Zolgensma 2x10(x13) vg/ml
Receptinis
- Veiklioji medžiaga:
- Onasemnogenas abeparvovekas
- Forma:
- infuzinis tirpalas
Kam vartojamas
Originalaus dokumento ištrauka · lietuvių
Zolgensma skirtas gydymui:
- pacientams, sergantiems 5q spinaline raumenų atrofija (SRA), esant geno SMN1 bialelinei
mutacijai ir klinikinei I tipo SRA diagnozei, arba
- pacientams, sergantiems 5q SRA, esant geno SMN1 bialelinei mutacijai ir iki 3 geno SMN2
kopijų.
Gauta: 2026-09-26
Kaip vartoti
Originalaus dokumento ištrauka · lietuvių
Gydymas turi būti pradėtas ir taikomas atitinkamuose klinikiniuose centruose ir jį turi prižiūrėti
gydytojas, turintis patirties su SRA sergančiais pacientais.
3
Prieš skiriant onasemnogeną abeparvoveką, reikia atlikti pradinio įvertinimo laboratorinius tyrimus,
įskaitant toliau nurodytus (tačiau neapsiribojant tik šiais):
• AAV9 antikūnų tyrimą, naudojant tinkamai patvirtintą metodą,
• kepenų funkcijos tyrimus: alanino aminotransferazės (ALT), aspartato aminotransferazės (AST)
aktyvumo, bendrojo bilirubino kiekio, albumino kiekio, protrombino laiko, dalinio
tromboplastino laiko (DTL) bei tarptautinio normalizuoto santykio (TNS) tyrimus,
• kreatinino kiekio tyrimą,
• bendrą kraujo tyrimą (įskaitant hemoglobino koncentraciją ir trombocitų skaičių) ir
• troponino I tyrimą.
Nustatant gydymo onasemnogenu abeparvoveku laiką, reikia atidžiai apsvarstyti kepenų funkcijos ir
trombocitų skaičiaus stebėjimo poreikį po suleidimo ir gydymo kortikosteroidais poreikį (žr.
4.4 skyrių).
Kadangi yra padidėjusi rizika pasireikšti sunkiam sisteminiam imuniniam atsakui, rekomenduojama,
kad prieš pradedant skirti onasemnogeno abeparvoveko infuziją bendroji pacientų sveikatos būklė
būtų kliniškai stabili (pvz., būtų pakankamos hidratacija ir mitybos būklė, nebūtų infekcijų). Jei
pasireiškia ūminės ar lėtinės nekontroliuojamos aktyvios infekcijos, gydymą reikia atidėti, kol
infekcija išnyks ir klinikinė paciento būklė bus stabili (žr. 4.2 skyriaus poskyrį „Imunomoduliacinis
gydymas“ ir 4.4 skyriaus poskyrį „Sisteminis imuninis atsakas“).
Dozavimas
Tik vienkartinės dozės infuzijai į veną.
Pacientams bus skiriama nominali 1,1 × 1014 vg/kg onasemnogeno abeparvoveko dozė. Bendras tūris
apskaičiuojamas pagal paciento kūno svorį.
1 lentelėje pateikiama rekomenduojama dozė pacientams, sveriantiems 2,6–21,0 kg.
1 lentelė. Rekomenduojama dozė pagal paciento kūno svorį
Pacientų svorio ribos (kg) Dozė (vg) Bendrasis dozės tūris a (ml)
2,6–3,0 3,3 × 1014 16,5
3,1–3,5 3,9 × 1014 19,3
3,6–4,0 4,4 × 1014 22,0
4,1–4,5 5,0 × 1014 24,8
4,6–5,0 5,5 × 1014 27,5
5,1–5,5 6,1 × 1014 30,3
5,6–6,0 6,6 × 1014 33,0
6,1–6,5 7,2 × 1014 35,8
6,6–7,0 7,7 × 1014 38,5
7,1–7,5 8,3 × 1014 41,3
7,6–8,0 8,8 × 1014 44,0
8,1–8,5 9,4 × 1014 46,8
8,6–9,0 9,9 × 1014 49,5
9,1–9,5 1,05 × 1015 52,3
9,6–10,0 1,10 × 1015 55,0
10,1–10,5 1,16 × 1015 57,8
10,6–11,0 1,21 × 1015 60,5
11,1–11,5 1,27 × 1015 63,3
11,6–12,0 1,32 × 1015 66,0
12,1–12,5 1,38 × 1015 68,8
12,6–13,0 1,43 × 1015 71,5
13,1–13,5 1,49 × 1015 74,3
13,6–14,0 1,54 × 1015 77,0
14,1–14,5 1,60 × 1015 79,8
4
Pacientų svorio ribos (kg) Dozė (vg) Bendrasis dozės tūris a (ml)
14,6–15,0 1,65 × 1015 82,5
15,1–15,5 1,71 × 1015 85,3
15,6–16,0 1,76 × 1015 88,0
16,1–16,5 1,82 × 1015 90,8
16,6–17,0 1,87 × 1015 93,5
17,1–17,5 1,93 × 1015 96,3
17,6–18,0 1,98 × 1015 99,0
18,1–18,5 2,04 × 1015 101,8
18,6–19,0 2,09 × 1015 104,5
19,1–19,5 2,15 × 1015 107,3
19,6–20,0 2,20 × 1015 110,0
20,1–20,5 2,26 × 1015 112,8
20,6–21,0 2,31 × 1015 115,5
a PASTABA: flakonų skaičius rinkinyje ir reikalingas rinkinių skaičius priklauso nuo svorio. Dozės
tūrio skaičiavimui naudojama viršutinė riba paciento svorio skalėje.
