Citocartin 40 mg/0,01 mg/ml

Citocartin vartojamas odontologijoje nervinio rezginio, nervinio kamieno arba vietinei infiltracinei anestezijai: Citocartin 40/0,005 mg/ml injekcinis tirpalas. Kai atliekamos įprastinės operacijos, pvz., traukiant vieną ar kelis dantis, ruošiant danties ertmes ir šlifuojant dantį prieš uždedant vainikėlį (ypač tinka išsekusiems pacientams); Citocartin 40/0,01 mg/ml injekcinis tirpalas. Kai atliekamos didesnės chirurginės operacijos: operuojant gleivinę, kaulus ir danties pulpą, pvz., ekstirpacijos ar amputacijos metu, kai reikalinga stipresnė išemija. Kai atliekamos ilgai trunkančios operacijos, pvz., Caldwell-Luc's operacija ir gleivinės ir dantenų operacijos, perkutaninė osteosintezė, cistektomija, taip pat sudėtingais danties ertmių ruošimo ir danties šlifavimo prieš uždedant vainikėlį atvejais.

Visuomet reikia vartoti mažiausią tirpalo kiekį, sukeliantį efektyvų skausmo malšinamąjį poveikį. Įprastai viršutinio lanko dantų ekstrakcijai, kai nėra uždegimo, paprastai pakanka į prieangio skliautą ties kiekvienu dantimi sušvirkšti po 1,7 ml (visą užtaisą) Citocartin 40/0,005 mg/ml injekcinio tirpalo arba Citocartin 40/0,01 mg/ml injekcinio tirpalo. Išimtinais atvejais, siekiant išvengti skausmingos injekcijos į gomurį, gali prireikti antrą kartą sušvirkšti 11,7 ml tirpalo. Kai reikia atlikti gomurio inciziją ar jį siūti, pakanka kiekvieną kartą sušvirkšti tik po 0,1 ml vaisto. Kai reikia ištraukti kelis gretimus dantis, injekcijų į burnos prieangį galima atlikti mažiau. Nekomplikuotai apatinių kaplių ekstrakcijai pakanka rezginio anestezijos (t.y. kamienų anestezija nėra būtina), kiekvienam dančiui sušvirkščiant po 1,7 ml Citocartin 40/0,005 mg/ml injekcinio tirpalo arba Citocartin 40/0,01 mg/ml injekcinio tirpalo. Tačiau, jei nuskausminimo nepakanka, rekomenduojama papildomai sušvirkšti 11,7 ml tirpalo į burnos prieangį. Paprastai nepatartina vaisto švirkšti į apatinio žandikaulio angą (foramen mandibulare), išskyrus tuos atvejus, kai nepavyksta pasiekti visiško nuskausminimo. Ruošiant ertmes ir šlifuojant dantis prieš uždedant vainikėlį, išskyrus krūminių dantų gydymą, rekomenduojama, priklausomai nuo operacijos trukmės ir sudėtingumo, į burnos prieangį ties kiekvienu dantimi sušvirkšti po 0,51,7 ml Citocartin 40/0,005 mg/ml injekcinio tirpalo. Chirurginių operacijų metu rekomenduojama vartoti Citocartin 40/0,01 mg/ml injekcinio tirpalo. Jo dozės parenkamos atsižvelgiant į operacijos sudėtingumą ir trukmę. Vartojimas vaikams ir paaugliams Vaikams, kurių kūno masė yra apie 2030 kg, paprastai pakanka 0,251 ml vaisto, 3045 kg sveriantiems vaikams – 0,52 ml. Citocartin draudžiama vartoti jaunesniems nei 4 metų amžiaus vaikams. Senyvi pacientai Senyvo amžiaus pacientams, dėl sulėtėjusios medžiagų apykaitos ir mažesnio pasiskirstymo tūrio, Citocartin koncentracija plazmoje gali padidėti. Citocartin kaupimosi rizika dažniausiai gali pasireikšti dėl pakartotino jo vartojimo (vėlesnių injekcijų). Pacientai, kurių inkstų ir (arba) kepenų veikla sutrikusi Panašus poveikis gali pasireikšti esant prastai bendrai paciento būklei bei sunkiam