Iohexol IMAX 755 mg/ml

Šis vaistas vartojamas tik diagnostikai. Iohexol IMAX yra nejoninė radiografinė kontrastinė medžiaga, kurią galima leisti į veną, į arteriją ar povoratinklinę ertmę (stuburo kanalą, t. y. kaulų suformuotą kanalą išilgai stuburo). Iohexol IMAX skirtas vartoti suaugusiųjų ir vaikų kardioangiografijos, arteriografijos, flebografijos ir kompiuterinės tomografijos (KT) metu. Be to, Iohexol IMAX skirtas vartoti atliekant juosmeninės, krūtininės ir kaklinės dalies mielografiją bei galvos smegenų pamato cisternų KT (vaistinio preparato sušvirkštus į povoratinklinę ertmę). Iohexol IMAX skirtas vartoti artrografijos, endoskopinės retrogradinės pankreatografijos (ERP), endoskopinės retrogradinės cholecistopankreatografijos (ERCP), urografijos, herniografijos, histerosalpingografijos (HSG), sialografijos bei virškinimo trakto tyrimų metu ar vizualizuojant kūno ertmes.

Dozė turi būti koreguojama atsižvelgiant į vartojimą ir vadovaujantis toliau pateikiamomis rekomendacijomis. Mielografija Kontrastinės medžiagos koncentracija ir tūris labai priklauso nuo įrangos. Jei naudojama tokia įranga, kuri leidžia gauti visų reikiamų projekcijų vaizdus nekeičiant paciento pozicijos ir instiliaciją atlikti fluoroskopo kontrolėje, kiekvienu specifiniu intervalu gali pakakti mažesnės koncentracijos jodo preparato ir mažesnio jo tūrio. Didesnės koncentracijos tirpalas turi būti vartojamas tada, jei mielografijos metu reikia keisti paciento padėtį, kadangi dėl turbulencijos kontrastinė medžiaga greičiau prasiskiedžia ir sumažėja kontrastas. Toliau pateikiamos dozavimo rekomendacijos yra bendrieji standartai. Jei kyla abejonių, geriau vartoti didesnės koncentracijos tirpalą, o ne didesnį tūrį. Krūtininės ir kaklinės dalies mielografija Švirkščiama nuo 8 ml iki ne daugiau kaip 10 ml Iohexol IMAX 647 mg/ml (atitinka 300 mg jodo/ml), t. y. į povoratinklinę ertmę turi būti suleista ne daugiau kaip 3 g jodo. Norint išsiaiškinti specifinius klausimus, gali būti vartojamas didesnės koncentracijos tirpalas, tačiau didesnės kaip 300 mg jodo/ml koncentracijos tirpalo į povoratinklinę ertmę leisti nerekomenduojama. Bendra į povoratinklinę ertmę suleista dozė turi būti ne didesnė kaip 3 g jodo (t. y. 10 ml 300 mg jodo/ml tirpalo). Pastaba Kuo daugiau pacientas po suleidimo juda ar atlieka pastangų reikalaujančių veiksmų, tuo greičiau kontrastinė medžiaga susimaišo su kitų (nedominančių) regionų skysčiais. Dėl to kontrasto tankis mažėja greičiau nei įprasta. Angiografija Toliau pateikiamoje lentelėje nurodoma siūloma kontrastinės medžiagos koncentracija. Dozė priklauso nuo paciento amžiaus, kūno svorio, širdies išstumiamo tūrio ir bendrosios paciento būklės, klinikinės problemos, tyrimo įrangos bei tiriamo kraujagyslinio regiono pobūdžio ir tūrio. | Jodo koncentracija (mg jodo/ml)* Smegenų angiografija Aortos lanko angiografija Retrogradinė brachialinė angiografija Selektyvi angiografija | 300 (350) 300 (350) 300 Krūtinės srities angiografija Krūtinės srities aortografija Angiokardiografija Suaugusiesiems Vaikams | 300/350 350 300/350 Pilvo srities angiografija Pilvo srities aortografija Selektyvi angiografija | 300/350 300 (350) Galūnių angiografija Rankos Arteriografija