Pereiti prie pagrindinio turinio
Zolgensma 2x10(x13) vg/ml

Zolgensma 2x10(x13) vg/ml

Receptinis
Veiklioji medžiaga:
Onasemnogenas abeparvovekas
Forma:
infuzinis tirpalas
Pratęsti receptą

Kam vartojamas

Originalaus dokumento ištrauka · lietuvių

Zolgensma skirtas gydymui: - pacientams, sergantiems 5q spinaline raumenų atrofija (SRA), esant geno SMN1 bialelinei mutacijai ir klinikinei I tipo SRA diagnozei, arba - pacientams, sergantiems 5q SRA, esant geno SMN1 bialelinei mutacijai ir iki 3 geno SMN2 kopijų.

Gauta: 2026-09-26

Kaip vartoti

Originalaus dokumento ištrauka · lietuvių

Gydymas turi būti pradėtas ir taikomas atitinkamuose klinikiniuose centruose ir jį turi prižiūrėti gydytojas, turintis patirties su SRA sergančiais pacientais. 3 Prieš skiriant onasemnogeną abeparvoveką, reikia atlikti pradinio įvertinimo laboratorinius tyrimus, įskaitant toliau nurodytus (tačiau neapsiribojant tik šiais): • AAV9 antikūnų tyrimą, naudojant tinkamai patvirtintą metodą, • kepenų funkcijos tyrimus: alanino aminotransferazės (ALT), aspartato aminotransferazės (AST) aktyvumo, bendrojo bilirubino kiekio, albumino kiekio, protrombino laiko, dalinio tromboplastino laiko (DTL) bei tarptautinio normalizuoto santykio (TNS) tyrimus, • kreatinino kiekio tyrimą, • bendrą kraujo tyrimą (įskaitant hemoglobino koncentraciją ir trombocitų skaičių) ir • troponino I tyrimą. Nustatant gydymo onasemnogenu abeparvoveku laiką, reikia atidžiai apsvarstyti kepenų funkcijos ir trombocitų skaičiaus stebėjimo poreikį po suleidimo ir gydymo kortikosteroidais poreikį (žr. 4.4 skyrių). Kadangi yra padidėjusi rizika pasireikšti sunkiam sisteminiam imuniniam atsakui, rekomenduojama, kad prieš pradedant skirti onasemnogeno abeparvoveko infuziją bendroji pacientų sveikatos būklė būtų kliniškai stabili (pvz., būtų pakankamos hidratacija ir mitybos būklė, nebūtų infekcijų). Jei pasireiškia ūminės ar lėtinės nekontroliuojamos aktyvios infekcijos, gydymą reikia atidėti, kol infekcija išnyks ir klinikinė paciento būklė bus stabili (žr. 4.2 skyriaus poskyrį „Imunomoduliacinis gydymas“ ir 4.4 skyriaus poskyrį „Sisteminis imuninis atsakas“). Dozavimas Tik vienkartinės dozės infuzijai į veną. Pacientams bus skiriama nominali 1,1 × 1014 vg/kg onasemnogeno abeparvoveko dozė. Bendras tūris apskaičiuojamas pagal paciento kūno svorį. 1 lentelėje pateikiama rekomenduojama dozė pacientams, sveriantiems 2,6–21,0 kg. 1 lentelė. Rekomenduojama dozė pagal paciento kūno svorį Pacientų svorio ribos (kg) Dozė (vg) Bendrasis dozės tūris a (ml) 2,6–3,0 3,3 × 1014 16,5 3,1–3,5 3,9 × 1014 19,3 3,6–4,0 4,4 × 1014 22,0 4,1–4,5 5,0 × 1014 24,8 4,6–5,0 5,5 × 1014 27,5 5,1–5,5 6,1 × 1014 30,3 5,6–6,0 6,6 × 1014 33,0 6,1–6,5 7,2 × 1014 35,8 6,6–7,0 7,7 × 1014 38,5 7,1–7,5 8,3 × 1014 41,3 7,6–8,0 8,8 × 1014 44,0 8,1–8,5 9,4 × 1014 46,8 8,6–9,0 9,9 × 1014 49,5 9,1–9,5 1,05 × 1015 52,3 9,6–10,0 1,10 × 1015 55,0 10,1–10,5 1,16 × 1015 57,8 10,6–11,0 1,21 × 1015 60,5 11,1–11,5 1,27 × 1015 63,3 11,6–12,0 1,32 × 1015 66,0 12,1–12,5 1,38 × 1015 68,8 12,6–13,0 1,43 × 1015 71,5 13,1–13,5 1,49 × 1015 74,3 13,6–14,0 1,54 × 1015 77,0 14,1–14,5 1,60 × 1015 79,8 4 Pacientų svorio ribos (kg) Dozė (vg) Bendrasis dozės tūris a (ml) 14,6–15,0 1,65 × 1015 82,5 15,1–15,5 1,71 × 1015 85,3 15,6–16,0 1,76 × 1015 88,0 16,1–16,5 1,82 × 1015 90,8 16,6–17,0 1,87 × 1015 93,5 17,1–17,5 1,93 × 1015 96,3 17,6–18,0 1,98 × 