Dailiport 1 mg

Suaugusiųjų, kuriems persodinti donoro inkstai ar kepenys, transplantato atmetimo profilaktika. Suaugusių pacientų alotransplantato atmetimo reakcijos, atsparios kitiems imunitetą slopinantiems vaistiniams preparatams, gydymas.

Dailiport yra vieną kartą per parą vartojama geriamoji takrolimuzo vaistinė forma. Gydymą Dailiport turi atidžiai kontroliuoti patyręs ir tinkamomis techninėmis priemonėmis aprūpintas personalas. Šiuo vaistiniu preparatu gali gydyti ir pradėti keisti imunosupresinį gydymą tik tie gydytojai, kurie turi sukaupę patirties apie imunosupresinį gydymą ir pacientų su persodintais organais gydymą. Skirtingų geriamųjų takrolimuzo farmacinių formų negalima keisti vienos kita be klinikinės priežiūros. Neapdairus, netyčinis ar gydytojui neprižiūrint atliktas skirtingų geriamųjų takrolimuzo farmacinių formų, kurioms būdingos skirtingos atpalaidavimo ypatybės, pakeitimas vienos kita yra nesaugus. Toks keitimas dėl kliniškai reikšmingų sisteminės takrolimuzo ekspozicijos skirtumų gali sukelti transplantato atmetimą arba didinti nepageidaujamų reakcijų pasireiškimo dažnį, įskaitant nepakankamą arba per stiprią imunosupresiją. Pacientams reikia nuolat skirti tos pačios farmacinės formos vaistinio preparato, laikantis atitinkamo paros dozavimo režimo; farmacinę formą ar dozavimo režimą keisti galima tik atidžiai prižiūrint patirties transplantacijos srityje turinčiam specialistui (žr. 4.4 ir 4.8 skyrius). Pakeitus vieną farmacinę formą kita, reikia stebėti klinikinį vaistinio preparato poveikį ir koreguoti jo dozę, kad būtų išlaikoma sisteminė takrolimuzo ekspozicija. Dozavimas Toliau nurodytos pradinės vaistinio preparato dozės yra tik bendrai rekomenduojamos. Dailiport paprastai vartojamas kartu su kitais imunitetą slopinančiais vaistiniais preparatais pooperacinio periodo pradžioje. Dozė gali būti keičiama priklausomai nuo pasirinktos imunosupresinio gydymo schemos. Dailiport dozės pirmiausia turi būti pagrįstos individualiu paciento atmetimo reakcijos įvertinimu ir tolerancija, kuri nustatoma pagal kraujo tyrimo duomenis (žr. žemiau „Vaistinio preparato gydomojo poveikio stebėjimas“). Pasireiškus atmetimo reakcijos požymiams, turi būti apsvarstytas imunosupresinio gydymo pakeitimas. Anksčiau negydytiems pacientams, kuriems buvo persodintas inkstas ar kepenys, takrolimuzo AUC0-24 po pailginto atpalaidavimo takrolimuzo pavartojimo 1-ąją dieną buvo, atitinkamai, 30 % ar 50 % mažesnis, lyginant su tiesioginio atpalaidavimo kapsulėmis ekvivalentiškomis dozėmis. 4-ąją gydymo dieną abiejų vaistinių preparatų formų sisteminė ekspozicija, išmatuota esant mažiausioms koncentracijoms, pacientams, kuriems buvo persodinti inkstai ir pacientams, kuriems buvo persodintos kepenys, yra panaši. Pacientams, kuriems buvo persodinti organai, pirmąsias dvi gydymo Dailiport savaites rekomenduojama atidžiai ir dažnai stebėti takrolimuzo mažiausias koncentracijas tam, kad būtų užtikrinta adekvati vaistinio preparato ekspozicija ankstyvuoju periodu po transplantacijos. Kadangi takrolimuzo klirensas yra nedidelis, po Dailiport dozės koregavimo gali praeiti kelios paros, kol nusistovės pusiausvyrinė apykaita. Transplantato atmetimo reakcijai slopinti reikia palaikyti imunosupresinį poveikį, todėl geriamojo