Venografija Kojos Arteriografija Dubens srities venografija – pakelta koja | 300 300 300 300 * Iohexol IMAX 647 mg/ml atitinka 300 mg jodo/ml; Iohexol IMAX 755 mg/ml atitinka 350 mg jodo/ml. Skaitmeninė subtrakcinė angiografija (SSA) Siekiant labai kontrastuotų didelių kraujagyslių, plaučių arterijų bei kaklo, galvos, inkstų ir galūnių arterijų vaizdų, rekomenduojama (remiantis joninių kontrastinių medžiagų vartojimo patirtimi) į veną švirkšti smūginę 3060 ml Iohexol IMAX 647 mg/ml / 755 mg/ml dozę (švirkštimo greitis: 812 ml/s švirkščiant į alkūnės veną ir 1020 ml/s švirkščiant į tuščiąją veną). Laikotarpis, kuriuo kontrastinė medžiaga kontaktuoja su venos sienele, gali būti sumažintas iš karto po injekcijos suleidžiant smūginę 2040 ml izotoninio natrio chlorido tirpalo dozę. Atliekant intraarterinę skaitmeninę subtrakcinę angiografiją, jodo koncentracija ir tirpalo tūris turi būti mažesni, nei atliekant intraveninį tyrimą. Kuo selektyvesnė angiografija atliekama, tuo mažesnė gali būti kontrastinės medžiagos dozė. Dėl to šis metodas rekomenduojamas pacientams, sergantiems inkstų nepakankamumu. Įprastinės angiografijos metu naudojama koncentracija, tūris ir smūginės dozės suleidimo greitis atliekant intraarterinę SSA gali būti sumažinti. Intraveninė urografija Kadangi Iohexol IMAX sukelia tik minimalų osmodiurezinį poveikį, kontrastinės medžiagos koncentracija šlapime būna didelė, todėl pasireiškia labai stiprus kontrastas inkstų geldelėse ir taurelėse. Suaugusiesiems Suaugusiems normalaus kūno svorio pacientams reikia suleisti ne mažesnę kaip 50 ml Iohexol IMAX 647 mg/ml / 755 mg/ml dozę. Jei manoma, kad būtina, dozę tam tikromis aplinkybėmis galima padidinti. Vaikams Kadangi nesubrendusių vaikų inkstų nefronų fiziologinis gebėjimas koncentruoti yra mažas, reikalingos reliatyviai didelės kontrastinės medžiagos dozės. Paprastai didesnės dozės kaip 1,2 g jodo/kg kūno svorio naujagimiams ir 0,5 g jodo/kg kūno svorio labai mažiems vaikams vartoti nereikia. Tinkamiausias vaizdo fiksavimo laikas Suleidus 50 ml Iohexol IMAX 647 mg/ml / 755 mg/ml per maždaug 12 minutes, inkstų parenchima paprastai tampa labai kontrastinga per 35 minutes ir inkstų geldeles kartu su šlapimo takais - per 815 minučių po vartojimo pradžios. Pirmasis laiko taškas turi būti pasirenkamas jaunesniems pacientams, vėlyviausias – senyviems pacientams. Kūdikiams ir mažiems vaikams pirmą vaizdą rekomenduojama fiksuoti praėjus 23 minutėms po kontrastinės medžiagos suleidimo. Dėl blogo kontrasto vaizdus gali reikėti fiksuoti vėliau. Kompiuterinė tomografija (KT) Kaukolės KT Iohexol IMAX vartojamas kontrastui sustiprinti atliekant kaukolės KT dėl navikų ir pažeidimų. Dozė yra nuo 1,0 ml iki ne daugiau kaip 2,0 ml/kg kūno svorio Iohexol IMAX 647 mg/ml ir nuo 1,0 ml iki ne daugiau kaip 1,5 ml/kg kūno svorio Iohexol IMAX 755 mg/ml; paprastai vaistinio preparato sušvirkščiama ar sulašinama į veną per 26 minutes. Skenavimo pradžia (registracija) | Minutės po vartojimo pradžios Arterioveninės malformacijos, aneurizmos ir kiti kraujagysliniai patologiniai procesai | Iš karto ir iki 5 minučių Labai vaskularizuoti navikai | Iki 5 minučių ar šiek tiek vėliau Blogai vaskularizuoti pažeidimai | 1015 