1015 99,0 18,1–18,5 2,04 × 1015 101,8 18,6–19,0 2,09 × 1015 104,5 19,1–19,5 2,15 × 1015 107,3 19,6–20,0 2,20 × 1015 110,0 20,1–20,5 2,26 × 1015 112,8 20,6–21,0 2,31 × 1015 115,5 a PASTABA: flakonų skaičius rinkinyje ir reikalingas rinkinių skaičius priklauso nuo svorio. Dozės tūrio skaičiavimui naudojama viršutinė riba paciento svorio skalėje. Imunomoduliacinis gydymas Imuninio atsako reakcija į AAV9 kapsidę pasireiškia po onasemnogeno abeparvoveko suleidimo (žr. 4.4 skyrių). Tai gali sukelti kepenų aminotransferazių aktyvumo padidėjimą, troponino I rodiklių padidėjimą arba trombocitų skaičiaus sumažėjimą (žr. 4.4 ir 4.8 skyrius). Norint slopinti imuninį atsaką, rekomenduojama atlikti imunomoduliaciją kortikosteroidais. Jei įmanoma, paciento skiepijimo grafikas turi būti pakoreguotas atsižvelgiant į kartu vartojamus kortikosteroidus prieš ir po onasemnogeno abeparvoveko infuzijos (žr. 4.5 skyrių). Prieš pradedant imunomoduliacinį gydymą ir prieš skiriant onasemnogeną abeparvoveką reikia patikrinti, ar pacientui nėra aktyvios bet kokio pobūdžio infekcinės ligos požymių ir simptomų. Likus 24 valandoms prieš onasemnogeno abeparvoveko infuziją rekomenduojama pradėti imunomoduliacinį gydymą laikantis toliau pateiktos schemos (žr. 2 lentelę). Jeigu bet kuriuo metu pacientas tinkamai nereaguoja į 1 mg/kg kūno svorio per parą geriamojo prednizolono ar ekvivalentinės dozės skyrimą, atsižvelgiant į klinikinę paciento ligos eigą reikia apsvarstyti skubios vaikų gastroenterologo ar kepenų ligų specialisto konsultacijos poreikį ir galimybę koreguoti rekomenduojamą imunomoduliacinį gydymą, įskaitant kortikosteroido dozės didinimą, ilgesnį vartojimą ar ilgesnį dozės mažinimo laikotarpį (žr. 4.4 skyrių). Jeigu pacientas netoleruoja per burną vartojamo kortikosteroido, galima apsvarstyti į veną leidžiamo kortikosteroido skyrimą, jei kliniškai reikalinga. 5 2 lentelė. Imunomoduliacinis gydymas prieš infuziją ir po jos Prieš infuziją 24 val. prieš onasemnogeną abeparvoveką Geriamasis prednizolonas 1 mg/kg per parą (arba ekvivalentas, jeigu skiriamas kitas kortikosteroidas) Po infuzijos 30 dienų (įskaitant onasemnogeno abeparvoveko suleidimo dieną) Geriamasis prednizolonas 1 mg/kg per parą (ar ekvivalentas, jeigu skiriamas kitas kortikosteroidas) Po to seka 28 dienos: Pacientams, kurių rodiklių nuokrypiai nežymūs (normalūs klinikinio ištyrimo duomenys, bendras bilirubinas ir abu rodikliai – ALT ir AST – neviršija 2 x viršutinės normos ribos (VNR)) 30 dienų laikotarpio pabaigoje: arba Sisteminio poveikio kortikosteroidų dozę reikia mažinti laipsniškai. Nuoseklus prednizolono (ar ekvivalento, jeigu skiriamas kitas kortikosteroidas) dozės mažinimas, pvz., 2 savaitės po 0,5 mg/kg per parą ir tuomet 2 savaitės po 0,25 mg/kg per parą geriamojo prednizolono Pacientams, kurių kepenų funkcijos nukrypimai išlieka 30 dienų laikotarpio pabaigoje: tęsti gydymą, kol AST ir ALT rodikliai bus mažesni nei 2 × VNR, o visi kiti rodikliai (pvz., bendrojo bilirubino kiekio) normalizuosis, po to dozę laipsniškai mažinti per 28 dienas ar prireikus per ilgesnį laikotarpį. Sisteminio poveikio kortikosteroidai (atitinkantys 1 mg/kg per parą geriamojo prednizolono dozę) Sisteminio poveikio kortikosteroidų dozę reikia mažinti laipsniškai. Kepenų funkciją (ALT, AST aktyvumą, bendrojo bilirubino kiekį) po onasemnogeno abeparvoveko infuzijos reikia tirti reguliariais