Envarsus 1 mg

Suaugusiųjų pacientų, kuriems persodinti donoro inkstai ar kepenys, alotransplantato atmetimo reakcijos profilaktika Suaugusiųjų pacientų alotransplantato atmetimo reakcijos, atsparios kitiems imunosupresiniams vaistiniams preparatams, gydymas.

Envarsus yra vieną kartą per parą vartojama geriamoji takrolimuzo vaistinė forma. Gydymą takrolimuzu turi atidžiai kontroliuoti patyręs ir tinkamomis techninėmis priemonėmis aprūpintas personalas. Šiuo vaistiniu preparatu gydymą pradėti ir keisti imunosupresinį gydymą gali tik tie gydytojai, kurie turi sukaupę patirties apie imunosupresinį gydymą ir pacientų su persodintais organais gydymą. Neapdairus, n etyčinis ar gydytojui neprižiūrint atliktas greito atpalaidavimo ar pailginto atpalaidavimo takrolimuzo farmacinės formos pakeitimas kita forma yra nesaugus. Toks keitimas dėl kliniškai reikšmingų sisteminės takrolimuzo ekspozicijos skirtumų gali sukelti transplantato atmetimą ar didinti nepageidaujamų reakcijų pasireiškimo dažnį, įskaitant nepakankamą arba per stiprią imunosupresiją. Pacientams reikia nuolat skirti tos pačios farmacinės formos takrolimuzo, laikantis atitinkamo paros dozavimo režimo; farmacinę formą ar dozavimo režimą keisti galima tik atidžiai prižiūrint patirties transplantacijos s rity je turinčiam specialistui (žr. 4.4 ir 4.8 skyrius). Pakeitus vieną farmacinę formą bet kokia kita, reikia stebėti klinikinį vaistinio preparato poveikį ir koreguoti jo dozę, kad būtų išlaikyta sisteminė takrolimuzo ekspozicija. Dozavimas Žemiau nurodytos pradinės vaistinio preparato dozės yra tik bendrai rekomenduojamos. Takrolimuzas paprastai vartojamas kartu su kitais imunitetą slopinančiais preparatais pooperacinio periodo pradžioje. Dozė gali keistis priklausomai nuo pasirinktos imunosupresinio gydymo schemos. Envarsus dozės pirmiausia turi būti pagrįstos individualiu paciento atmetimo reakcijos įvertinimu ir tolerancija, kuri nustatoma pagal kraujo tyrimo duomenis (žr. toliau „Terapinio vaistinio preparato poveikio stebėjimas”). Atsiradus atmetimo reakcijos klinikiniams požymiams, reikia spręsti apie galimus imunosupresinio gydymo pakeitimus. Kadangi takrolimuzo klirensas yra nedidelis, po dozės koregavimo gali praeiti kelios dienos, kol bus pasiekta pusiausvyrinė koncentracija. Atmetimo re akcijai slopinti reikia palaikyti imunosupresinį poveikį, todėl geriamojo vaistinio preparato vartojimo trukmės apribojimų nustatyti negalima. Potransplantaciniu laikotarpiu Envarsus dozė paprastai yra sumažinama. Pakitusi paciento būklė po transplantacijos gali pakeisti takrolimuzo farmakokinetiką ir dėl to vėl gali prireikti koreguoti vaistinio preparato dozę. Praleista dozė Pamirštą dozę reikia išgerti kaip įmanoma greičiau tą pačią dieną. Negalima vartoti dvigubos dozės kitą dieną. Inksto transplantato atmetimo reakcijos profilaktika Gydymas Envarsus pradedamas skiriant 0,17 mg/kg kūno svorio dozę vieną kartą per parą, ryte. Vaistinio preparato reikia pradėti skirti per 24 valandas po operacijos. 