Imunomoduliacinis gydymas
Imuninio atsako reakcija į AAV9 kapsidę pasireiškia po onasemnogeno abeparvoveko suleidimo (žr.
4.4 skyrių). Tai gali sukelti kepenų aminotransferazių aktyvumo padidėjimą, troponino I rodiklių
padidėjimą arba trombocitų skaičiaus sumažėjimą (žr. 4.4 ir 4.8 skyrius). Norint slopinti imuninį
atsaką, rekomenduojama atlikti imunomoduliaciją kortikosteroidais. Jei įmanoma, paciento skiepijimo
grafikas turi būti pakoreguotas atsižvelgiant į kartu vartojamus kortikosteroidus prieš ir po
onasemnogeno abeparvoveko infuzijos (žr. 4.5 skyrių).
Prieš pradedant imunomoduliacinį gydymą ir prieš skiriant onasemnogeną abeparvoveką reikia
patikrinti, ar pacientui nėra aktyvios bet kokio pobūdžio infekcinės ligos požymių ir simptomų.
Likus 24 valandoms prieš onasemnogeno abeparvoveko infuziją rekomenduojama pradėti
imunomoduliacinį gydymą laikantis toliau pateiktos schemos (žr. 2 lentelę). Jeigu bet kuriuo metu
pacientas tinkamai nereaguoja į 1 mg/kg kūno svorio per parą geriamojo prednizolono ar
ekvivalentinės dozės skyrimą, atsižvelgiant į klinikinę paciento ligos eigą reikia apsvarstyti skubios
vaikų gastroenterologo ar kepenų ligų specialisto konsultacijos poreikį ir galimybę koreguoti
rekomenduojamą imunomoduliacinį gydymą, įskaitant kortikosteroido dozės didinimą, ilgesnį
vartojimą ar ilgesnį dozės mažinimo laikotarpį (žr. 4.4 skyrių). Jeigu pacientas netoleruoja per burną
vartojamo kortikosteroido, galima apsvarstyti į veną leidžiamo kortikosteroido skyrimą, jei kliniškai
reikalinga.
5
2 lentelė. Imunomoduliacinis gydymas prieš infuziją ir po jos
Prieš infuziją 24 val. prieš onasemnogeną abeparvoveką Geriamasis prednizolonas 1 mg/kg
per parą (arba ekvivalentas, jeigu
skiriamas kitas kortikosteroidas)
Po infuzijos 30 dienų (įskaitant onasemnogeno
abeparvoveko suleidimo dieną)
Geriamasis prednizolonas 1 mg/kg
per parą (ar ekvivalentas, jeigu
skiriamas kitas kortikosteroidas)
Po to seka 28 dienos:
Pacientams, kurių rodiklių nuokrypiai
nežymūs (normalūs klinikinio ištyrimo
duomenys, bendras bilirubinas ir abu
rodikliai – ALT ir AST – neviršija
2 x viršutinės normos ribos (VNR)) 30 dienų
laikotarpio pabaigoje:
arba
Sisteminio poveikio kortikosteroidų
dozę reikia mažinti laipsniškai.
Nuoseklus prednizolono (ar
ekvivalento, jeigu skiriamas kitas
kortikosteroidas) dozės mažinimas,
pvz., 2 savaitės po 0,5 mg/kg per
parą ir tuomet 2 savaitės po
0,25 mg/kg per parą geriamojo
prednizolono
Pacientams, kurių kepenų funkcijos
nukrypimai išlieka 30 dienų laikotarpio
pabaigoje: tęsti gydymą, kol AST ir ALT
rodikliai bus mažesni nei 2 × VNR, o visi kiti
rodikliai (pvz., bendrojo bilirubino kiekio)
normalizuosis, po to dozę laipsniškai mažinti
per 28 dienas ar prireikus per ilgesnį
laikotarpį.
Sisteminio poveikio kortikosteroidai
(atitinkantys 1 mg/kg per parą
geriamojo prednizolono dozę)
Sisteminio poveikio kortikosteroidų
dozę reikia mažinti laipsniškai.
