Azacitidine Kabi 25 mg/ml

Azacitidine Kabi yra skirtas suaugusių pacientų, kuriems negali būti taikoma hemopoezinių kamieninių ląstelių transplantacija (HKLT), gydymui sergant: • vidutinės 2 ir didelės rizikos pagal Tarptautinę prognostinio vertinimo sistemą (angl. international prognostic scoring system, IPSS) mielodisplazijos sindromu (MDS); • lėtine mielomonocitine leukemija (LMML) esant 10–29 % blastų kaulų čiulpuose, nesant mieloproliferacinės ligos; • ūmine mieloidine leukemija (ŪML), esant 20–30 % blastų ir daugiaeilei displazijai pagal Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) klasifikaciją; • ŪML, esant > 30 % blastų kaulų čiulpuose pagal PSO klasifikaciją.

Pradėti ir stebėti gydymą azacitidinu galima tik prižiūrint gydytojui, kuris turi gydymo chemoterapiniais medikamentais patirties. Pacientams reikia iš anksto paskirti antiemetikų dėl pykinimo ir vėmimo. Dozavimas Rekomenduojama pradinė dozė pirmajam gydymo ciklui visiems pacientams, neatsižvelgiant į pradinius kraujo laboratorinių tyrimų rodmenis, yra 75 mg/m2 kūno paviršiaus ploto, kasdien suleidžiant po oda 7 dienas iš eilės, po to darant 2 1 dienos pertrauką (28 dienų gydymo ciklas). Rekomenduojama, kad pacientams būtų taikomi mažiausiai 6 gydymo ciklai. Gydymą reikia tęsti, kol naudinga pacientui arba kol pradeda progresuoti liga. Pacientus reikia stebėti dėl toksinio poveikio kraujui ir inkstams (žr. 4.4 skyrių); gali prireikti atidėti kito gydymo ciklo pradžią arba sumažinti dozę, kaip aprašyta žemiau. Azacitidine Kabi negalima pakeisti geriamuoju azacitidinu. Dėl ekspozicijos skirtumų geriamojo azacitidino dozavimo ir schemų rekomendacijos skiriasi nuo injekcinio azacitidino. Sveikatos priežiūros specialistams rekomenduojama patikrinti vaistinio preparato pavadinimą, dozę ir vartojimo būdą. 3 Laboratoriniai tyrimai Prieš pradedant gydymą ir prieš kiekvieną gydymo ciklą reikia atlikti kepenų funkcijos tyrimus ir nustatyti kreatinino bei hidrokarbonatų kiekį serume. Prieš pradedant gydymą ir tada, kai reikia stebėti atsaką ir toksinį poveikį, bet ne rečiau kaip kartą prieš kiekvieną gydymo ciklą, reikia atlikti išsamų kraujo ląstelių kiekio tyrimą. Dozės koregavimas dėl toksinio poveikio kraujui Toksinis poveikis kraujui apibrėžiamas kaip mažiausias ląstelių kiekis (didžiausias sumažėjimas) gydymo ciklo metu, jei trombocitų kiekis tampa ≤ 50,0 x 109/l, ir (arba) absoliutus neutrofilų kiekis (ANK) tampa ≤ 1 x 109/l. Atsistatymu po buvusio toksinio poveikio kraujui vadinamas ląstelių eilės (eilių) kiekio padidėjimas, lygus ne mažiau kaip pusės didžiausio sumažėjimo rodmens ir pradinio ląstelių kiekio absoliutinio skirtumo ir didžiausio sumažėjimo rodmens sumai (t. y. kraujo ląstelių kiekis atsistatymo metu ≥ didžiausio sumažėjimo rodmuo + (0,5 x [|pradinis rodmuo – didžiausio sumažėjimo rodmuo|]). Pacientai, kurių pradinis kraujo ląstelių rodmuo prieš pirmąjį gydymo ciklą nėra sumažėjęs (t.y. leukocitų kiekis ≥ 3,0 x 109/l, absoliutus neutrofilų kiekis ≥ 1,5 x 109/l ir trombocitų skaičius ≥ 75,0 x 109/l) Jei gydant azacitidinu pasireiškė toksinis poveikis kraujui, kitą gydymo ciklą reikia atidėti, kol atsistatys trombocitų ir absoliutus neutrofilų kiekis (ANK). Jei atsistatymas įvyksta per 14 dienų, dozės koreguoti nereikia. Tačiau, jei atsistatymas per 14 dienų neįvyksta, dozę reikia mažinti pagal šią lentelę. Po šių dozės pakeitimų ciklo trukmė turėtų grįžti iki 28 parų. Ciklo didžiausio sumažėjimo rodmuo Kito ciklo dozė, jei atsistatymas* neįvyksta per 14 dienų (%) ANK (x 109/l) Trombocitai (x 109/l) ≤ 1,0 ≤ 50,0 50 % > 1,0 > 50,0 100 % *Atsistatymas = ląstelių skaičius ≥ didžiausio sumažėjimo rodmuo + (0,5 x [pradinis rodmuo – didžiausio