Sandostatin LAR 30 mg

Akromegalija sergantiems pacientams gydyti, kai jiems netinka arba neveiksmingas chirurginis gydymas, taip pat laikotarpiu kol bus pasiektas visiškas radioterapijos poveikis (žr. 4.2 skyrių). Pacientams, kuriems yra simptomų, susijusių su hormonus sekretuojančiais skrandžio, žarnyno, kasos endokrininiais navikais, pvz., karcinoidiniais navikais su karcinoido sindromo požymiais, gydyti (žr. 5.1 skyrių). Pacientams, sergantiems išplitusiu neuroendokrininiu virškinimo trakto naviku arba nežinomos pirminės lokalizacijos neuroendokrininiu naviku, kai atmesta kita nei virškinimo trakto kilmė, gydyti. Pacientams, sergantiems TTH sekretuojančia hipofizės adenoma, gydyti: kai sekrecija netapo normalia po atliktos chirurginės operacijos ir (arba) radioterapijos; pacientams, kuriems netinka chirurginė operacija; pacientams po spindulinio gydymo, kol pasireikš radioterapijos poveikis.

Dozavimas Akromegalija Rekomenduojama gydymą pradėti iš pradžių skiriant po 20 mg Sandostatin LAR kas 4 savaites 3 mėnesius. Pacientams, kurie gydomi po oda leidžiamu Sandostatin, gydymą Sandostatin LAR galima pradėti kitą dieną po paskutiniosios Sandostatin injekcijos po oda. Toliau vaistinio preparato dozės turi būti nustatomos remiantis augimo hormono (AH) ir į insuliną panašaus augimo faktoriaus 1/somatomedino C (IAF1) koncentracijomis serume bei klinikiniais simptomais. Jei per pirmuosius tris mėnesius klinikiniai simptomai ir biocheminiai rodikliai (AH, IAF1) nėra visiškai kontroliuojami (AH koncentracija viršija 2,5 g/l), pacientams dozę galima didinti iki po 30 mg kas 4 savaites. Jeigu gydant 30 mg doze po 3 mėnesių AH, IAF1 ir (arba) simptomai yra nepakankamai kontroliuojami, dozę galima didinti iki po 40 mg kas 4 savaites. Jeigu pacientams AH koncentracija yra gerokai mažesnė negu 1 g/l, IAF1 koncentracija serume tampa normalia ir dauguma grįžtamų akromegalijos požymių ar simptomų išnyko po 3 mėnesių gydymo vartojant 20 mg dozę, galima pradėti skirti po 10 mg Sandostatin LAR dozę kas 4 savaites. Tačiau šiems pacientams skiriant mažą Sandostatin LAR dozę, rekomenduojama ypatingai atidžiai stebėti tinkamą AH ir IAF1 koncentracijų serume bei klinikinius požymių ir simptomų kontrolę. Pacientams, vartojantiems pastovią Sandostatin LAR dozę, AH ir IAF1 koncentracijas reikia tirti kas 6 mėnesius. Skrandžio, žarnyno, kasos endokrininiai navikai Pacientų, kuriems yra simptomų, susijusių su hormonus produkuojančiais skrandžio, žarnyno, kasos endokrininiais navikais, gydymas Rekomenduojama gydymą pradėti iš pradžių skiriant po 20 mg Sandostatin LAR kas 4 savaites. Pacientams, kurie buvo gydomi po oda leidžiamu Sandostatin, po pirmosios Sandostatin LAR injekcijos dar 2 savaites reikia vartoti ankstesnes veiksmingas Sandostatin dozes. Jeigu pacientams po 3 mėnesių gydymo klinikiniai simptomai ir biologiniai žymenys gerai kontroliuojami, Sandostatin LAR dozę galima mažinti iki po 10 mg kas 4 savaites. Jeigu pacientams po 3 mėnesių gydymo simptomai tik dalinai kontroliuojami, Sandostatin LAR dozę galima didinti iki po 30 mg kas 4 savaites. Tomis dienomis, kai vartojant Sandostatin LAR paūmėja su skrandžio, žarnyno, kasos navikais susiję simptomai, papildomai rekomenduojama skirti tokią po oda leidžiamo Sandostatin dozę, kokia buvo vartota prieš pradedant gydyti Sandostatin LAR. Dažniausia tai gali pasireikšti pirmaisiais dviem gydymo mėnesiais, kol bus pasiekta gydomoji oktreotido koncentracija. Pacientų, sergančių išplitusiu neuroendokrininiu virškinimo trakto naviku arba nežinomos pirminės lokalizacijos neuroendokrininiu naviku, kai buvo atmesta kita nei virškinimo trakto kilmė, gydymas Rekomenduojama Sandostatin LAR dozė yra po 30 mg kas 4 savaites (žr. 5.1 skyrių). Siekiant kontroliuoti naviko simptomus, gydymą Sandostatin LAR reikia tęsti ir nesant naviko progresavimo požymių. Pacientų, sergančių TTH sekretuojančia adenoma, gydymas Gydymą Sandostatin LAR reikėtų pradėti skiriant po 20 mg dozę kas 4 savaites 3 mėnesius ir tik po to svarstyti dozės keitimo klausimą. Vėliau dozė koreguojama, atsižvelgiant į TTH ir skydliaukės hormonų koncentracijų pokyčius. Pacientams, kurių inkstų funkcija sutrikusi Sutrikusi inkstų funkcija neturėjo įtakos bendrajai oktreotido ekspozicijai (AUC), kai po oda buvo leidžiama Sandostatin. Todėl Sandostatin LAR dozės keisti nereikia. Pacientams, kurių kepenų funkcija sutrikusi Tyrimo metu Sandostatin leidžiant po oda ir į veną buvo nustatyta, kad kepenų ciroze sergantiems pacientams gali sumažėti vaistinio preparato eliminacija, tačiau tai nestebėta sergantiesiems riebaline kepenų liga. Tam tikrais atvejais pacientams, kuriems sutrikusi kepenų veikla, gali reikėti koreguoti vaistinio preparato dozę. Senyviems pacientams Tyrimo metu Sandostatin leidžiant po oda nustatyta, kad 65 metų ir vyresniems pacientams dozės koreguoti nereikėjo. Todėl šiai pacientų grupei Sandostatin LAR dozės koreguoti nereikia. Vaikų populiacija Sandostatin LAR vartojimo vaikams patirties yra nedaug. Vartojimo metodas Sandostatin LAR galima leisti tik giliai į raumenis. Vaistinio preparato skiriant kartotinai, reikia švirkšti tai į kairįjį, tai į dešinįjį sėdmens raumenį (žr. 6.6 skyrių).