Kepenų funkciją (ALT, AST aktyvumą, bendrojo bilirubino kiekį) po onasemnogeno abeparvoveko
infuzijos reikia tirti reguliariais intervalais mažiausiai 3 mėnesius (kas savaitę pirmąjį mėnesį ir visu
kortikosteroido dozės mažinimo bei nutraukimo laikotarpiu, o vėliau kas dvi savaites kitą mėnesį) ir
kitu metu, jei kliniškai reikalinga. Pacientų, kuriems blogėja kepenų funkcijos tyrimų rodmenys
ir (arba) pasireiškia ūminės ligos požymių ar simptomų, būklę reikia nedelsiant kliniškai ištirti bei
atidžiai stebėti (žr. 4.4 skyrių).
Jei gydytojas vietoje prednizolono skiria kitą kortikosteroidą, laikomasi panašios taktikos, jei reikia,
dozė laipsniškai mažinama ir nutraukiama per 30 dienų.
Ypatingos populiacijos
Sutrikusi inkstų funkcija
Onasemnogeno abeparvoveko saugumas ir veiksmingumas pacientams, kurių inkstų funkcija sutrikusi,
neištirti ir jiems gydymą onasemnogenu abeparvoveku reikia skirti atsargiai. Dozės koregavimas
neturėtų būti svarstomas.
Kepenų funkcijos sutrikimas
Į onasemnogeno abeparvoveko klinikinius tyrimus nebuvo įtraukiami pacientai, kuriems ALT ar AST
aktyvumas arba bendrojo bilirubino koncentracija (išskyrus dėl naujagimių geltos) > 2 kartus viršijo
VNR, arba buvo nustatyti teigiami hepatito B ar hepatito C serologinių tyrimų rodmenys. Pacientams,
kurių kepenų funkcija sutrikusi, gydymą onasemnogeno abeparvoveku reikia atidžiai apsvarstyti (žr.
4.4 ir 4.8 skyrius). Dozės koregavimas neturėtų būti svarstomas.
0SMN1/1SMN2 genotipas
Dozės koregavimas neturėtų būti svarstomas pacientams, kuriems yra geno SMN1 bialelinė mutacija ir
tik viena SMN2 kopija.
6
Anti-AAV9 antikūnai
Dozės koregavimas neturėtų būti svarstomas pacientams, kurių pradinio įvertinimo
anti-AAV9 antikūnų titrai yra virš 1:50 (žr. 4.4 skyrių).
Vaikų populiacija
Onasemnogeno abeparvoveką saugumas ir veiksmingumas neišnešiotiems naujagimiams, kol jų
amžius nepasieks pilno gestacinio amžiaus, neištirti. Duomenų nėra. Gydymą onasemnogenu
abeparvoveku reikia skirti atsargiai, nes gydymas kartu su kortikosteroidais gali turėti neigiamą
poveikį neurologiniam vystymuisi.
Turima nedaug patirties su vyresniais nei 2 metų pacientais arba kurių kūno masė didesnė nei 13,5 kg.
Onasemnogeno abeparvoveko saugumas ir veiksmingumas tokiems pacientams neištirti. Šiuo metu
turimi duomenys aprašyti 5.1 skyriuje. Dozės koregavimas neturėtų būti svarstomas (žr. 1 lentelę).
Vartojimo metodas
Leisti į veną.
Onasemnogenas abeparvovekas leidžiamas kaip vienkartinė infuzija į veną. Jis turi būti leidžiamas su
švirkšto pompa kaip viena lėta infuzija į veną, trunkanti apie 60 minučių. Negalima leisti į veną viso
kiekio iškart arba kaip smūginės infuzijos (boliuso).
Rekomenduojama įvesti antrą („atsarginį“) kateterį tam atvejui, jei pirminis kateteris užsikimštų.
Užbaigus infuziją, infuzinę sistemą reikia praplauti 9 mg/ml (0,9 %) natrio chlorido injekciniu tirpalu.
Atsargumo priemonės prieš ruošiant ar vartojant šį vaistinį preparatą
Šiame vaistiniame preparate yra genetiškai modifikuotų organizmų. Todėl tvarkant ir leidžiant šį
vaistinį preparatą sveikatos priežiūros specialistai turi imtis reikiamų atsargumo priemonių (dėvėti
pirštines, apsauginius akinius, laboratorinį chalatą ir rankoves) (žr. 6.6 skyrių).
Išsamios onasemnogeno abeparvoveko ruošimo, tvarkymo, atsitiktinio poveikio ir atliekų šalinimo
(įskaitant tinkamą kūno išskyrų tvarkymą) instrukcijos pateikiamos 6.6 skyriuje.
Gauta: 2026-09-26
Ar yra vaistinėse
Tiekiama
Šaltiniai
Šaltinio data: 2020-05-18
Puslapis atnaujintas: 2026-09-26