minučių Laiko skirtumus lemia didžiausia kontrastinės medžiagos koncentracija iš karto po suleidimo bei skirtingas laikotarpis iki didžiausios koncentracijos atsiradimo atitinkamuose patologiniuose pažeistuose audiniuose. Naudojant lėtą įrangą, rekomenduojama suvartoti 100 ml dviem etapais (50 ml per maždaug 3 minutes, likutį per maždaug 7 minutes), kadangi tokiu atveju procedūros metu kiekis kraujyje būna reliatyviai stabilus, tačiau ne maksimalus. Tyrimą reikia pradėti baigus pirmąjį suleidimo etapą. Viso kūno KT Atliekant viso kūno KT, reikiama kontrastinės medžiagos dozė ir suleidimo greitis priklauso nuo tiriamo organo, tiriamos problemos ir ypač nuo naudojamos įrangos priklausomo skirtingo tyrimo laiko bei vaizdo rekonstrukcijos. Naudojant lėtą įrangą, vaistinio preparato reikia infuzuoti, naudojant greitą įrangą – švirkšti smūgines dozes. Perdozavimas Ikiklinikiniais tyrimais nustatyta, kad Iohexol IMAX saugumo ribos yra didelės, viršutinė dozės riba įprastinio vartojimo į kraujagyslę atveju nenustatyta. Jei paciento inkstų funkcija normali, simptominis perdozavimas nėra tikėtinas, nebent per tam tikrą ribotą laikotarpį pavartojama didesnė kaip 2000 mg jodo/kg kūno svorio dozė. Procedūros trukmė vartojant didelę dozę yra svarbi poveikio inkstams požiūriu (pusinės eliminacijos laikas yra maždaug 2 valandos). Didžiausia atsitiktinio perdozavimo rizika būna sudėtingų angiografinių procedūrų vaikams metu, ypač jei kelis kartus švirkščiama didelės koncentracijos kontrastinė medžiaga. Su kontrastine medžiaga susijusių sutrikimų gydymo gairės Kad kontrastinės medžiagos švirkštimo metu pasireiškus komplikacijai būtu galima skubiai imtis veiksmų, labai svarbu turėti visus skubiam gydymui reikalingus vaistinius preparatus ir instrumentus bei patirties juos naudoti. Rekomenduojama atlikti toliau nurodytą procedūrą. Į veną reikia suleisti didelę tirpaus kortikosteroido, pvz., natrio 6 alfa-metilprednizolono natrio hemisukcinato, dozę. Leidžiamos toliau nurodytos dozės. Bet kokiu atveju iš karto per 2 ar 3 minutes reikia suleisti 500 mg dozę (250 mg jaunesniems kaip 4 metų vaikams). Jei yra gyvybei pavojinga būklė, dozę reikia didinti vaistinio preparato leidžiant kitas 35 minutes, kol bus pasiekta bendra 30 mg/kg kūno svorio dozė (pvz., iš viso maždaug 2000 mg pacientui, kurio kūno svoris yra 70 kg). Kaniulę ar kateterį rekomenduojama palikti venoje, kad išliktų galimybė į kraujagyslę greitai sušvirkšti vaistinių preparatų. Kai kurie gydytojai pirmenybę teikia ankstesnio tūrio atstatymui (žr. „Kraujotakos nepakankamumas ir šokas (kolapsas)“) prieš kortikosteroido suleidimą ar tuo pačiu metu. Reikia papildomai duoti kvėpuoti deguonies ir, jei reikia, pradėti dirbtinę plaučių ventiliaciją. Taikomas priemones vėliau reikia koreguoti, atsižvelgiant į tolesnį vyraujančių simptomų įvertinimą. Reikia turėti omenyje, kad nurodomos vaistinių preparatų dozės gali būti vartojamos tik suaugusiesiems: vaikams dozes reikia mažinti atsižvelgiant į amžių. Kraujotakos nepakankamumas ir šokas (kolapsas) Pacientą būtina nedelsiant paguldyti šokinėje padėtyje (galva nuleista žemyn, rankos ir kojos pakeltos). Lėtai į veną reikia suleisti periferines kraujagysles veikiančių