu. Visiems pacientams, negalintiems išgerti rekomenduojamo skysčių kiekio, taikykite intraveninę hidrataciją. b 2 – 3 dienas prieš pradedant vartoti venetoklaksą, pradėkite skirti alopurinolį arba ksantino oksidazės inhibitorių. c Įvertinkite kraujo biocheminius tyrimus (kalį, šlapimo rūgštį, fosforą, kalcį ir kreatininą); peržiūrėkite realiu laiku. d Vėliau, pacientams, turintiems NLS riziką, stebėkite kraujo biocheminius tyrimus praėjus 6 – 8 valandoms ir 24 valandoms prieš kiekvieną dozės didinimą Dozės koregavimas dėl naviko lizės sindromo ir kito toksinio poveikio Lėtinė limfocitinė leukemija 7 Gali prireikti nutraukti vaistinio preparato vartojimą ir (arba) sumažinti jo dozę dėl toksinio poveikio. Rekomenduojami dozės pakeitimai dėl su venetoklakso vartojimu susijusiu toksiniu poveikiu yra pateikti 4 ir 5 lentelėse. Papildomos informacijos apie toksiškumo valdymą ieškokite kiekvieno vaistinio preparato, vartojamo derinyje su venetoklaksu, skyrimo informacijoje. 4 lentelė. Rekomenduojami venetoklakso dozės koregavimai esant toksiniam poveikiuia sergant LLL Pasireiškęs toksinis reiškinys Pasikartojimas Toksinio poveikio valdymo priemonės Naviko lizės sindromas Kraujo biocheminių tyrimų pokyčiai arba simptomai, dėl kurių galima įtarti NLS Bet kuris Neskirkite kitos dienos dozės. Jei laboratorinių rodiklių pokyčiai išnyksta per 24 – 48 valandas nuo paskutinės dozės pavartojimo, tęskite gydymą ta pačia doze. Jei biocheminių kraujo tyrimų pokyčiai išlieka ilgiau nei 48 valandas, gydymas turi būti atnaujintas sumažinta doze (žr. 5 lentelę). Jei yra klinikinių NLS požymių,b jiems praėjus tęskite gydymą sumažinta doze (žr. 5 lentelę). Nehematologinis toksinis poveikis 3-io ar 4-o laipsnio nehematologinis toksiškumas 1-as kartas Laikinai nutraukite pacientui venetoklakso vartojimą. Kai toksiškumas sumažėja iki 1 laipsnio arba pradinio lygio, gydymas venetoklaksu gali būti atnaujinamas ta pačia doze. Dozės keisti nereikia. 2-as ir vėlesni kartai Laikinai nutraukite pacientui venetoklakso vartojimą. Kai praėjus požymiams atnaujinate gydymą venetoklaksu, laikykitės 5 lentelėje pateiktų dozės mažinimo rekomendacijų. Didesnis vaistinio preparato dozės mažinimas galimas gydytojo sprendimu. Hematologinis toksinis poveikis 3-io laipsnio neutropenija su infekcija ar karščiavimu; arba 4-o laipsnio hematologinis toksiškumas (išskyrus limfopeniją) 1-as kartas Laikinai nutraukite pacientui venetoklakso vartojimą. Norint sumažinti su neutropenija susijusią infekcijos riziką ir esant klinikinėms indikacijoms, kartu su venetoklaksu galima skirti granulocitų kolonijas stimuliuojančio faktoriaus (G-KSF). Kai toksiškumas sumažėja iki 1-o laipsnio arba pradinio lygio, gydymas venetoklaksu gali būti atnaujinamas ta pačia doze. 2-as ir vėlesni kartai Laikinai nutraukite pacientui venetoklakso vartojimą. Esant klinikinėms indikacijoms, apsvarstykite G- KSF skyrimą. Kai, praėjus požymiams, atnaujinate gydymą venetoklaksu, laikykitės 5 8 lentelėje pateiktų dozės mažinimo rekomendacijų. Didesnis vaistinio preparato