Zofistar 30 mg

Pirminė arterinė hipertenzija Lengvos arba vidutinio sunkumo pirminės arterinės hipertenzijos gydymas. Ūminis miokardo infarktas Ūminio miokardo infarkto, kai yra širdies nepakankamumo simptomų arba kai jų nėra, gydymas. Zofistar pradedama gydyti pirmąsias 24 valandas po ištikusio ūminio miokardo infarkto tuo atveju, jeigu ligonio hemodinamika stabili ir jeigu jis negydomas tromboliziniais vaistiniais preparatais.

Dozavimas Pirminė arterinė hipertenzija Suaugusieji Ar dozę didinti, reikia nustatyti atsižvelgiant į tai, koks yra kraujospūdis prieš pat kitos dozės vartojimą. Prireikus dozę galima didinti kas 4 savaites. Pacientai, kurių organizme skysčių ir druskų netrūksta Pradžioje reikia gerti po 15 mg zofenoprilio kalcio druskos 1 kartą per parą. Pradinę dozę iš lėto didinti tol, kol pasireiškia optimalus poveikis kraujospūdžiui. Įprastinė veiksminga paros dozė, geriama iš karto, yra 30 mg zofenoprilio kalcio druskos. Didžiausia paros dozė 60 mg zofenoprilio kalcio druskos. Ji geriama iš karto arba lygiomis dalimis per du kartus. Jeigu tokios dozės poveikis nepakankamas, galima kartu vartoti kitokių antihipertenzinių vaistinių preparatų, pvz., diuretikų (žr. 4.3, 4.4, 4.5 ir 5.1 skyrius). Pacientai, kurių organizme skysčių ar druskų kiekis gali būti nepakankamas Didelės rizikos grupių ligoniams gali pasireikšti pirmos dozės sukeliama hipotenzija (žr. 4.4 skyrių). Prieš gydymą angiotenziną konvertuojančių fermentų (AKF) inhibitoriais, būtina sunormalinti druskų ir (arba) skysčių kiekį organizme. Jeigu ligonis gydomas diuretikais, jų vartojimą reikia nutraukti likus 2-3 paroms iki gydymo Zofistar ir pradžioje skirti 15 mg zofenoprilio kalcio druskos per parą dozę. Jeigu to daryti negalima, pradinė Zofistar paros dozė turi būti 7,5 mg zofenoprilio kalcio druskos. Pacientus, kuriems galima sunki ūminė hipotenzija, po pirmos angiotenzino AKF inhibitorių dozės bei po padidintos jų ir (arba) diuretikų dozės pavartojimo, būtina atidžiai stebėti (geriausiai paguldytus į ligoninę) tiek laiko, kol pasireiškia stipriausias poveikis. Tokia pat priežiūra būtina ir krūtinės angina ar smegenų kraujagyslių liga sergantiems ligoniams, kadangi juos dėl didelės hipotenzijos gali ištikti miokardo infarktas arba smegenų insultas. Inkstų nepakankamumas ir dializė Hipertenzija sergantiems ligoniams, kuriems yra lengvas inkstų nepakankamumas (kreatinino klirensas didesnis kaip 45 ml/min.), galima 1 kartą per parą gerti tokią pat Zofistar dozę kaip ir žmonėms, kurių inkstų funkcija normali. Jeigu yra vidutinio sunkumo arba sunkus inkstų nepakankamumas (kreatinino klirensas mažesnis nei 45 ml/min.), reikia gerti pusę įprastinės paros dozės; nustatytos tvarkos gerti vieną kartą per parą keisti nereikia. Dializuojamiems hipertenzija sergantiems ligoniams pradėti vartoti ir vėliau gerti reikia ketvirtadalį įprastinės paros dozės. Pastaraisiais metais atliktų klinikinių tyrimų rezultatai rodo, jog tiems AKF inhibitorių vartojantiems ligoniams, kuriems dializuoti naudojamos didelio laidumo membranos arba kuriems atliekama mažo tankio lipoproteinų (MTL) aferezė, dažnai pasireiškia anafilaksinė reakcija (žr. 4.4 skyrių). Senyviems pacientams (vyresniems kaip 65 metai) Senyviems pacientams, kurių kreatinino klirensas normalus, dozės keisti nereikia. Jeigu jis mažesnis kaip 45 ml/min., rekomenduojama vartoti pusę įprastinės paros dozės. Vyrams kreatinino klirensą galima apskaičiuoti atsižvelgiant į kreatinino kiekį kraujo serume ir naudojant tokią formulę: Kreatinino klirensas (ml/min.)