Advagraf 1 mg

Suaugusių pacientų, kuriems persodinti donoro inkstai ar kepenys, transplantato atmetimo profilaktikai. Suaugusių pacientų alotransplantato atmetimo reakcijai, atspariai kitiems imunitetą slopinantiems preparatams, gydyti.

Advagraf yra vieną kartą per parą vartojama geriamoji takrolimuzo farmacinė forma. Gydymą Advagraf turi atidžiai kontroliuoti patyręs ir tinkamomis techninėmis priemonėmis aprūpintas personalas. Šiuo vaistiniu preparatu gali gydyti ir pradėti keisti imunosupresinį gydymą tik tie gydytojai, kurie turi sukaupę patyrimo apie imunosupresinį gydymą ir pacientų su persodintais organais gydymą. Skirtingų geriamųjų takrolimuzo farmacinių formų negalima keisti vienos kita be klinikinės priežiūros. Neapdairus, netyčinis ar gydytojui neprižiūrint atliktas skirtingų geriamųjų takrolimuzo farmacinių formų, kurioms būdingos skirtingos atpalaidavimo ypatybės, pakeitimas vienos kita yra nesaugus. Toks keitimas dėl kliniškai reikšmingų sisteminės takrolimuzo ekspozicijos skirtumų gali sukelti transplantato atmetimą ar didinti nepageidaujamų reakcijų pasireiškimo dažnį, įskaitant nepakankamą arba per stiprią imunosupresiją. Pacientams reikia nuolat skirti tos pačios farmacinės formos preparato, laikantis atitinkamo paros dozavimo režimo; farmacinę formą ar dozavimo režimą keisti galima tik atidžiai prižiūrint patirties transplantacijos srityje turinčiam specialistui (žr. 4.4 ir 4.8 skyrius). Pakeitus vieną farmacinę formą kita, reikia stebėti klinikinį vaistinio preparato poveikį ir koreguoti jo dozę, kad būtų išlaikyta sisteminė takrolimuzo ekspozicija. Dozavimas Žemiau nurodytos pradinės vaistinio preparato dozės yra tik bendrai rekomenduojamos. Advagraf paprastai vartojama kartu su kitais imunitetą slopinančiais preparatais pooperacinio periodo pradžioje. Dozė gali keistis priklausomai nuo pasirinktos imunosupresinio gydymo schemos. Advagraf dozės pirmiausia turi būti pagrįstos individualiu paciento atmetimo reakcijos įvertinimu ir tolerancija, kuri nustatoma pagal kraujo tyrimo duomenis (žr. žemiau “Terapinio vaistinio preparato poveikio stebėjimas”). Atsiradus atmetimo reakcijos požymiams, reikia spręsti apie galimus imunosupresinio gydymo pakeitimus. Anksčiau negydytiems pacientams, kuriems buvo persodinti inkstai ar kepenys, takrolimuzo AUC0-24 po Advagraf pavartojimo 1-ąją dieną buvo, atitinkamai, 30 % ar 50 % mažesnis, lyginant su tiesioginio atpalaidavimo kapsulėmis (Prograf) ekvivalentiškomis dozėmis. Iki 4-osios gydymo dienos abiejų vaistinių preparatų formų sisteminė ekspozicija pasidaro panaši ir pacientams, kuriems buvo persodinti inkstai, ir pacientams, kuriems buvo persodintos kepenys. Pacientams, kuriems buvo persodinti organai, pirmąsias dvi gydymo Advagraf savaites rekomenduojama atidžiai ir dažnai stebėti takrolimuzo mažiausią koncentraciją tam, kad būtų užtikrinta adekvati vaistinio preparato ekspozicija 4 ankstyvuoju periodu po transplantacijos. Kadangi takrolimuzo klirensas yra nedidelis, po Advagraf dozės koregavimo gali praeiti kelios