dozės mažinimas galimas gydytojo sprendimu. Pacientams, kuriems reikalinga dozę sumažinti iki mažesnės nei 100 mg dozės ilgiau nei 2 savaitėms, būtina apsvarstyti gydymo venetoklaksu nutraukimą. a Nepageidaujamos reakcijos buvo vertintos naudojant NCI CTCAE 4.0 versiją. b Klinikinis NLS buvo apibrėžiamas kaip laboratorinis NLS su klinikinėmis pasekmėmis, pavyzdžiui, ūmiu inkstų nepakankamumu, širdies aritmijomis ar traukuliais ir (arba) staigia mirtimi (žr. 4.8 skyrių). 5 lentelė. Dozės korekcija LLL sergantiems pacientams dėl NLS ir kito toksinio poveikio Dozė prieš pertrauką, mg Dozė, pradėjus vartoti iš naujo, mga 400 300 300 200 200 100 100 50 50 20 20 10 aKoreguota dozė turi būti vartojama 1 savaitę iki kito dozės didinimo. Pacientams, kuriems vaistinio preparato vartojimas buvo nutrauktas ilgiau nei 1 savaitę per pirmas 5 dozės titravimo savaites ar ilgiau nei 2 savaites pabaigus dozės titravimo fazę, NLS rizika turi būti naujai įvertinta, sprendžiant dėl tikslingumo atnaujinti gydymą nuo mažesnės vaistinio preparato dozės (pvz.: visi ar keli dozės titravimo lygiai, žr. 5 lentelę). Ūminė mieloidinė leukemija Venetoklakso paros dozės titravimo su azacitidinu arba decitabinu trukmė yra 3 paros (žr. 2 lentelę). Reikia laikytis toliau išvardytų profilaktikos priemonių: Prieš pradedant gydymą venetoklaksu, visų pacientų baltųjų kraujo ląstelių skaičius turi būti <25 × 109/l , ir prieš pradedant gydymą galima citoredukcija. Prieš pradedant vartoti pirmąją venetoklakso dozę ir dozės titravimo fazės metu, visi pacientai turi vartoti pakankamai skysčių ir vartoti vaistinius preparatus nuo hiperurikemijos. Prieš pradėdami gydymą venetoklaksu, įvertinkite kraujo biocheminius rodiklius (kalio, šlapimo rūgšties, fosforo, kalcio ir kreatinino koncentracijas) ir koreguokite esančius pakitimus. Stebėkite kraujo biocheminius rodiklius dėl NLS prieš vartojant dozę, praėjus 6–8 valandoms po kiekvienos naujos dozės titravimo metu ir praėjus 24 valandoms po to, kai pasiekiama galutinė dozė. Pacientams, turintiems NLS rizikos veiksnių (pvz., cirkuliuojantys blastai periferiniame kraujyje, didelė kaulų čiulpų infiltracija blastais, padidėjusi laktatdehidrogenazės [LDH] koncentracija prieš gydymą arba pablogėjusi inkstų funkcija), reikia apsvarstyti papildomas priemones, įskaitant sustiprintą laboratorinių tyrimų stebėseną ir venetoklakso pradinės dozės sumažinimą. Dažnai stebėkite kraujo rodiklius, kol išnyks citopenija. Dozės keitimas ir laikinas gydymo nutraukimas dėl citopenijų priklauso nuo remisijos būklės. Venetoklakso dozės keitimas dėl nepageidaujamų reakcijų pateiktas 6 lentelėje. 