kepenų ar inkstų funkcijos sutrikimui (taip pat žr. skyrių „Įspėjimai ir atsargumo priemonės”). Visais šiais atvejais rekomenduojama vartoti mažesnę vaisto dozę (mažiausią dozę, sukeliančią pakankamą nejautrą). Pacientams, sergantiems tam tikromis ligomis (krūtinės angina [skausmas už krūtinkaulio], arterioskleroze [arterijų elastingumo sumažėjimas]), taip pat reikia sumažinti Citocartin dozę (taip pat žr. skyrių „Įspėjimai ir atsargumo priemonės”). Didžiausia rekomenduojama dozė Suaugusiems žmonėms: Didžiausia artikaino dozė sveikiems suaugusiems žmonėms yra 7 mg/kg kūno svorio (500 mg 70 kg sveriančiam asmeniui), tai atitinka 12,5 ml Ubistesin. didžiausia dozė yra 0,175 ml tirpalo /kg kūno svorio. Vaikams: Injekuojamo vaisto kiekis turi būti nustatomas pagal vaiko amžių ir svorį bei operacijos apimtį. Negalima viršyti 7 mg artikaino /kg kūno svorio vaisto dozės (0,175 ml Citocartin /kg kūno svorio). Vartojimo metodas Injekuoti į audinius infiltruojant nervų galūnėles ir nervų šakas (audinių infiltracija), arba šalia nervinių kamienų ar dantų nervų (nervo blokada). VARTOJAMAS TIK DANTŲ ANESTEZIJAI. Siekiant išvengti atsitiktinio vaisto injekavimo į kraujagyslę, aspiracijos kontrolę reikia atlikti mažiausiai dviejose plokštumose (pasukant adatą 180° kampu), kadangi tik patraukus švirkšto stūmoklį ir negavus kraujo dar negalima atmesti atsitiktinio ir nepastebėto adatos patekimo į kraujagyslę. Vaistą reikia leisti ne greičiau kaip 0,5 ml per 15 s, t. y. 1 užtaisą per minutę. Didelių sisteminio pobūdžio reakcijų, kurias gali sukelti atsitiktinis vaisto suleidimas į kraujagyslę, daugeliu atvejų galima išvengti laikantis tam tikros injekcijos technikos: po aspiracijos lėtai suleisti 0,10,2 ml vaisto ir ne anksčiau, kaip praėjus 2030 sekundžių, lėtai suleisti likusį vaistą. Vaisto iš pradėto užtaiso negalima injekuoti kitam pacientui. Vaisto likučius reikia sunaikinti. Ką daryti pavartojus per didelę Citocartin dozę? Simptomai, sukelti veikliosios medžiagos artikaino: Lengvi nervų sistemos sutrikimų simptomai yra metalo skonis burnoje, spengimas ausyse, galvos svaigimas, pykinimas, vėmimas, neramumas, nerimas, pradžioje – padažnėjęs kvėpavimo dažnis. Sunkesni simptomai yra mieguistumas, sąmonės sutrikimas, tremoras (ritmiški besikaitaliojantys judesiai), raumenų traukuliai, toniniai ir kloniniai traukuliai, koma bei centrinis kvėpavimo paralyžius (sunkus kvėpavimo sutrikimas). Sunkios šalutinės kraujagyslinės reakcijos pasireiškia kraujospūdžio kritimu, širdies laidumo sutrikimu, bradikardija (retas širdies susitraukimų dažnis), širdies sustojimu. Simptomai, sukelti kraujagysles sutraukiančio adrenalino: Širdies kraujagyslių sistemos simptomai: karščio pylimas, prakaitavimas, širdies dažnio padidėjimas, migrenos tipo galvos skausmas, kraujo spaudimo padidėjimas, krūtinės anginos simptomai (skausmas už krūtinkaulio), tachikardija (pagreitėjęs širdies susitraukimų dažnis), tachikardiniai ritmo sutrikimai (nereguliari ir pagreitėjusi širdies veikla), širdies sustojimas. Pasireiškus kelioms komplikacijoms arba šalutiniam poveikiui gali būti maskuojamas klinikinis vaizdas.