4 Kepenų transplantato atmetimo reakcijos profilaktika Gydymas Envarsus pradedamas skiriant 0,11–0,13 mg/kg kūno svorio dozę vieną kartą per parą, ryte. Vaistinio preparato reikia pradėti skirti per 24 valandas po operacijos. Prograf arba Advagraf gydymo keitimas Envarsus pacientams, kuriems atlikta alogeninė transplantacija Envarsus negalima keisti kitais vaistiniais preparatais, kurių sudėtyje yra takrolimuzo (greito atpalaidavimo arba pailginto atpalaidavimo farmacinėmis formomis) atitinkamomis paros dozėmis. Atlikus alogeninę transplantaciją pacientams, vartojantiems Prograf (greito atpalaidavimo) du kartus per parą arba Advagraf (vieną kartą per parą), kuriems reikia pakeisti gydymą į Envarsus vieną kartą per parą, paros dozių santykis turi būti 1:0,7 (mg:mg), o gydymo Envarsus palaikomoji dozė turi būti 30 % mažesnė nei Prograf arba Advagraf dozė. Stabilios būklės pacientų, kurie vietoj takrolimuzo greito atpalaidavimo vaistinių preparatų (vartojamų du kartus per parą) pradėjo vartoti Envarsus (vieną kartą per parą) paros dozių santykiu 1:0,7 (mg:mg), vidutinė sisteminė takrolimuzo ekspozicija (AUC0-24) buvo panaši kaip ir pavartojus takrolimuzo greito atpalaidavimo formą. Priklausomybė tarp takrolimuzo mažiausios koncentracijos (C24) ir sisteminės ekspozicijos (AUC0-24), pavartojus Envarsus, yra panaši kaip ir takrolimuzo greito atpalaidavimo formos. Pacientams, kuriems gydymas Advagraf buvo pakeistas į gydymą Envarsus, tyrimų atlikta nebuvo; tačiau iš sveikų savanorių gauti duomenys rodo, kad gali būti taikomas toks pat keitimo santykis, kaip ir gydymą Prograf pakeičiant į gydymą Envarsus. Vietoj takrolimuzo greito atpalaidavimo formos vaistinių preparatų (pvz., Prograf kapsulių) arba Advagraf pailginto atpalaidavimo kapsulių pradėjus vartoti Envarsus, mažiausią takrolimuzo koncentraciją reikia nustatyti prieš keičiant vaistinį preparatą ir per dvi savaites po pakeitimo. Dozė gali būti derinama norint užtikrinti, kad panaši sisteminė ekspozicija būtų išlaikoma po gydymo pakeitimo. Reikia pastebėti, kad juodaodžiams pacientams gali būti reikalingos didesnės dozės, norint pasiekti reikiamus koncentracijos lygius. Gydymo ciklosporinu keitimas gydymu takrolimuzu Keisti pacientų gydymą ciklosporinu į gydymą takrolimuzu, reikia atsargiai (žr. 4.4 ir 4.5 skyrius). Ciklosporino ir takrolimuzo kartu skirti nerekomenduojama. Gydymą takrolimuzu reikia pradėti nustačius ciklosporino koncentraciją kraujyje ir įvertinus paciento klinikinę būklę. Jei ciklosporino koncentracija kraujyje yra padidėjusi, vaistinio preparato skyrimą reikia atidėti. Praktiškai gydyti takrolimuzu pradedama po 12–24 val., kai baigiama vartoti ciklosporino. Tęsiant perėjimą nuo gydymo ciklosporinu, reikia toliau tirti jo koncentraciją kraujyje, nes gali būti pakitęs ciklosporino klirensas. Alotransplantato atmetimo reakcijos gydymas Atmetimo reakcijos epizodams gydyti vartojamos didesnės takrolimuzo dozės, kartu papildomai skiriami kortikosteroidai, trumpi gydymo monokloniniais ar polikloniniais antikūnais kursai. Pasireiškus toksinio poveikio požymiams, tokiems kaip sunkios nepageidaujamos reakcijos (žr. 4.8 skyrių), Envarsus dozę gali tekti mažinti. Alotransplantato atmetimo reakcijos gydymas po inkstų ar kepenų transplantacijos Vietoj kitų imunitetą slopinančių vaistinių preparatų pradedant vartoti takrolimuzo vieną kartą per parą, gydymą reikia pradėti pradine geriamąja doze, atitinkamai rekomenduojama vartoti po inkstų ir kepenų persodinimo transplantato atmetimo reakcijos profilaktikai. Terapinio vaistinio preparato poveikio stebėjimas Dozę pirmiausiai reikia pagrįsti individualiai įvertinant klinikinius atmetimo reakcijos simptomus ir kiekvieno paciento toleranciją vaistiniui preparatui, kam padeda takrolimuzo mažiausios koncentracijos kraujyje kontroliavimas. 