ARKETIS 40 mg

Didžiosios depresijos epizodo gydymas. Obsesinio kompulsinio sutrikimo gydymas. Panikos sutrikimo su agorafobija arba be jos gydymas. Socialinio nerimo sutrikimo arba socialinės fobijos gydymas. Generalizuoto nerimo sutrikimo gydymas. Potrauminio streso sutrikimo gydymas.

Dozavimas Didžiosios depresijos epizodas Rekomenduojama paros dozė – 20 mg. Dažniausiai ligonio būklė pradeda gerėti po vienos savaitės, bet pastebimai ji pagerėja tik antrą gydymo savaitę. Praėjus 34 savaitėms nuo gydymo pradžios ir vėliau, atsižvelgus į ligonio būklę, paroksetino, kaip ir kitų antidepresantų, dozę reikia peržiūrėti ir, jeigu būtina, ją keisti. Kai kuriems ligoniams, kurių organizmo reakcija į 20 mg dozę nepakankama, atsižvelgus į ligonio organizmo reakciją, dozę galima palaipsniui po 10 mg padidinti iki didžiausios 50 mg paros dozės. Ligonius, kurie serga depresija, reikia gydyti mažiausiai 6 mėnesius, kol įsitikinama, kad simptomai išnyko. Obsesinis kompulsinis sutrikimas (OKS) Rekomenduojama paros dozė – 40 mg. Iš pradžių reikia vartoti 20 mg paros dozę, po to dozę galima palaipsniui po 10 mg padidinti iki rekomenduojamos dozės. Jeigu po kelių savaičių rekomenduojamos dozės sukeliamas atsakas nepakankamas, kai kuriems pacientams būklė gali pagerėti dozę palaipsniui padidinus iki didžiausios 60 mg paros dozės. OKS sergančius ligonius reikia gydyti pakankamą laikotarpį, kol įsitikinama, kad simptomai išnyko. Tai gali trukti kelis mėnesius ar dar ilgiau (žr. 5.1 skyrių). Panikos sutrikimas Rekomenduojama paros dozė – 40 mg. Iš pradžių reikia vartoti 10 mg paros dozę ir, atsižvelgus į ligonio organizmo reakciją, ją palaipsniui po 10 mg padidinti iki rekomenduojamos dozės. Rekomenduojama vartoti mažą pradinę dozę, kad kuo mažiau pablogėtų panikos simptomai. Toks pablogėjimas dažniausiai būna šio sutrikimo gydymo pradžioje. Jeigu po kelių savaičių rekomenduojamos dozės sukeliamas atsakas nepakankamas, kai kuriems ligoniams būklė gali pagerėti dozę palaipsniui padidinus iki didžiausios 60 mg paros dozės. Ligonius, kuriems diagnozuotas panikos sutrikimas, reikia gydyti pakankamą laikotarpį, kol įsitikinama, kad simptomai išnyko. Tai gali trukti kelis mėnesius ar dar ilgiau (žr. 5.1 skyrių). Socialinio nerimo sutrikimas ar socialinė fobija Rekomenduojama paros dozė – 20 mg. Jeigu po kelių savaičių rekomenduojamos dozės sukeliamas atsakas nepakankamas, kai kuriems ligoniams būklė gali pagerėti dozę palaipsniui po 10 mg padidinus iki didžiausios 50 mg paros dozės. Gydant ilgą laiką, reikia reguliariai iš naujo įvertinti būklę (žr. 5.1 skyrių). Generalizuoto nerimo sutrikimas Rekomenduojama paros dozė – 20 mg. Jeigu po kelių savaičių rekomenduojamos dozės sukeliamas atsakas nepakankamas, kai kuriems ligoniams būklė gali pagerėti dozę palaipsniui po 10 mg padidinus iki didžiausios 50 mg paros dozės. Gydant ilgą laiką, reikia reguliariai iš naujo įvertinti būklę (žr. 5.1 skyrių). Potrauminio streso sutrikimas Rekomenduojama paros dozė – 20 mg. Jeigu po kelių savaičių rekomenduojamos dozės sukeliamas atsakas nepakankamas, kai kuriems ligoniams būklė gali pagerėti dozę palaipsniui po 10 mg padidinus iki didžiausios 50 mg paros dozės. Gydant ilgą laiką, reikia reguliariai iš naujo įvertinti būklę (žr. 5.1 skyrių). Nutraukimo simptomai, kurių atsiranda baigus gydymą paroksetinu Vartojimą nutraukti staigiai negalima (žr. 4.4 ir 4.8 skyrius). Klinikinių tyrimų metu dozė buvo mažinama palaipsniui po 10 mg kas savaitę. Jeigu sumažinus dozę arba užbaigus gydymą atsiranda nepakenčiamų simptomų, apsvarsčius galima skirti vartoti prieš tai buvusią dozę. Vėliau gydytojas gali nurodyti toliau mažinti dozę, bet lėčiau. Vaikų populiacija Vaikams ir paaugliams (7–17 metų) Paroksetinu gydyti vaikus ir paauglius negalima, nes kontroliuojamųjų klinikinių tyrimų duomenimis, paroksetinas susijęs su savižudiško elgesio ir priešiškumo rizikos padidėjimu. Be to, minėtais tyrimais nepakankamai įrodytas vaistinio preparato veiksmingumas (žr. 4.4 ir 4.8 skyrius). Jaunesniems kaip 7 metų vaikams Paroksetino vartojimas jaunesniems kaip 7 metų vaikams netirtas. Tokių vaikų gydyti paroksetinu negalima, nes duomenų apie šio vaistinio preparato saugumą ir veiksmingumą tokio amžiaus ligoniams nėra. Senyviems pacientams Senyvų asmenų organizme paroksetino koncentracija didesnė nei jaunų, bet koncentracijų diapazonas iš dalies sutampa su jaunesniems asmenims nustatytu koncentracijų diapazonu. Dozavimą reikia pradėti nuo suaugusiųjų pradinės dozės. Kai kuriems ligoniams gali būti naudingas dozės padidinimas, tačiau didžiausia paros dozė turi neviršyti 40 mg. Pacientams, kurių inkstų ar kepenų funkcija sutrikusi Ligonių, kurie serga sunkiu inkstų funkcijos sutrikimu (kreatinino klirensas mažesnis kaip 30 ml per minutę) ar kepenų funkcijos sutrikimu, plazmoje paroksetino koncentracija padidėja. Taigi dozavimas tokiems ligoniams turi būti apribotas mažiausiomis dozavimo intervalo dozėmis. Vartojimo metodas Rekomenduojama paroksetino vartoti vieną kartą per parą, ryte, valgio metu. Kad išvengti bet kokio nemalonaus lokalaus pojūčio (tokio, kaip kartus skonis, deginimas gerklėje, erzinantis kosulys ar įstrigimo pojūtis), tabletę reikia ne čiulpti, kramtyti ar laikyti burnoje, bet nedelsiant nuryti nepažeistą, gausiai užgeriant vandeniu (mažiausiai viena 150 ml stikline vandens). Vartoti per burną.