Ketipinor 25 mg

Ketipinor skirtas toliau nurodytų ligų gydymui. Šizofrenijos gydymas. Bipolinio sutrikimo gydymas: vidutinio sunkumo arba sunkių manijos epizodų, sergant bipoliniu sutrikimu, gydymas; didžiosios depresijos epizodų, sergant bipoliniu sutrikimu, gydymas; manijos ar depresijos epizodų atkryčio profilaktika bipoliniu sutrikimu sergantiems pacientams, kurių ankstesnis gydymas kvetiapinu buvo veiksmingas.

Dozavimo režimas kiekvienai indikacijai skiriasi, todėl reikia įsitikinti, kad pacientas yra aiškiai informuotas apie jo ligai tinkamą dozavimą. Ketipinor galima vartoti valgant arba nevalgius. Suaugusiems žmonėms Šizofrenijos gydymas Šizofrenijai gydyti Ketipinor vartojamas 2 kartus per parą. Bendra paros dozė pirmas keturias gydymo dienas yra 50 mg (1 parą), 100 mg (2 parą), 200 mg (3 parą) ir 300 mg (4 parą). Vėliau dozę reikia palaipsniui didinti iki įprastos veiksmingos – 300–450 mg. Atsižvelgiant į individualią klinikinę reakciją bei toleravimą, paros dozę galima koreguoti. Ji gali būti nuo 150 mg iki 750 mg. Vidutinio sunkumo arba sunkių manijos epizodų, susijusių su bipoliniu sutrikimu, gydymas Manijos epizodams, susijusiems su bipoliniu sutrikimu, gydyti Ketipinor vartojamas 2 kartus per parą. Paros dozė pirmas keturias gydymo dienas yra 100 mg (1 parą), 200 mg (2 parą), 300 mg (3 parą) ir 400 mg (4 parą). Vėliau paros dozė didinama ne daugiau kaip 200 mg per parą; šeštą gydymo dieną ji negali viršyti 800 mg. Atsižvelgiant į individualią klinikinę reakciją bei toleravimą, paros dozę galima koreguoti. Ji gali būti nuo 200 mg iki 800 mg. Įprastinė veiksminga paros dozė yra 400–800 mg. Didžiosios depresijos epizodų, susijusių su bipoliniu sutrikimu, gydymas Paros dozė pirmas keturias gydymo dienas yra 50 mg (1 parą), 100 mg (2 parą), 200 mg (3 parą) ir 300 mg (4 parą). Rekomenduojama paros dozė yra 300 mg. Klinikinių tyrimų metu 600 mg paros dozę vartojusiems pacientams nenustatyta geresnio poveikio negu vartojusiems 300 mg dozę (žr. 5.1 skyrių), tačiau atskiriems pacientams 600 mg dozė gali sukelti palankesnį poveikį. Gydymą didesnėmis kaip 300 mg dozėmis gali pradėti tik gydytojai, turintys bipolinio sutrikimo gydymo patirties. Klinikiniai tyrimai taip pat parodė, kad esant toleravimo problemų atskiriems pacientams galima svarstyti dozės sumažinimo iki ne mažesnės kaip 200 mg galimybę. Bipolinio sutrikimo atkryčio profilaktika Bipolinio sutrikimo manijos, mišraus ar depresijos epizodo atkryčio profilaktika kvetiapinu galima tuo atveju, jei pacientas reagavo į kvetiapiną ūminio bipolinio sutrikimo gydymo metu. Toliau turi būti vartojama tokia pat dozė. Atsižvelgiant į paciento klinikinę reakciją į gydymą bei vaistinio preparato toleravimą, paros dozę galima koreguoti 300–800 mg ribose (paros dozė turi būti suvartojama per du kartus). Palaikomojo gydymo metu svarbu vartoti mažiausią veiksmingą dozę. Senyviems pacientams Senyvus žmones kvetiapinu, kaip ir kitais vaistiniais preparatais nuo psichozės, būtina gydyti atsargiai, ypač gydymo pradžioje. Gydomoji paros dozė turėtų būti mažesnė ir lėčiau didinama nei gydant jaunesnius pacientus (ji priklauso nuo individualios klinikinės paciento reakcijos bei toleravimo). Senyvų pacientų vidutinis kvetiapino plazmos klirensas, palyginti su jaunesniais, mažesnis 30–50 %. Vaistinio preparato veiksmingumas ir saugumas vyresniems nei 65 metų pacientams, sergantiems depresijos epizodais, susijusiais su bipoliniu sutrikimu, tiriamas nebuvo. Vaikų populiacija Vaikams ir jaunesniems nei 18 metų paaugliams kvetiapino vartoti nerekomenduojama, nes trūksta duomenų apie vaistinio preparato vartojimą šioje amžiaus grupėje. Turimi placebu kontroliuojamų klinikinių tyrimų duomenys pateikiami 4.4, 4.8, 5.1 ir 5.2 skyriuose. Pacientams, kurių inkstų funkcija sutrikusi Pacientams, kurių inkstų funkcija sutrikusi, dozės keisti nereikia. Pacientams, kurių kepenų funkcija sutrikusi Kepenys ekstensyviai metabolizuoja kvetiapiną, todėl pacientus, kurių kepenų funkcija sutrikusi, kvetiapinu būtina gydyti atsargiai, ypač gydymo pradžioje. Pradinė kvetiapino paros dozė esant kepenų funkcijos sutrikimui yra 25 mg. Vėliau paros dozė turi kasdien būti didinama 2550 mg iki veiksmingos atsižvelgiant į individualią klinikinę reakciją bei toleravimą.