Maracex 20 mg/ml

Būklės susijusios su stipriu skausmu, kurį pakankamai galima kontroliuoti tik opioidiniais analgetikais.

Dozavimas Kadangi morfino poveikio trukmė bei skausmo stiprumas, priežastis ir trukmė labai įvairuoja ir kadangi morfinas vartojamas labai skirtingų chirurginių procedūrų metu, jo dozavimas yra individualus. Suaugusiesiems Leisti po oda ar į raumenis Suaugusiesiems: 5-20 mg. Jeigu injekciją būtina kartoti kas 4 val., įprastinė dozė yra 10 mg. Senyviems pacientams: vienkartinė dozė yra 5-10 mg. Sutinusiems pacientams leisti po oda netinka. Leisti į veną Suaugusiesiems: 2,5-15 mg (jeigu reikia, galima praskiesti 0,9% natrio chlorido tirpalu). Dozę reikia suleisti per 4-5 minutes. Leisti į epidurinę ertmę Įprastinė pradinė dozė, paprastai praskiesta 0,9% natrio chlorido tirpalu, yra 2-4 mg. Analgeziniam poveikiui pasibaigus, paprastai po 6-24 valandų, galima, jei reikia, suleisti naują 1-2 mg dozę. Ilgalaikiam skausmo valdymui vėžiu sergantiems pacientams paprastai reikia didesnių dozių ir nepertraukiamos infuzijos į epidurinę ertmę. Suaugusiems žmonėms paros dozė paprastai neviršija 100 mg, tačiau kai kuriems asmenims skausmui lengvinti reikia didesnės dozės, ypač vėlyvųjų ligos stadijų metu. Vaikų populiacija Leisti po oda ar į raumenis: 0,1-0,2 mg/kg kūno svorio (didžiausia dozė 15 mg). Sutinusiems pacientams leisti po oda netinka. Leisti į veną: 0,05-0,1 mg/kg kūno svorio (rekomenduojama praskiesti 0,9 % natrio chlorido tirpalu). Dozę reikia leisti labai lėtai. Kūdikius ir mažus vaikus morfinu reikia gydyti atsargiai, kadangi jie dėl mažo kūno svorio opioidams yra linkę būti jautresni (žr. 4.4 skyrių). Pacientams, kurių inkstų funkcija sutrikusi Morfino metabolitai iš organizmo išsiskiria pro inkstus. Kadangi iš metabolitų morfino-6-gliukuronidas yra aktyvus, pacientams, kurių inkstų funkcija sutrikusi, morfino dozę rekomenduojama mažinti. Pacientus, kuriems yra vidutinis inkstų funkcijos sutrikimas, reikia gydyti 75% įprastinės dozės, kuriems yra sunkus inkstų funkcijos sutrikimas 50% įprastinės dozės. Intervalai tarp dozių vartojimo gali būti įprastiniai. Pacientams, kurių kepenų funkcija sutrikusi Pacientų, kurių kepenų funkcija sutrikusi, organizme morfino pusinės eliminacijos laikas yra ilgesnis. Pacientus, kurių kepenų funkcija sutrikusi, morfinu reikia gydyti atsargiai. Jiems intervalai tarp dozių vartojimo gali būti ilgesni už įprastinius. Senyviems pacientams Senyviems pacientams pradinė morfino dozė turi būti mažesnė už įprastinę, o tolesnį dozavimą reikia nustatyti atsižvelgiant į reakciją į vaistinį preparatą. Kadangi iš senyvų pacientų organizmo morfinas eliminuojamas lėčiau, todėl gali reikėti mažinti ir bendrą paros dozę, jeigu pacientas morfinu gydomas nepertraukiamai. Gydymo nutraukimas Staigus opioidų vartojimo nutraukimas gali paskatinti abstinencijos sindromą. Todėl prieš nutraukiant vaistinio preparato vartojimą, jo dozę reikėtų laipsniškai mažinti. Vartojimo metodas Leisti į raumenis, po oda, į veną arba į epidurinę ertmę. Vaistinio preparato skiedimo prieš vartojant instrukcija pateikiama 6.6 skyriuje.