sumažėjimo rodmuo]) Pacientai, kurių pradinis kraujo ląstelių rodmuo prieš pirmąjį gydymo ciklą yra sumažėjęs (t. y. leukocitų skaičius < 3,0 x 109/l arba absoliutus neutrofilų skaičius < 1,5 x 109/l arba trombocitų skaičius < 75,0 x 109/l) Jei po gydymo azacitidinu leukocitų, absoliutaus neutrofilų ar trombocitų kiekio sumažėjimas lyginant su ankstesniu gydymu yra ≤ 50 % arba didesnis kaip 50 %, bet tuo pačiu metu pagerėja kurios nors ląstelių eilės diferenciacija, kito ciklo atidėti nereikia ir dozės koreguoti nereikia. Jei leukocitų, absoliutaus neutrofilų ar trombocitų kiekio sumažėjimas yra didesnis kaip 50 % lyginant su ankstesniu gydymu, be ląstelių eilės diferenciacijos pagerėjimo, kitą gydymo azacitidinu ciklą reikia atidėti, kol atsistatys trombocitų ir absoliutūs neutrofilų kiekiai. Jei atsistatymas įvyksta per 14 dienų, dozės koreguoti nereikia. Tačiau, jei atsistatymas per 14 dienų neįvyksta, reikia nustatyti kaulų čiulpų ląstelių skaičių. Jei kaulų čiulpų ląstelių skaičius yra > 50 %, dozės koreguoti nereikia. Jei kaulų čiulpų ląstelių skaičius yra ≤ 50 %, reikia atidėti gydymą ir sumažinti dozę pagal šią lentelę: Kaulų čiulpų ląstelių kiekis Kito ciklo dozė, jei atsistatymas neįvyksta per 14 dienų (%) Atsistatymas* ≤ 21 dienos Atsistatymas* > 21 dienos 15–50 % 100 % 50 % < 15 % 100 % 33 % *Atsistatymas = ląstelių skaičius ≥ didžiausio sumažėjimo rodmuo + (0,5 x [pradinis rodmuo – didžiausio sumažėjimo rodmuo]) Po šių dozės pakeitimų kito ciklo trukmė turėtų grįžti iki 28 dienų. 4 Ypatingos populiacijos Senyviems pacientams Senyviems pacientams vaistinio preparato dozės koreguoti nerekomenduojama. Senyviems pacientams labiau tikėtina susilpnėjusi inkstų funkcija, todėl gali būti naudinga stebėti inkstų veiklą. Pacientams, kurių inkstų funkcija sutrikusi Azacitidiną galima skirti pacientams, kuriems yra inkstų nepakankamumas, nekoreguojant pradinės dozės (žr. 5.2 skyrių). Jei hidrokarbonatų koncentracija serume be aiškios priežasties tampa mažesnė nei 20 mmol/l, dozę kito gydymo ciklo metu reikia sumažinti 50 %. Jei kreatinino kiekis serume ar šlapalo azoto kraujyje koncentracija be aiškios priežasties tampa 2 ar daugiau kartų didesni už pradinius rodmenis ir viršija viršutinę normos ribą (VNR), kitą gydymo ciklą reikia atidėti, kol tyrimų rodmenys atsistatys iki normos arba pradinių rodmenų, o dozę kito gydymo ciklo metu reikia sumažinti 50 % (žr. 4.4 skyrių). Pacientams, kurių kepenų funkcija sutrikusi Oficialių tyrimų su pacientais, sergančiais kepenų veiklos nepakankamumu, atlikta nebuvo (žr. 4.4 skyrių). Reikia atidžiai stebėti, ar pacientams, kuriems yra sunkus kepenų nepakankamumas, nepasireiškia nepageidaujami reiškiniai. Prieš pradedant gydymą pacientams, sergantiems kepenų nepakankamumu, pradinės dozės koreguoti nereikia. Vėlesnis dozės koregavimas turėtų būti grindžiamas kraujo laboratorinių tyrimų rodmenimis. Azacitidino draudžiama vartoti pacientams, kurie serga pažengusiais piktybiniais kepenų navikais (žr. 4.3 ir 4.4 skyrius). Vaikų populiacija Azacitidino saugumas ir veiksmingumas vaikų populiacijos pacientams nuo 0 iki 17 metų dar neištirtas. Turimi duomenys pateikiami 4.8, 5.1 ir 5.2 skyriuose, tačiau dozavimo rekomendacijų pateikti negalima. Vartojimo metodas Paruoštas Azacitidine Kabi turi būti suleidžiamas po oda žasto, šlaunies arba pilvo srityje. Injekcijos vietas reikia paeiliui keisti. Nauja injekcija atliekama mažiausiai 2,5 cm atstumu nuo prieš tai buvusios injekcijos vietos, niekada neleidžiant tose srityse, kur oda jautri, sumušta, paraudusi ar sukietėjusi. Paruošus, suspensijos filtruoti negalima. Vaistinio preparato ruošimo prieš vartojant instrukcija pateikiama 6.6 skyriuje.