vaistinių preparatų. Plazmos analogais reikia sunormalinti plazmos tūrį. Taikoma norepinefrino (5 mg 500 ml skysčio, pvz., izotoninio natrio chlorido tirpalo) infuzija, dozę koreguojant pagal poveikį (apytikslis infuzijos greitis yra 1020 lašų per minutę). Būtina nuolatinė pulso ir kraujospūdžio kontrolė. Širdies veiklos nutrūkimas (asistolija) Reikia krūtinkaulio viduryje stipriai paspausti krūtinės ląstą ir po to greitai sumažinti spaudimo jėgą. Jei poveikio nepasireiškia, reikia nedelsiant pradėti išorinį širdies masažą ir dirbtinę plaučių ventiliaciją (taikyti dirbtinę ventiliaciją burna į burną, hiperbarinę deguonies terapiją ir, jei įmanoma, atlikti endotrachėjinę intubaciją). Intrakardialiai leidžiama 0,5 mg orciprenalino, taikoma elektrinė širdies stimuliacija. Pasireiškus silpniems spontaniniams širdies susitraukimams, į veną leidžiama 0,51,0 g (5010 ml 10% tirpalo) kalcio gliukozato. Vartojant kalcio, reikia atsižvelgti, ar pacientas nėra gydomas širdį veikiančiais glikozidais. Skilvelių virpėjimas Būtina nedelsiant pradėti išorinį širdies masažą ir dirbtinę plaučių ventiliaciją. Taikoma širdies defibriliacija (jei reikia, ji kartojama). Jei defibriliacija yra neveiksminga arba defibriliatoriaus nėra, į širdį leidžiama 0,5 g prokainamido dozė. Hipokseminės acidozės, kuri dažnai pasireiškia nutrūkus širdies veiklai ar prasidėjus skilvelių virpėjimui, profilaktikai į veną vartojama natrio bikarbonato tirpalo (pvz., 50 ml 8,4% (1 miliekvivalentas/ml) tirpalo kas 510 minučių). Būtina kontroliuoti kraujo pH. Plaučių edema Atliekamas neinvazinis kraujo tūrio sumažinimas (naudojant sfigmomanometro manžetę). Suaugusiesiems kraujo tūrį galima sumažinti ir invaziniu būdu. Į veną leidžiama greito poveikio diuretikų, suaugusiesiems osmodiurezę gali sukelti 100 ml 40% gliukozės tirpalo infuzija. Jei pacientui tyrimas dar neatliktas, jį reikia greitai atlikti, kartu pavartojant tinkamą širdį veikiančių glikozidų dozę (pvz., suaugusiesiems į veną suleisti 1/8¼ mg strofantino) (būtina įvertinti, ar nėra mitralinės stenozės). Taikoma slėginė ventiliacija, tačiau jos negalima pradėti ištikus šokui. Galvos smegenų pažeidimo simptomai Jei pacientas tampa neramus, į raumenis arba lėtai į veną reikia leisti trankvilianto (pvz., diazepamo); sunkaus sujaudinimo atvejais reikia suleisti neuroleptiko (galima kartu į sėdmenų raumenis suleisti 50 mg prometazino). Jei prasideda organinio smegenų pažeidimo sukelti traukuliai, į raumenis reikia suleisti 0,20,4 g fenobarbitalio; jei pasireiškia sunkūs traukuliai (epilepsija), į veną reikia suleisti trumpai veikiančio narkotinio preparato. Alergijos simptomai Jei pasireiškia sunki dilgėlinė, greta kortikosteroidų reikia lėtai į veną suleisti antihistamininių preparatų ir galbūt kalcio preparatų (vartojant kalcio reikia atsižvelgti, ar pacientas nėra gydomas širdį veikiančiais glikozidais). Gydant astmos priepuolį, į veną reikia labai lėtai leisti teofilino, be to, jei reikia, labai lėtai į veną reikia suleisti 0,5 mg orciprenalino. Jei pasireiškia balso aparato edema, į veną reikia lėtai suleisti antihistamininio preparato (pvz., 50 mg prometazino). Jei yra viršutinių kvėpavimo takų obstrukcija, gali prireikti tracheotomijos.