Pereiti prie pagrindinio turinio
Seroxat 20 mg

Seroxat 20 mg

Receptinis
Veiklioji medžiaga:
Paroksetinas
Forma:
plėvele dengtos tabletės
Pratęsti receptą

Kam vartojamas

Originalaus dokumento ištrauka · lietuvių

Didžiosios depresijos epizodo gydymas. Obsesinio kompulsinio sutrikimo gydymas. Panikos sutrikimo, pasireiškiančio su agorafobija arba be jos, gydymas. Socialinio nerimo sutrikimo (socialinės fobijos) gydymas. Generalizuoto nerimo sutrikimo gydymas. Potrauminio streso sutrikimo gydymas.

VVKT Gauta: 2026-09-26

Kaip vartoti

Originalaus dokumento ištrauka · lietuvių

Dozavimas Didžiosios depresijos epizodas Rekomenduojama paros dozė yra 20 mg. Paprastai paciento būklė pradeda lengvėti po vienos gydymo savaitės, tačiau tik antrą savaitę palengvėjimas tampa pastebimas. Po 3–4 gydymo savaičių reikia peržiūrėti paroksetino, kaip ir kitokių antidepresantų, dozavimą ir, jei reikia, keisti dozę. Priklausomai nuo ligonio būklės ją gali prireikti keisti ir vėliau. Jeigu 20 mg paros dozė yra nepakankamai veiksminga, ją, atsižvelgiant į paciento reakciją į gydymą, galima palaipsniui didinti po 10 mg iki didžiausios, t. y. 50 mg. Kad išnyktų depresijos simptomai, ligonį reikia gydyti gana ilgai, t. y. ne trumpiau kaip 6 mėnesius. Obsesinis kompulsinis sutrikimas (OKS) Rekomenduojama paros dozė yra 40 mg. Pradžioje reikia gerti po 20 mg per parą, vėliau paros dozę galima palaipsniui didinti po 10 mg iki rekomenduojamos. Jeigu po kelių gydymo rekomenduojama paros doze savaičių organizmo reakcija yra nepakankama, kai kuriems ligoniams gali būti naudinga paros dozę palaipsniui didinti po 10 mg iki didžiausios, t. y. 60 mg. Kad išnyktų obsesinio kompulsinio sutrikimo simptomai, ligonį reikia gydyti ilgai, t. y. kelis mėnesius arba dar ilgiau (žr. 5.1 skyrių). Panikos sutrikimas Rekomenduojama paros dozė yra 40 mg. Pradžioje reikia gerti po 10 mg per parą, vėliau, atsižvelgiant į paciento reakciją į gydymą, paros dozę galima palaipsniui didinti po 10 mg iki rekomenduojamos. Mažą dozę gydymo pradžioje rekomenduojama vartoti todėl, kad sumažėtų panikos sutrikimo simptomų sunkėjimo rizika, kadangi gydymo pradžioje jie paprastai sunkėja. Jeigu po kelių gydymo rekomenduojama paros doze savaičių organizmo reakcija yra nepakankama, kai kuriems ligoniams gali būti naudinga paros dozę palaipsniui didinti iki didžiausios, t. y. 60 mg. Kad išnyktų panikos sutrikimo simptomai, ligonį reikia gydyti gana ilgai, t. y. kelis mėnesius arba dar ilgiau (žr. 5.1 skyrių). Socialinis nerimo sutrikimas (socialinė fobija) Rekomenduojama paros dozė yra 20 mg. Jeigu po kelių gydymo rekomenduojama paros doze savaičių organizmo reakcija yra nepakankama, kai kuriems ligoniams gali būti naudinga paros dozę palaipsniui didinti po 10 mg iki didžiausios, t. y. 50 mg. Vaistiniu preparatu gydant ilgai, reikia reguliariai nustatinėti vartojamos dozės veiksmingumą (žr. 5.1 skyrių). Generalizuoto nerimo sutrikimas Rekomenduojama paros dozė yra 20 mg. Jeigu po kelių gydymo rekomenduojama paros doze savaičių organizmo reakcija yra nepakankama, kai kuriems ligoniams gali būti naudinga paros dozę palaipsniui didinti po 10 mg iki didžiausios, t. y. 50 mg. Vaistiniu preparatu gydant ilgai, reikia reguliariai nustatinėti vartojamos dozės veiksmingumą (žr. 5.1 skyrių). Potrauminio streso sutrikimas Rekomenduojama paros dozė yra 20 mg. Jeigu po kelių gydymo rekomenduojama paros doze savaičių organizmo reakcija yra nepakankama, kai kuriems ligoniams gali būti naudinga paros dozę palaipsniui didinti po 10 mg iki didžiausios, t. y. 50 mg. Vaistiniu preparatu gydant ilgai, reikia reguliariai nustatinėti vartojamos dozės veiksmingumą (žr. 5.1 skyrių). Pokyčiai, atsirandantys paroksetino vartojimą nutraukus Iš karto paroksetino vartojimą nutraukti negalima (žr. 4.4 ir 4.8 skyrius). Klinikinių tyrimų metu preparato vartojimas buvo nutrauktas kas savaitę paros dozę mažinant po 10 mg. Jeigu sumažinus dozę arba nutraukus vaistinio preparato vartojimą pasireiškia nepageidaujamas poveikis, paros dozę reikia didinti iki anksčiau vartotos. Po to ją vėl galima palaipsniui, tačiau daug lėčiau, mažinti. Vaikams ir paaugliams (7–17 metų) Vaikų ir paauglių paroksetinu gydyti negalima, kadangi kontrolinių klinikinių tyrimų duomenys rodo, jog jiems vaistinio preparato vartojimas yra susijęs su savižudybe susijusio elgesio ir priešiškumo pasireiškimo rizikos didėjimu. Be to, šiais tyrimais preparato veiksmingumas patikimai neįrodytas (žr. 4.4 ir 4.8 skyrius). Jaunesniems nei 7 metų vaikams Ar saugu ir veiksminga paroksetinu gydyti mažesnius nei 7 metų vaikus, netirta, todėl jų šiuo vaistiniu preparatu gydyti negalima tol, kol nebus nustatytas veiksmingumas ir saugumas tokio amžiaus vaikams. Senyviems pacientams Senyvų asmenų kraujo plazmoje paroksetino koncentracija būna didesnė, tačiau ji neviršija koncentracijos, kuri būna jaunesnių asmenų organizme, ribų. Gydymo pradžioje senyviems žmonėms galima skirti įprastinę suaugusio žmogaus paros dozę. Prireikus, kai kuriems pacientams ją naudinga padidinti, bet negalima viršyti didžiausios 40 mg paros dozės. Pacientams, kurių inkstų arba kepenų funkcija sutrikusi Ligonių, kuriems yra sunkus inkstų funkcijos sutrikimas (kreatinino klirensas yra mažesnis nei 30 ml/min.) arba kurių kepenų funkcija pažeista, kraujo plazmoje paroksetino koncentracija būna didesnė, todėl jiems reikia vartoti mažiausią veiksmingą dozę. Vartojimo metodas Paroksetino rekomenduojama gerti kartą per parą, ryte, valgio metu. Tabletę geriau nuryti nesukramtytą.

VVKT Gauta: 2026-09-26

Ar yra vaistinėse

Tiekiama

Pakaitalai

Šaltiniai

Šaltinio data: 1997-04-09

Puslapis atnaujintas: 2026-09-26