5 Optimalios vaistinio preparato dozės parinkimui padeda takrolimuzo koncentracijos kraujyje nustatymas naudojant įvairius imunologinius tyrimus. Literatūros duomenis apie vaistinio preparato koncentraciją su konkretaus ligonio duomenimis klinikinėje praktikoje lyginti reikia atsargiai, remiantis žiniomis apie naudotus tyrimo metodus. Dabar medicinos praktikoje vaistinio preparato koncentracija kraujyje kontroliuojama naudojant imunologinius tyrimo metodus. Priklausomybė tarp takrolimuzo mažiausios koncentracijos ir jo sisteminės ekspozicijos (AUC0-24) yra panaši greito atpalaidavimo formos ir Envarsus. Takroli muzo mažiausia koncentracija kraujyje turi būti kontroliuojama pooperaciniu laikotarpiu. Takrolimuzo mažiausią koncentraciją kraujyje reikia nustatyti praėjus maždaug 24 valandoms po Envarsus pavartojimo, kaip tik prieš kitą dozę. Takrolimuzo mažiausią koncentraciją kraujyje taip pat reikia atidžiai stebėti pakeitus gydymą vaistiniais preparatais, kurių sudėtyje yra takrolimuzo, po dozės koregavimo, pakeitus imunosupresinio gydymo schemą, ar kartu pradėjus vartoti preparatų, kurie gali keisti takrolimuzo koncentraciją kraujyje (žr. 4.5 skyrių). Vaistinio preparato koncentracijos kraujyje tyrimo dažnumas priklauso nuo poreikio vertinant ligonio būklę. Kadangi takrolimuzas yra medžiaga, pasižyminti mažu klirensu, jos tikslinė pusiausvyr inė koncentracija kraujyje pasiekiama praėjus kelioms dienoms po Envarsus dozės korekcijos. Klinikinių tyrimų duomenys rodo, kad dauguma pacientų gali būti sėkmingai gydomi, jei takrolimuzo mažiausia koncentracija kraujyje palaikoma mažesnė kaip 20 ng/ml. Vertinant vaistinio preparato koncentraciją kraujyje, būtina atsižvelgti į paciento klinikinę būklę. Klinikinėje praktikoje mažiausia vaistinio preparato koncentracija kraujyje ankstyvuoju transplantaciniu laikotarpiu pacientams po inkstų persodinimo dažniausiai yra 5–20 ng/ml, o vėliau, palaikomojo gydymo laikotarpiu – 5-15 ng/ml. Ypatingos populiacijos Vyresnio amžiaus žmonės (>65 metų) Kol kas nėra gauta jokių duomenų, rodančių, kad vyresnio amžiaus žmonėms reikėtų koreguoti vaisto dozę. Kepenų veiklos sutrikimas Norint išlaikyti numatytą rekomenduojamą mažiausią takrolimuzo koncentraciją kraujyje, esant sunkiam kepenų veiklos sutrikimui, dozę gali prireikti sumažinti. Inkstų funkcijos sutrikimas Kadangi inkstų funkcija neturi reikšmės takrolimuzo farmakokinetikai (žr. 5.2 skyrių), dozės koreguoti nereikia. Tačiau, atsižvelgiant į takrolimuzo nefrotoksinio poveikio galimybę, patariama atidžiai kontroliuoti inkstų funkciją (įskaitant kreatinino koncentracijos kraujyje tyrimą, kreatinino klirenso apskaičiavimą, išsiskiriančio šlapimo kiekio matavimą). Rasė Lyginant su baltaodžiais, juodaodžiams pacientams gali reikėti didesnių takrolimuzo dozių vienodai mažiausiai koncentracijai pasiekti. Klinikinių tyrimų metu pacientų du kartus per parą vartojamas Prograf buvo pakeistas į gydymą Envarsus paros dozių santykiu 1:0,85 (mg:mg). Lytis Nėra duomenų rodančių, kad, norint pasiekti vienodą mažiausią koncentraciją, vyrams ir moterims reikėtų skirtingų dozių. Vaikų populiacija Envarsus saugumas ir veiksmingumas vaikams iki 18 metų dar neištirti. Duomenų nėra. 6 Vartojimo metodas Envarsus yra vieną kartą per parą vartojama geriamoji takrolimuzo farmacinė forma. Rekomenduojama Envarsus paros dozę gerti vieną kartą per parą ryte. Tabletes reikia nuryti nekramtytas užgeriant skysčiu (geriausia – vandeniu) iškart išėmus iš lizdinės plokštelės. Norint, kad absorbcija būtų maksimali, Envarsus reikia gerti nevalgius (žr. 5.2 skyrių). Pacientą reikia įspėti nenuryti sausiklio.