vaistinio preparato vartojimo trukmės apribojimų nustatyti negalima. Inksto transplantato atmetimo reakcijos profilaktika Gydymas Dailiport turi būti pradedamas skiriant 0,200,30 mg/kg kūno svorio dozę vieną kartą per parą, ryte. Vaistinio preparato reikia pradėti skirti per 24 valandas po operacijos. Potransplantaciniu laikotarpiu Dailiport dozė paprastai yra sumažinama. Kai kuriais atvejais galima nutraukti gydymą kitais kartu vartojamais imunitetą slopinančiais vaistiniais preparatais ir tokiu būdu palikti gydymą tik vienu Dailiport. Pakitusi paciento būklė po transplantacijos gali pakeisti takrolimuzo farmakokinetiką ir dėl to vėl gali prireikti koreguoti vaistinio preparato dozę. Kepenų transplantato atmetimo reakcijos profilaktika Gydymas Dailiport turi būti pradedamas skiriant 0,100,20 mg/kg kūno svorio dozę vieną kartą per parą, ryte. Vaistinio preparato reikia pradėti vartoti praėjus maždaug 1218 valandų po operacijos. Potransplantaciniu laikotarpiu Dailiport dozė paprastai yra sumažinama. Kai kuriais atvejais galima nutraukti gydymą kitais kartu vartojamais imunitetą slopinančiais vaistiniais preparatais ir tokiu būdu palikti tik gydymą vienu Dailiport. Paciento būklės pagerėjimas po transplantacijos gali pakeisti takrolimuzo farmakokinetiką ir dėl to vėl gali prireikti koreguoti vaistinio preparato dozę. Takrolimuzo tiesioginio atpalaidavimo kapsulių keitimas Dailiport kapsulėmis Pacientams po transplantacijos du kartus per parą vartojamas tiesioginio atpalaidavimo kapsules keičiant į vieną kartą per parą vartojamas Dailiport kapsules, paros dozių santykis turi būti 1:1 (mg : mg). Dailiport reikia gerti iš ryto. Stabilios būklės pacientų, kurie vietoj tiesioginio atpalaidavimo kapsulių (vartojamų du kartus per parą) pradėjo vartoti pailginto atpalaidavimo takrolimuzo kapsulių (vieną kartą per parą) paros dozių santykiu 1:1 (mg : mg), sisteminė takrolimuzo ekspozicija (AUC0-24), pavartojus pailginto atpalaidavimo kapsulių, buvo maždaug 10 % mažesnė, nei pavartojus tiesioginio atpalaidavimo kapsulių. Santykis tarp takrolimuzo mažiausių koncentracijų (C24) ir sisteminės ekspozicijos (AUC024), pavartojus takrolimuzo pailginto atpalaidavimo kapsulių, yra panašus, kaip pavartojus takrolimuzo tiesioginio atpalaidavimo kapsulių. Vietoj takrolimuzo tiesioginio atpalaidavimo kapsulių pradėjus vartoti Dailiport pailginto atpalaidavimo kapsules, mažiausios takrolimuzo koncentracijos turi būti nustatytos prieš keičiant vaistinį preparatą ir po pakeitimo dviejų savaičių laikotarpiu. Vienas kapsules pakeitus kitomis, reikia sekti takrolimuzo mažiausias koncentracijas ir, esant reikalui, koreguoti dozę, kad būtų išlaikoma panaši sisteminė ekspozicija. Dozė turi būti koreguojama taip, kad būtų užtikrintas panašios sisteminės ekspozicijos išlaikymas. Gydymo ciklosporinu keitimas gydymu takrolimuzu Keisti pacientų gydymą ciklosporinu į gydymą takrolimuzo pagrindu, reikia atsargiai (žr. 4.4 ir 4.5 skyrius). Ciklosporino ir takrolimuzo kartu skirti nerekomenduojama. Gydymą Dailiport reikia pradėti atsižvelgiant į ciklosporino koncentracijas kraujyje ir įvertinus klinikinę paciento būklę. Jei ciklosporino lygmenys kraujyje yra padidėję, vaistinio preparato skyrimą reikia atidėti. Praktiškai gydyti takrolimuzu