Raploc 300 mg

Landiololis skirtas suaugusiesiems: Supraventrikulinei tachikardijai gydyti ir greitam skilvelių ritmo sureguliavimui pacientams, kuriems yra prieširdžių virpėjimas arba prieširdžių plazdėjimas perioperaciniu, pooperaciniu laikotarpiu ar kitomis aplinkybėmis, kai reikalingas trumpalaikis skilvelių ritmo sureguliavimas naudojant trumpai veikiančias medžiagas. Nekompensacinės sinusinės tachikardijos atveju, kai gydytojo sprendimu greitam širdies ritmui sulėtinti reikalinga specifinė intervencija. Landiololis skirtas nuo 0 iki 18 metų vaikams ir paaugliams: greitam širdies susitraukimų dažniui sureguliuoti ir sinusiniam ritmui atkurti pacientams, kuriems pasireiškia atrioventrikulinė grįžtamojo sužadinimo (angl. re-entry) tipo tachikardija ir atrioventrikulinio mazgo grįžtamojo sužadinimo tipo tachikardija, kai adenozinas neveiksmingas, kontraindikuojamas arba netoleruojamas. Landiololis nėra skirtas lėtinėms ligoms gydyti.

Dozavimas Landiololis yra skirtas leisti į veną, stebimoje aplinkoje. Landiololį leisti gali tik aukštos kvalifikacijos sveikatos priežiūros specialistas. Landiololio dozė turi būti koreguojama individualiai. Paprastai infuzija pradedama 10–40 mikrogramų/kg/min greičiu, o tai sumažina širdies susitraukimų dažnį per 10–20 min. Jei norima, kad širdies susitraukimų dažnį mažinantis poveikis pasireikštų greitai (per 2–4 min.), galima apsvarstyti pasirenkamą įsotinamąją 100 mikrogramų/kg/min per 1 min. dozę, po kurios leidžiama nepertraukiama 10–40 mikrogramų/kg/min infuzija į veną. Mažesnės pradinės dozės turi būti skiriamos pacientams, kurių širdies funkcija sutrikusi ir kuriems yra sepsinis šokas. Dozavimo instrukcijos pateiktos skyriuje „Ypatingos populiacijos“ ir integruotoje dozavimo schemoje. Didžiausia dozė: jeigu paciento širdies ir kraujagyslių būklei reikia ir ji yra tinkama tokiam dozės padidinimui ir jei neviršijama didžiausia paros dozė, palaikomąją dozę trumpam laikotarpiui galima padidinti iki 80 mikrogramų/kg/min (žr. 5.2 skyrių). Didžiausia rekomenduojama landiololio hidrochlorido paros dozė yra 57,6 mg/kg per parą (pvz., 40 mikrogramų/kg/min infuzija per 24 val.). Duomenų apie ilgesnes negu 24 val. trukmės, didesnių nei 10 mikrogramų/kg/min landiololio dozių, infuzijas yra nedaug. Nepertraukiamos infuzijos į veną apskaičiavimo formulė: iš mikrogramų/kg/min į ml/val. (Raploc 300 mg/50 ml = 6 mg/ml): Tikslinė dozė (mikrogramai/kg/min) x kūno svoris (kg)/100 = infuzijos greitis (ml/val.) Konvertavimo lentelė (pavyzdys): kg kūno svorio | 1 µg/kg/min | 2 µg/kg/min | 5 µg/kg/min | 10 µg/kg/min | 20 µg/kg/min | 30 µg/kg/min | 40 µg/kg/min | 40 | 0,4 | 0,8 | 2 | 4 | 8 | 12 | 16 | ml/val. 50 | 0,5 | 1 | 2,5 | 5 | 10 | 15 | 20 | ml/val. 60 | 0,6 | 1,2 | 3 | 6 | 12 | 18 | 24 | ml/val. 70 | 0,7 | 1,4 | 3,5 | 7 | 14 | 21 | 28 | ml/val. 80 | 0,8 | 1,6 | 4 | 8 | 16 | 24 | 32 | ml/val. 90 | 0,9 | 1,8 | 4,5 | 9 | 18 | 27 | 36 | ml/val. 100 | 1 | 2 | 5 | 10 | 20 | 30 | 40 | ml/val. Pasirenkamos boliuso injekcijos skyrimas hemodinamiškai stabiliems pacientams Konvertavimo formulė iš 100 mikrogramų/kg/min į ml/val. (Raploc 300 mg/50 ml = 6 mg/ml): įsotinamosios dozės infuzijos greitis (ml/val.) 1 minutę = kūno svoris (kg) (pavyzdys: 70 ml/val. įsotinamosios dozės infuzijos greitis 1 minutę 70 kg sveriančiam pacientui) Jeigu pasireiškia nepageidaujamų reakcijų (žr. 4.8 skyrių), landiololio dozės turi būti mažinamos arba infuziją reikia nutraukti ir, jei būtina, pacientams turi būti taikomas atitinkamas gydymas. Jeigu pasireiškia hipotenzija ar bradikardija, landiololio vartojimą galima vėl pradėti nuo mažesnės dozės, kai kraujospūdis ir širdies plakimo dažnis sugrįžta į priimtiną lygį. Dozės koregavimo ir nenutrūkstamos