=[(140-amžius) * svoris (kg)]72 x kreatinino koncentracija serume (mg/dl) Norint kreatinino klirensą apskaičiuoti moterims, gautą reikšmę reikia padauginti iš koeficiento 0,85. Kepenų funkcijos nepakankamumas Lengvu arba vidutinio sunkumo kepenų funkcijos nepakankamumu sergančių ligonių hipertenzijai gydyti pradinė dozė yra pusė įprastinės Zofistar paros dozės. Jeigu yra sunkus kepenų nepakankamumas, vaistinio preparato vartoti draudžiama. Vaikų populiacija Kadangi vartojimo saugumas ir veiksmingumas vaikams ir paaugliams, jaunesniems negu 18 metų, neištirtas, šių pacientų Zofistar gydyti nerekomenduojama. Ūminis miokardo infarktas Suaugusieji Gydymą Zofistar reikia pradėti per pirmąsias 24 valandas po ištikusio ūminio miokardo infarkto ir gydyti 6 savaites. Vaistinio preparato galima dozuoti taip: pirmą ir antrą parą gerti po 7,5 mg zofenoprilio kalcio druskos kas 12 valandų, trečią ir ketvirtą parą po 15 mg zofenoprilio kalcio druskos kas 12 valandų, nuo penktos paros po 30 mg zofenoprilio kalcio druskos kas 12 valandų. Jeigu prieš gydymo pradžią arba pirmųjų trijų ūminio miokardo infarkto parų laikotarpiu sistolinis kraujospūdis yra mažas (ne didesnis kaip 120 mm Hg), paros dozės didinti negalima. Jei, padidinus dozę, prasideda hipotenzija (sistolinis kraujospūdis ne didesnis kaip 100 mm Hg), galima gerti prieš tai vartotą dozę. Pasireiškus sunkiai hipotenzijai (du kartus kas valandą matuojamas sistolinis kraujospūdis yra mažesnis kaip 90 mm Hg), gydymą Zofistar reikia nutraukti. Po 6 gydymo savaičių ligonį būtina iš naujo ištirti. Jeigu kairiojo širdies skilvelio disfunkcijos ar širdies nepakankamumo nėra, Zofistar vartojimą reikia nutraukti, jeigu yra vaistiniu preparatu galima gydyti ilgai. Be Zofistar, tokius ligonius būtina gydyti ir kitokiais tokiu atveju vartojamais vaistiniais preparatais: nitratais, aspirinu ar beta adrenoblokatoriais. Senyviems pacientams (vyresniems kaip 65 metai) Vyresnius kaip 75 metų žmones, kuriuos ištiko ūminis miokardo infarktas, Zofistar reikia gydyti atsargiai. Inkstų nepakankamumas ir dializė Ar saugu ir veiksminga Zofistar gydyti ūminio miokardo infarkto ištiktus ligonius, kurių inkstų funkcija sutrikusi arba kurie dializuojami, netirta, todėl jiems šį vaistinį preparatą vartoti draudžiama. Kepenų funkcijos nepakankamumas Ar saugu ir veiksminga Zofistar gydyti ūminio miokardo infarkto ištiktus ligonius, kuriems nustatytas kepenų funkcijos nepakankamumas, netirta, todėl jiems šį vaistinį preparatą vartoti draudžiama. Vartojimo metodas Vartoti per burną. Zofistar galima vartoti prieš valgį, jo metu arba po valgio. Dozė nustatoma atsižvelgiant į ligonio reakciją į vaistinį preparatą.