9 6 lentelė. Rekomenduojami dozės keitimai dėl nepageidaujamų reakcijų esant ŪML Nepageidaujama reakcija Pasireiškimas Dozės keitimas Hematologinės nepageidaujamos reakcijos 4 laipsnio neutropenija (ANS <500/mikrolitre) su karščiavimu ar infekcija arba be jų; arba 4 laipsnio trombocitopenija (trombocitų skaičius <25 × 103/mikrolitre) Pasireiškimas prieš pasiekiant remisijąa Dauguma atvejų laikinai nutraukti venetoklakso vartojimo derinyje su azacitidinu ar decitabinu dėl citopenijų, kol nepasiekta remisija, nereikia. Pirmasis pasireiškimas pasiekus remisiją ir trunkantis mažiausiai 7 paras Atidėkite sekančio venetoklakso, vartojamo derinyje su azacitidinu arba decitabinu, ciklo pradžią ir stebėkite kraujo rodiklius. Jei kliniškai indikuotina neutropenijos korekcija, skirkite granuliocitų kolonijas stimuliuojančio faktoriaus (G-KSF). Sumažėjus iki 1 arba 2 laipsnio, atnaujinkite gydymą venetoklaksu prieš tai buvusia doze derinyje su azacitidinu arba decitabinu. Vėlesni pasikartojimai cikluose pasiekus remisiją ir trunkantys 7 paras ar ilgiau Atidėkite sekančio venetoklakso, vartojamo derinyje su azacitidinu arba decitabinu ciklo pradžią ir stebėkite kraujo rodiklius. Jei kliniškai indikuotina neutropenijos korekcija, skirkite G- KSF. Sumažėjus iki 1 arba 2 laipsnio, atnaujinkite gydymą venetoklaksu prieš tai buvusia doze kartu su azacitidinu arba decitabinu ir sutrumpinkite venetoklakso vartojimo trukmę 7 dienomis kiekviename iš vėlesnių ciklų, pvz., skiriant 21 dieną vietoj 28 dienų. Papildomos informacijos ieškokite azacitidino skyrimo informacijoje. Nehematologinės nepageidaujamos reakcijos 3 arba 4 laipsnio nehematologinis toksiškumas Bet koks pasireiškimas Jei neišnyksta paskyrus simptominį gydymą, laikinai nutraukite gydymą venetoklaksu. Sumažėjus iki 1 laipsnio arba pradinio lygio, atnaujinkite gydymą venetoklaksu prieš tai buvusia doze. aApsvarstykite galimybę atlikti kaulų čiulpų įvertinimą. Dozės koregavimas vartojant kartu su CYP3A inhibitoriais Vartojant venetoklaksą kartu su stipraus ar vidutinio poveikio CYP3A inhibitoriais, didėja venetoklakso ekspozicijat.y., Cmax ir AUC), o tai gali padidinti NLS riziką, pradedant gydymą ir dozės titravimo fazėje, bei sukelti kitokį toksiškumą (žr. 4.5 skyrių). 10 Pacientams, sergantiems LLL, pradedant gydymą venetoklaksu ir dozės titravimo fazės metu negalima kartu vartoti stiprių CYP3A inhibitorių (žr. 4.3, 4.4 ir 4.5 skyrius). Visiems pacientams, kuriems reikia vartoti stiprius CYP3A inhibitorius, reikia laikytis 7 lentelėje pateiktų vaistų tarpusavio sąveikos valdymo rekomendacijų. Pacientus reikia atidžiau stebėti dėl toksinio poveikio atsiradimo požymių, ir gali prireikti papildomai koreguoti dozę. Venetoklakso dozę, kuri buvo vartojama prieš pradedant vartoti CYP3A inhibitorių, reikia atnaujinti po 2-3 dienų, pabaigus vartoti inhibitorių (žr. 4.3, 4.4 ir 4.5 skyrius). 7 lentelė: Galimų venetoklakso sąveikų su CYP3A inhibitoriais valdymas Inhibitorius Fazė LLL ŪML Stiprus CYP3A inhibitorius Gydymo pradžia ir dozės titravimo fazė Kontraindikuotinas 1-oji diena – 10 mg 2-oji diena – 20 mg 3-ioji diena – 50 mg 4-oji diena – 100 mg arba mažiau Pastovi dienos dozė (Po dozės titravimo fazės) Sumažinkite venetoklakso dozę iki 100 mg ar mažiau (arba bent 75 %, jei dozė jau keista dėl kitų priežasčių) Vidutinio stiprumo CYP3A inhibitoriusa Visos Sumažinkite venetoklakso dozę bent 50 % aLLL sergantiems pacientams reikia vengti vartoti venetoklaksą