dienos, kol bus pasiekta pusiausvyrinė koncentracija. Atmetimo reakcijai slopinti reikia palaikyti imunosupresinį poveikį, todėl geriamojo vaisto vartojimo trukmės apribojimų nustatyti negalima. Inksto transplantato atmetimo reakcijos profilaktika Gydyti Advagraf pradedama skiriant 0,20-0,30 mg/kg kūno svorio dozę vieną kartą per parą, ryte. Vaistinio preparato reikia pradėti skirti per 24 valandas po operacijos. Potransplantaciniu laikotarpiu Advagraf dozė paprastai yra sumažinama. Kai kuriais atvejais galima nutraukti gydymą kitais kartu vartojamais imunitetą slopinančiais preparatais ir tokiu būdu palikti gydymą tik vienu Advagraf. Pakitusi paciento būklė po transplantacijos gali pakeisti takrolimuzo farmakokinetiką ir dėl to vėl gali prireikti koreguoti vaistinio preparato dozę. Kepenų transplantato atmetimo reakcijos profilaktika Gydyti Advagraf reikia pradėti skiriant 0,10-0,20 mg/kg kūno svorio dozę vieną kartą per parą, ryte. Vaistinio preparato reikia pradėti duoti gerti praėjus maždaug 12-18 valandų po operacijos. Potransplantaciniu laikotarpiu Advagraf dozė paprastai yra sumažinama. Kai kuriais atvejais galima nutraukti gydymą kitais kartu vartojamais imunitetą slopinančiais preparatais ir tokiu būdu palikti tik gydymą vienu Advagraf. Paciento būklės pagerėjimas po transplantacijos gali pakeisti takrolimuzo farmakokinetiką ir dėl to vėl gali prireikti koreguoti vaistinio preparato dozę. Prograf kapsulių keitimas Advagraf kapsulėmis Pacientams po transplantacijos du kartus per parą vartojamo Prograf kapsules keičiant į vieną kartą per parą vartojamas Advagraf kapsules, paros dozių santykis turi būti 1:1 (mg:mg). Advagraf reikia gerti rytais. Stabilios būklės pacientų, kurie vietoj Prograf kapsulių (vartojamų du kartus per parą) pradėjo vartoti Advagraf (vieną kartą per parą) paros dozių santykiu 1:1 (mg:mg), sisteminė takrolimuzo ekspozicija (AUC0-24), pavartojus Advagraf, buvo maždaug 10 % mažesnė, nei pavartojus Prograf. Priklausomybė tarp takrolimuzo mažiausios koncentracijos (C24) ir sisteminės ekspozicijos (AUC0-24), pavartojus Advagraf, yra panaši kaip ir pavartojus Prograf. Vietoj Prograf kapsulių pradėjus vartoti Advagraf, mažiausią takrolimuzo koncentraciją reikia nustatyti prieš keičiant vaistinį preparatą ir per dvi savaites po pakeitimo. Vienas kapsules pakeitus kitomis, reikia sekti takrolimuzo mažiausią koncentraciją ir, esant reikalui, koreguoti dozę, kad būtų palaikoma panaši sisteminė ekspozicija. Dozę reikia koreguoti taip, kad būtų palaikoma panaši sisteminė ekspozicija. Gydymo ciklosporinu keitimas gydymu takrolimuzu Keisti pacientų gydymą ciklosporinu į gydymą takrolimuzu, reikia atsargiai (žr. 4.4 ir 4.5 skyrius). Ciklosporino ir takrolimuzo kartu skirti nerekomenduojama. Gydymą Advagraf reikia pradėti nustačius ciklosporino koncentraciją kraujyje ir įvertinus paciento būklę. Jei ciklosporino koncentracija kraujyje yra padidėjusi, vaistinio preparato skyrimą reikia atidėti. Praktiškai gydyti takrolimuzu pradedama po 12-24 val., kai baigiama vartoti