pradedama po 1224 val., užbaigus vartoti ciklosporino. Tęsiant perėjimą nuo gydymo ciklosporinu, reikia tirti jo koncentraciją kraujyje, nes gali būti pakitęs ciklosporino klirensas. Alotransplantato atmetimo reakcijos gydymas Atmetimo epizodams gydyti vartojamos didesnės takrolimuzo dozės, kartu papildomai skiriamas gydymas kortikosteroidu ir trumpi gydymo monokloniniais ar polikloniniais antikūnais kursai. Pasireiškus toksiniam poveikiui, pvz., sunkioms nepageidaujamoms reakcijoms (žr. 4.8 skyrių), Dailiport dozę gali tekti mažinti. Alotransplantato atmetimo reakcijos gydymas po inkstų ar kepenų transplantacijos Vietoj kitų imunitetą slopinančių vaistinių preparatų pradedant vartoti Dailiport vieną kartą per parą, gydymą reikia pradėti pradine geriamąja doze, atitinkamai rekomenduojama vartoti po inkstų ir kepenų persodinimo transplantato atmetimo profilaktikai. Alotransplantato atmetimo reakcijos gydymas po širdies transplantacijos Suaugusiems pacientams ankstesnį gydymą keičiant gydymu Dailiport, iš pradžių turi būti skiriama vartoti per burną 0,15 mg/kg dozė vieną kartą per parą ryte. Alotransplantato atmetimo reakcijos gydymas po kitų organų transplantacijų Nors duomenų apie takrolimuzo pailginto atpalaidavimo kapsulių vartojimą pacientų po plaučių, kasos ar žarnyno transplantacijų grupėse nėra, pacientai po plaučių transplantacijos iš pradžių vartojo per burną 0,100,15 mg/kg tiesioginio atpalaidavimo kapsulių paros dozę, po kasos transplantacijos - 0,2 mg/kg paros dozę ir po žarnyno transplantacijos - 0,3 mg/kg paros dozę. Vaistinio preparato gydomojo poveikio stebėjimas Dozę pirmiausiai reikia pagrįsti kliniškai įvertinant atmetimo reakcijos simptomus ir kiekvieno paciento toleranciją vaistiniam preparatui; šiam tikslui padeda takrolimuzo mažiausios koncentracijos kraujyje stebėjimas. Optimalios vaistinio preparato dozės parinkimui padeda takrolimuzo koncentracijų kraujyje nustatymas naudojant įvairius imunologinius tyrimus. Literatūros duomenis apie vaistinio preparato koncentracijas su konkretaus paciento duomenimis lyginti reikia atsargiai, remiantis žiniomis apie naudotus tyrimo metodus. Dabar medicinos praktikoje tikrosios vaistinio preparato koncentracijos kraujyje stebimos naudojant imunologinius tyrimo metodus. Sąryšis tarp takrolimuzo mažiausios koncentracijos (C24) ir jo sisteminės ekspozicijos (AUC0-24) po abiejų vaistinio preparato formų (takrolimuzo pailginto atpalaidavimo kapsulių ir takrolimuzo tiesioginio atpalaidavimo kapsulių) pavartojimo yra panašus. Takrolimuzo mažiausios koncentracijos kraujyje turi būti stebimos po organų persodinimo pooperaciniu laikotarpiu. Takrolimuzo mažiausios koncentracijos turi būti nustatytos praėjus maždaug 24 valandoms po Dailiport pavartojimo, kaip tik prieš kitą dozę. Pirmosiomis dviem savaitėmis po transplantacijos rekomenduojama dažnai stebėti mažiausias koncentracijas, vėliau jas reguliariai tikrinti palaikomojo gydymo metu. Takrolimuzo mažiausias koncentracijas kraujyje taip pat reikia atidžiai stebėti vietoj takrolimuzo tiesioginio atpalaidavimo kapsulių pradėjus vartoti Dailiport, po dozės koregavimo, pakeitus imunosupresinio gydymo schemą, ar pradėjus vartoti vaistinių preparatų, kurie gali keisti visas takrolimuzo koncentracijas kraujyje (žr. 4.5 skyrių). Vaistinio preparato koncentracijos stebėjimo dažnumas turi būti pagrįstas klinikiniu poreikiu. Kadangi takrolimuzas yra medžiaga, kuriai būdingas mažas klirensas, po Dailiport dozės korekcijos gali praeiti kelios paros, kol nusistovės jo pusiausvyrinė apykaita. Klinikinių tyrimų duomenys rodo, kad dauguma pacientų gali būti sėkmingai gydomi, jei takrolimuzo mažiausios koncentracijos kraujyje yra palaikomos mažesnės kaip 20 ng/ml. Vertinant vaistinio preparato tikrąsias koncentracijas kraujyje, būtina atsižvelgti į paciento klinikinę būklę. Praktiškai, vaistinio preparato mažiausios koncentracijos kraujyje ankstyvuoju transplantaciniu laikotarpiu po kepenų persodinimo dažniausiai yra 5-20 ng/ml, po inkstų ir širdies persodinimo – 10-20 ng/ml. Vėliau, po kepenų, inkstų ir širdies persodinimo palaikomojo gydymo laikotarpiu vaistinio preparato koncentracijų kraujyje intervalas paprastai būna 5-15 ng/ml. Ypatingos populiacijos Pacientams, kurių kepenų funkcija sutrikusi Norint išlaikyti numatytus rekomenduojamus mažiausias takrolimuzo koncentracijas kraujyje, esant sunkiam kepenų funkcijos sutrikimui, dozę gali prireikti sumažinti. Pacientams, kurių inkstų funkcija sutrikusi Kadangi inkstų funkcija nedaro įtakos takrolimuzo farmakokinetikai (žr. 5.2 skyrių), dozės koreguoti nereikia. Tačiau, atsižvelgiant į takrolimuzo nefrotoksinio poveikio galimybę, rekomenduojama atidžiai stebėti inkstų funkciją (įskaitant nuoseklų kreatinino koncentracijos kraujyje tyrimą, kreatinino klirenso apskaičiavimą, išskiriamo šlapimo kiekio matavimą). Rasė Lyginant su baltaodžiais, juodaodžiams pacientams gali reikėti didesnių takrolimuzo dozių panašioms mažiausioms koncentracijoms pasiekti. Lytis Duomenų rodančių, kad panašioms mažiausioms koncentracijoms pasiekti vyrams ir moterims gali reikėti skirtingų dozių, nėra. Senyviems pacientams Kol kas negauta jokių duomenų, rodančių, kad senyviems žmonėms turi būti koreguojama vaistinio preparato dozė. Vaikų populiacija Dailiport saugumas ir veiksmingumas jaunesniems kaip 18 metų amžiaus vaikams dar neištirtas. Turima neišsamių duomenų, tačiau dozavimo rekomendacijų pateikti negalima. Vartojimo metodas Dailiport yra vieną kartą per parą vartojama geriamoji takrolimuzo farmacinė forma. Rekomenduojama per burną vartojamą Dailiport paros dozę gerti vieną kartą per parą ryte. Dailiport pailginto atpalaidavimo kietąsias kapsules reikia gerti iškart išėmus iš lizdinės plokštelės. Pacientą reikia įspėti nenuryti sausiklio. Kapsulę reikia nuryti nekramtytą užgeriant skysčiu (geriausia vandeniu). Vaistinio preparato maksimaliai absorbcijai pasiekti Dailiport paprastai turi būti geriamas nevalgius, bent 1 valandą prieš valgį arba praėjus mažiausiai 2-3 valandoms po jo (žr. 5.2 skyrių). Pamirštą rytinę dozę reikia išgerti kaip galima greičiau tą pačią dieną. Negalima gerti dvigubos dozės kitą rytą. Pacientams, kurie iškart po transplantacijos negali gerti vaistinių preparatų, gydymą takrolimuzu galima pradėti nuo infuzijos į veną (žr. takrolimuzo 5 mg/ml koncentrato infuziniam tirpalui charakteristikų santrauką), tokiu atveju skirti maždaug 1/5-ąją rekomenduojamos atitinkamai indikacijai gydyti geriamosios dozės. Taigi, esama leidžiamų į veną (i. v.) takrolimuzo formuluočių.