infuzijos metu, pacientams, kuriems yra žemas sistolinis kraujospūdis, būtinas ypatingas atsargumas. Terapijos pakeitimas alternatyviais vaistiniais preparatais: pasiekus pageidaujamą širdies susitraukimų dažnį ir stabilią klinikinę būseną, galima pereiti prie gydymo alternatyviais vaistiniais preparatais (pvz., geriamaisiais antiaritminiais vaistiniais preparatais). Pakeitus landiololį alternatyviais vaistiniais preparatais, gydytojas turi kruopščiai įvertinti alternatyvaus vaistinio preparato savybes. Jeigu pereinama prie gydymo alternatyviu vaistiniu preparatu, landiololio dozavimas turi būti sumažintas taip: per pirmąją valandą po pirmosios alternatyvaus vaistinio preparato dozės suvartojimo landiololio infuzijos greitis turi būti sumažintas per pusę (50 %); suvartojus antrą kito alternatyvaus vaistinio preparato dozę, reikia patikrinti paciento atsaką ir jei per pirmą valandą buvo stebėta patenkinama kontrolė, nutraukti landiololio infuziją. Ypatingos populiacijos Senyviems pacientams (≥ 65 metų) Dozės koreguoti nereikia. Pacientams, kurių inkstų funkcija sutrikusi Dozės koreguoti nereikia (žr. 4.4 ir 5.2 skyrius). Pacientams, kurių kepenų funkcija sutrikusi Duomenų apie pacientų, kurių kepenų funkcija sutrikusi, gydymą yra nepakankamai (žr. 5.2 skyrių). Pacientams, kuriems yra visų tipų kepenų funkcijos sutrikimų, rekomenduojama atsargiai parinkti dozę ir gydymą pradėti nuo mažiausios dozės. Pacientams, kurių širdies funkcija sutrikusi Pacientams, kuriems sutrikusi kairiojo skilvelio funkcija (KS išmetimo frakcija < 40 %, ŠI < 2,5 l/min/m2, Niujorko širdies asociacijos (NYHA) klasė 3–4), pvz., po širdies operacijos, išemijos metu ir septinėje būklėje, siekiant kontroliuoti širdies susitraukimų dažnį buvo naudojamos mažesnės dozės, pradedant nuo 1 mikrogramo/kg/min ir palaipsniui didinant iki 10 mikrogramų/kg/min, tuo pat metu atidžiai stebint kraujospūdį. Jei reikia ir paciento širdies ir kraujagyslių sistemos būklė toleruoja, atidžiai stebint hemodinamiką, gali būti svarstomas tolesnis dozės didinimas. Sepsinis šokas Pacientams, patiriantiems sepsinį šoką, širdies susitraukimų dažnio kontrolei buvo naudojamos mažesnės dozės nuo 1 mikrogramo/kg/min iki daugiausiai 40 mikrogramų/kg/min. Dozė buvo didinama po 1 mikrogramą/kg/min , mažiausias intervalas tarp dozių – 20 minučių, atidžiai stebint kraujospūdį. Vaikų populiacija Landiololis skirtas leisti tik į veną, procedūrą atliekant stebimoje aplinkoje. Landiololio dozė turi būti koreguojama individualiai. Paprastai lašinimas pradedamas 5 mikrogramų/kg/min greičiu, kurį galima palaipsniui didinti iki 40 mikrogramų/kg/min. Duomenų apie ilgesnes negu 24 val. trukmės landiololio infuzijas pacientams vaikams yra nedaug. Vaikams, kurių širdies funkcija sutrikusi Vaikus, kurių širdies funkcija sutrikusi, reikia gydyti atsargiai ir gali reikėti mažesnės pradinės dozės; žr. 5.1 skyrių. Jei reikia ir paciento širdies ir kraujagyslių sistemos būklė toleruoja, atidžiai stebint hemodinamiką, gali būti svarstomas tolesnis dozės didinimas. Vartojimo metodas Prieš vartojimą, Raploc reikia ištirpinti (instrukcija pateikiama 6.6 skyriuje) ir suvartoti iš karto po atidarymo (žr. 4.4 ir 6.3 skyrius). Raploc negalima maišyti su kitais vaistiniais preparatais, išskyrus nurodytus 6.6 skyriuje. Landiololis turi būti leidžiamas į centrinę arba periferinę veną ir jo negalima vartoti per tą pačią intraveninę liniją su kitais vaistiniais preparatais (žr. 6.6 skyrių). Skirtingai nei kiti beta adrenoblokatoriai, landiololis nesukelia nutraukimo simptomo tachikardijos, staigiai nutraukus 24 val. trukmės nenutrūkstamą infuziją. Nepaisant to, nutraukiant landiololio vartojimą, pacientus reikia atidžiai stebėti.