ciklosporino. Tęsiant perėjimą nuo gydymo ciklosporinu, reikia tirti jo koncentraciją kraujyje, nes gali būti pakitęs ciklosporino klirensas. Alotransplantato atmetimo reakcijos gydymas Atmetimo epizodams gydyti vartojamos didesnės takrolimuzo dozės, kartu papildomai skiriami kortikosteroidai, trumpi gydymo monokloniniais ar polikloniniais antikūnais kursai. Pasireiškus toksiniam poveikiui, pvz., sunkioms nepageidaujamoms reakcijoms (žr. 4.8 skyrių), Advagraf dozę gali tekti mažinti. Alotransplantato atmetimo reakcijos gydymas po inkstų ar kepenų transplantacijos Vietoj kitų imunitetą slopinančių vaistinių preparatų pradedant vartoti Advagraf vieną kartą per parą, gydymą reikia pradėti pradine geriamąja doze, atitinkamai rekomenduojama vartoti po inkstų ir kepenų persodinimo transplanto atmetimo profilaktikai. 5 Alotransplantato atmetimo reakcijos gydymas po širdies transplantacijos Suaugusiems pacientams ankstesnį gydymą keičiant gydymu Advagraf, turi būti skiriama pradinė geriamoji 0,15 mg/kg paros dozė vieną kartą per parą ryte. Alotransplantato atmetimo reakcijos gydymas po kitų organų transplantacijų Nors nėra duomenų apie Advagraf vartojimą pacientų po plaučių, kasos ar žarnyno transplantacijų grupėse, pacientai po plaučių transplantacijos gėrė pradinę 0,10–0,15 mg/kg Prograf paros dozę, po kasos transplantacijos - pradinę 0,2 mg/kg paros dozę ir po žarnyno transplantacijos - pradinę 0,3 mg/kg paros dozę. Terapinio vaistinio preparato poveikio stebėjimas Dozę pirmiausiai reikia pagrįsti įvertinant klinikinius atmetimo reakcijos simptomus ir kiekvieno paciento toleranciją vaistui, kam padeda takrolimuzo mažiausios koncentracijos kraujyje kontroliavimas. Optimalios vaistinio preparato dozės parinkimui padeda takrolimuzo koncentracijos kraujyje nustatymas naudojant įvairius imunologinius tyrimus. Literatūros duomenis apie vaistinio preparato koncentraciją su konkretaus ligonio duomenimis lyginti reikia atsargiai, remiantis žiniomis apie naudotus tyrimo metodus. Dabar medicinos praktikoje vaistinio preparato koncentracija kraujyje kontroliuojama naudojant imunologinius tyrimo metodus. Priklausomybė tarp takrolimuzo mažiausios koncentracijos (C24) ir jo sisteminės ekspozicijos (AUC0-24) yra panaši po abiejų vaistinio preparatų formų, Advagraf ir Prograf, pavartojimo. Takrolimuzo mažiausia koncentracija kraujyje turi būti kontroliuojama pooperaciniu laikotarpiu. Takrolimuzo mažiausią koncentraciją kraujyje reikia nustatyti praėjus maždaug 24 valandoms po Advagraf pavartojimo, kaip tik prieš kitą dozę. Pirmosiomis dviem savaitėmis po transplantacijos rekomenduojama dažnai nustatyti mažiausią koncentraciją, vėliau ją reguliariai tirti palaikomojo gydymo metu. Takrolimuzo mažiausią koncentraciją kraujyje taip pat reikia atidžiai stebėti vietoj Prograf pradėjus vartoti Advagraf, po dozės koregavimo, pakeitus imunosupresinio gydymo schemą, ar pradėjus vartoti preparatų, kurie gali keisti takrolimuzo koncentraciją kraujyje (žr. 4.5 skyrių). Vaistinio preparato koncentracijos kraujyje tyrimo