intervalais mažiausiai 3 mėnesius (kas savaitę pirmąjį mėnesį ir visu kortikosteroido dozės mažinimo bei nutraukimo laikotarpiu, o vėliau kas dvi savaites kitą mėnesį) ir kitu metu, jei kliniškai reikalinga. Pacientų, kuriems blogėja kepenų funkcijos tyrimų rodmenys ir (arba) pasireiškia ūminės ligos požymių ar simptomų, būklę reikia nedelsiant kliniškai ištirti bei atidžiai stebėti (žr. 4.4 skyrių). Jei gydytojas vietoje prednizolono skiria kitą kortikosteroidą, laikomasi panašios taktikos, jei reikia, dozė laipsniškai mažinama ir nutraukiama per 30 dienų. Ypatingos populiacijos Sutrikusi inkstų funkcija Onasemnogeno abeparvoveko saugumas ir veiksmingumas pacientams, kurių inkstų funkcija sutrikusi, neištirti ir jiems gydymą onasemnogenu abeparvoveku reikia skirti atsargiai. Dozės koregavimas neturėtų būti svarstomas. Kepenų funkcijos sutrikimas Į onasemnogeno abeparvoveko klinikinius tyrimus nebuvo įtraukiami pacientai, kuriems ALT ar AST aktyvumas arba bendrojo bilirubino koncentracija (išskyrus dėl naujagimių geltos) > 2 kartus viršijo VNR, arba buvo nustatyti teigiami hepatito B ar hepatito C serologinių tyrimų rodmenys. Pacientams, kurių kepenų funkcija sutrikusi, gydymą onasemnogeno abeparvoveku reikia atidžiai apsvarstyti (žr. 4.4 ir 4.8 skyrius). Dozės koregavimas neturėtų būti svarstomas. 0SMN1/1SMN2 genotipas Dozės koregavimas neturėtų būti svarstomas pacientams, kuriems yra geno SMN1 bialelinė mutacija ir tik viena SMN2 kopija. 6 Anti-AAV9 antikūnai Dozės koregavimas neturėtų būti svarstomas pacientams, kurių pradinio įvertinimo anti-AAV9 antikūnų titrai yra virš 1:50 (žr. 4.4 skyrių). Vaikų populiacija Onasemnogeno abeparvoveką saugumas ir veiksmingumas neišnešiotiems naujagimiams, kol jų amžius nepasieks pilno gestacinio amžiaus, neištirti. Duomenų nėra. Gydymą onasemnogenu abeparvoveku reikia skirti atsargiai, nes gydymas kartu su kortikosteroidais gali turėti neigiamą poveikį neurologiniam vystymuisi. Turima nedaug patirties su vyresniais nei 2 metų pacientais arba kurių kūno masė didesnė nei 13,5 kg. Onasemnogeno abeparvoveko saugumas ir veiksmingumas tokiems pacientams neištirti. Šiuo metu turimi duomenys aprašyti 5.1 skyriuje. Dozės koregavimas neturėtų būti svarstomas (žr. 1 lentelę). Vartojimo metodas Leisti į veną. Onasemnogenas abeparvovekas leidžiamas kaip vienkartinė infuzija į veną. Jis turi būti leidžiamas su švirkšto pompa kaip viena lėta infuzija į veną, trunkanti apie 60 minučių. Negalima leisti į veną viso kiekio iškart arba kaip smūginės infuzijos (boliuso). Rekomenduojama įvesti antrą („atsarginį“) kateterį tam atvejui, jei pirminis kateteris užsikimštų. Užbaigus infuziją, infuzinę sistemą reikia praplauti 9 mg/ml (0,9 %) natrio chlorido injekciniu tirpalu. Atsargumo priemonės prieš ruošiant ar vartojant šį vaistinį preparatą Šiame vaistiniame preparate yra genetiškai modifikuotų organizmų. Todėl tvarkant ir leidžiant šį vaistinį preparatą sveikatos priežiūros specialistai turi imtis reikiamų atsargumo priemonių (dėvėti pirštines, apsauginius akinius, laboratorinį chalatą ir rankoves) (žr. 6.6 skyrių). Išsamios onasemnogeno abeparvoveko ruošimo, tvarkymo, atsitiktinio poveikio ir atliekų šalinimo (įskaitant tinkamą kūno išskyrų tvarkymą) instrukcijos pateikiamos 6.6 skyriuje.

Gauta: 2026-09-26

Ar yra vaistinėse

Tiekiama

Šaltiniai

Šaltinio data: 2020-05-18

Puslapis atnaujintas: 2026-09-26