kartu su vidutinio stiprumo CYP3A inhibitoriais gydymo pradžioje ir dozės titravimo fazės metu. Reikia apsvarstyti alternatyvių vaistinių preparatų vartojimą arba sumažinti venetoklakso dozę, kaip nurodyta šioje lentelėje. Praleista dozė Jei praėjo ne daugiau kaip 8 valandos, kai pacientas įprastu laiku pamiršo pavartoti venetoklakso dozę, dozė turi būti išgerta kaip galima greičiau tą pačią dieną. Jei praėjo daugiau kaip 8 valandos, kai pacientas pamiršo pavartoti vaistinio preparato dozę, praleistos dozės gerti negalima, kitą dieną vaistinį preparatą reikia toliau vartoti kaip įprasta. Jei pacientas išvemia suvartotą dozę, papildomos dozės gerti tą pačią dieną negalima. Kitą paskirtą dozę reikia vartoti kitą dieną įprastu laiku. Ypatingos populiacijos Senyvi pacientai Senyviems pacientams (≥65 metų) dozės koreguoti nereikia (žr. 5.1 skyrių). Sutrikusi inkstų funkcija Pacientams, kurių inkstų funkcija sutrikusi (KrKl <80 ml/min), gali būti reikalinga intensyvesnė priežiūra ir stebėsena, siekiant sumažinti NLS riziką, pradedant gydymą ir dozės titravimo fazės metu (žr. ankstesnį poskyrį „Naviko lizės sindromo (NLS) prevencija“). Venetoklaksą galima skirti pacientams, kuriems yra sunkus inkstų funkcijos sutrikimas (KrKl ≥15 ml/min ir <30 ml/min) ar galutinės stadijos inkstų liga (GSIL), kai reikalinga dializė (KrKl <15 ml/min), tik tada, jei nauda yra 11 didesnė už riziką, ir jie turi būti atidžiai stebimi ar neatsiranda toksinio poveikio požymių dėl padidėjusios NLS rizikos (žr. 4.4 skyrių). Pacientams, kuriems yra lengvas, vidutinio sunkumo, sunkus inkstų funkcijos sutrikimas arba galutinės stadijos inkstų liga, kai reikalinga dializė, dozės koreguoti nereikia (žr. 5.2 skyrių). Sutrikusi kepenų funkcija Pacientams, kuriems yra lengvas arba vidutinio sunkumo kepenų funkcijos sutrikimas, dozės koreguoti nerekomenduojama. Pacientus, kuriems yra vidutinio sunkumo kepenų funkcijos sutrikimas, reikia atidžiau stebėti dėl toksiškumo požymių, pradedant gydymą ir dozės titravimo fazės metu (žr. 4.8 skyrių). Gydymo metu, pacientams, kuriems yra sunkus kepenų funkcijos sutrikimas, rekomenduojama sumažinti dozę bent 50 % (žr. 5.2 skyrių). Šie pacientai turi būti atidžiai stebimi dėl toksinio poveikio požymių (žr. 4.8 skyrių). Vaikų populiacija Venetoklakso saugumas ir veiksmingumas vaikams iki 18 metų neištirti. Turimi duomenys pateikiami 4.8, 5.1 ir 5.2 skyriuose, tačiau dozavimo rekomendacijų pateikti negalima. Vartojimo metodas Venclyxto plėvele dengtos tabletės vartojamos per burną. Pacientams reikia paaiškinti, kad tabletę reikia nuryti visą, užgeriant vandeniu, kiekvieną dieną maždaug tuo pačiu paros metu. Siekiant išvengti nepakankamo veiksmingumo rizikos, tabletes reikia vartoti kartu su maistu (žr. 5.2 skyrių). Prieš nuryjant, tablečių negalima kramtyti, smulkinti ar laužyti. Dozės titravimo fazės metu venetoklaksą reikia gerti ryte, siekiant palengvinti laboratorinę stebėseną. Gydymo venetoklaksu metu reikia vengti greipfrutų ir jų gaminių, Sevilijos apelsinų ir karambolų (žr. 4.5 skyrių).