dažnumas priklauso nuo tokių tyrimų poreikio vertinant ligonio būklę. Kadangi takrolimuzas yra medžiaga, pasižyminti mažu klirensu, jos tikslinė pusiausvyrinė koncentracija kraujyje pasiekiama praėjus kelioms dienoms po Advagraf dozės korekcijos. Klinikinių tyrimų duomenys rodo, kad dauguma pacientų gali būti sėkmingai gydomi, jei takrolimuzo mažiausia koncentracija kraujyje palaikoma mažesnė kaip 20 ng/ml. Vertinant vaistinio preparato koncentraciją kraujyje, būtina atsižvelgti į paciento klinikinę būklę. Praktiškai, mažiausia vaistinio preparato koncentracija kraujyje ankstyvuoju transplantaciniu laikotarpiu po kepenų persodinimo dažniausiai esti 5-20 ng/ml, po inkstų ir širdies persodinimo – 10-20 ng/ml. Vėliau, palaikomojo gydymo laikotarpiu, vaistinio preparato koncentracija kraujyje po kepenų, inkstų ir širdies persodinimo esti 5-15 ng/ml. Ypatingos populiacijos Kepenų veiklos sutrikimas Norint išlaikyti numatytą rekomenduojamą mažiausią takrolimuzo koncentraciją kraujyje, esant sunkiam kepenų veiklos sutrikimui, dozę gali prireikti sumažinti. Inkstų funkcijos sutrikimas Kadangi inkstų funkcija neturi reikšmės takrolimuzo farmakokinetikai (žr. 5.2 skyrių), dozės koreguoti nereikia. Tačiau, atsižvelgiant į takrolimuzo nefrotoksinio poveikio galimybę, patariama atidžiai kontroliuoti inkstų funkciją (įskaitant kreatinino koncentracijos kraujyje tyrimą, kreatinino klirenso apskaičiavimą, išsiskiriančio šlapimo kiekio matavimą). 6 Rasė Lyginant su baltaodžiais, juodaodžiams pacientams gali reikėti didesnių takrolimuzo dozių vienodai mažiausiai koncentracijai pasiekti. Lytis Nėra duomenų rodančių, kad, norint pasiekti vienodą mažiausią koncentraciją, vyrams ir moterims reikėtų skirtingų dozių. Vyresnio amžiaus žmonės Kol kas nėra gauta jokių duomenų, rodančių, kad vyresnio amžiaus žmonėms reikėtų koreguoti vaistinio preparato dozę. Vaikų populiacija Advagraf saugumas ir veiksmingumas vaikams iki 18 metų dar neištirtas. Turima neišsamių duomenų, tačiau dozavimo rekomendacijų pateikti negalima. Vartojimo metodas Advagraf yra vieną kartą per parą vartojama geriamoji takrolimuzo farmacinė forma. Rekomenduojama Advagraf paros dozę gerti vieną kartą per parą ryte. Advagraf pailginto atpalaidavimo kietąsias kapsules reikia gerti iškart išėmus iš lizdinės plokštelės. Pacientą reikia įspėti nenuryti sausiklio. Kapsulę reikia nuryti nekramtytą užgeriant skysčiu (geriausia - vandeniu). Norint, kad vaistinio preparato absorbcija būtų maksimali, Advagraf reikia gerti nevalgius arba bent 1 valandą prieš valgį, arba praėjus mažiausiai 2-3 valandoms po valgio (žr. 5.2 skyrių). Pamirštą rytinę dozę reikia išgerti kaip galima greičiau tą pačią dieną. Negalima gerti dvigubos dozės kitą rytą. Pacientams, kurie iškart po transplantacijos negali gerti vaistinių preparatų, gydymą takrolimuzu galima pradėti nuo infuzijos į veną (žr. Prograf 5 mg/ml koncentrato infuziniam tirpalui charakteristikų santrauką), tokiu atveju skirti maždaug 1/5-ąją rekomenduojamos atitinkamai indikacijai gydyti geriamosios dozės.