Foster 100 µg/6 µg/išpurškime

Astma Reguliarus astmos gydymas, kai tikslinga vartoti sudėtinį vaistinį preparatą (inhaliuojamąjį kortikosteroidą ir ilgai veikiantį beta2 adrenoreceptorių agonistą), jei: -astma tinkamai nekontroliuojama inhaliuojamuoju kortikosteroidu ir pagal poreikį vartojamu greitai veikiančiu beta2 adrenoreceptorių agonistu; arba -astma jau yra tinkamai kontroliuojama inhaliuojamuoju kortikosteroidu ir ilgai veikiančiu beta2 adrenoreceptorių agonistu. Lėtinė obstrukcinė plaučių liga (LOPL) Simptominis pacientų, kurie serga sunkia LOPL (FEV1 < 50 % numatyto normalaus rodmens), kuriems kartojasi paūmėjimai ir išlieka reikšmingų simptomų nepaisant reguliaraus ilgo poveikio bronchus plečiančių vaistinių preparatų vartojimo, gydymas.

Foster yra inhaliuojama. Dozavimas ASTMA Foster negalima vartoti pradedant gydyti astmą. Foster sudėtyje esančių veikliųjų medžiagų dozė kiekvienam pacientui nustatoma atsižvelgiant į ligos sunkumą. Tai reikia turėti omenyje ne tik pradedant gydyti kombinuotuoju preparatu, bet ir keičiant dozę. Jei pacientui reikalingas kombinuotasis gydymas kitokiomis veikliųjų medžiagų dozėmis, nei yra kombinuotajame inhaliatoriuje, reikia skirti vartoti atskirus inhaliatorius, kuriuose yra atitinkamos beta2 adrenoreceptorių agonisto ir (arba) kortikosteroido dozės. Foster sudėtyje esantis beklometazono dipropionatas išskiriamas labai mažomis dalelėmis, todėl šio vaistinio preparato poveikis būna stipresnis nei beklometazono dipropionato, kurio dalelės nėra tokios mažos: 100 mikrogramų Foster sudėtyje esančio beklometazono dipropionato, kurio dalelės yra ypač smulkios, poveikis atitinka 250 mikrogramų beklometazono dipropionato, kurio dalelės ne tokios smulkios. Bendra Foster sudėtyje esančio beklometazono dipropionato, kurio dalelės yra ypač smulkios, paros dozė turi būti mažesnė nei beklometazono dipropionato, kurio dalelės ne tokios smulkios, paros dozė. Tai reikia turėti omenyje, jei pacientas vietoj vartojamo beklometazono dipropionato, kurio dalelės ne tokios smulkios, pradeda vartoti Foster: beklometazono dipropionato dozė turi būti mažesnė, ji parenkama atsižvelgus į paciento poreikį. Taikomos dvi gydymo schemos. A. Palaikomasis gydymas. Foster reguliariai vartojamas palaikomajam gydymui ir pagal poreikį vartojamas atskiras greito poveikio bronchus plečiantis vaistinis preparatas. B. Palaikomasis gydymas ir ūminiams simptomams palengvinti. Foster vartojamas reguliariai palaikomajam gydymui ir pagal poreikį, jei atsiranda astmos simptomų. A. Palaikomasis gydymas Pacientui būtina patarti, kad jis visada turėtų savo atskirą greito poveikio bronchus plečiantį vaistinį preparatą, kurį galėtų pavartoti prireikus ūminiams simptomams palengvinti. Dozavimo rekomendacijos 18 metų ir vyresniems suaugusiems žmonėms Du kartus per parą atliekamos viena arba dvi inhaliacijos. Maksimali paros dozė yra 4 inhaliacijos. B. Palaikomasis gydymas ir ūminiams simptomams palengvinti Pacientas turi vartoti palaikomąją Foster paros dozę ir papildomai Foster vartoti pagal poreikį, jei atsiranda astmos simptomų. Pacientui būtina patarti, kad jis visada turėtų savo Foster, kurį galėtų pavartoti prireikus ūminiams simptomams palengvinti. Foster vartojimas palaikomajam gydymui ir ūminiams simptomams palengvinti ypač svarstytinas pacientams, kuriems: • astma nėra visiškai kontroliuojama ir reikia vartoti vaistinių preparatų ūminiams simptomams palengvinti; • buvo astmos paūmėjimų ir dėl to buvo reikalinga medicininė intervencija. Pacientus, kurie dažnai daug kartų pagal poreikį inhaliuoja Foster, būtina atidžiai stebėti, ar neatsiranda su doze susijusio nepageidaujamo poveikio. Dozavimo rekomendacijos 18 metų ir vyresniems suaugusiems žmonėms Rekomenduojama palaikomoji dozė yra po 1 inhaliaciją du kartus per parą (viena inhaliacija ryte ir viena vakare). Jei atsiranda simptomų, pacientas pagal poreikį turi atlikti 1 papildomą inhaliaciją. Jei po kelių minučių simptomai išlieka, reikia atlikti papildomą inhaliaciją. Didžiausia paros dozė yra 8 inhaliacijos. Jei pacientas kasdien dažnai vartoja inhaliuojamųjų vaistinių preparatų ūminiams simptomams palengvinti, labai rekomenduojama, kad jis kreiptųsi į medikus. Būtina iš naujo įvertinti jo astmą ir apsvarstyti palaikomąjį gydymą. Dozavimo rekomendacijos vaikams ir jaunesniems kaip 18 metų paaugliams Foster saugumas ir veiksmingumas, vartojant vaikams ir jaunesniems kaip 18 metų paaugliams, nebuvo nustatytas. Turimi duomenys su vaikais nuo 5 iki 11 metų ir paaugliais nuo 12 iki 17 metų pateikiami 4.8, 5.1 ir 5.2 skyriuose, tačiau dozavimo rekomendacijų pateikti negalima. Gydytojas paciento būklę turi reguliariai vertinti iš naujo ir nustatyti, ar Foster dozė išlieka optimali. Dozę keisti gali tik gydytojas. Turi būti nustatyta mažiausia veiksmingą simptomų kontrolę palaikanti dozė. Kai simptomų kontrolė tampa palaikoma mažiausia rekomenduojama doze, toliau galima bandyti vartoti vien inhaliuojamojo kortikosteroido. Pacientams būtina pasakyti, kad Foster vartotų kasdien, net jei simptomų nebūna. LOPL Dozavimo rekomendacijos 18 metų ir vyresniems suaugusiems žmonėms Dvi inhaliacijos du kartus per parą. Ypatingos pacientų grupės Senyviems pacientams dozės koreguoti nereikia. Duomenų apie pacientų, kuriems yra kepenų ar inkstų funkcijos sutrikimas, gydymą Foster nėra (žr. 5.2 skyrių). Vartojimo metodas Kad vaistinis preparatas būtų vartojamas tinkamai, gydytojas ar kitas sveikatos priežiūros specialistas turi ligoniui parodyti, kaip tinkamai naudotis inhaliatoriumi. Tinkamas slėginio dozuojamojo inhaliatoriaus naudojimas yra būtina sėkmingo gydymo sąlyga. Pacientui reikia patarti atidžiai perskaityti pakuotės lapelį ir vykdyti jame pateiktas naudojimo instrukcijas. Foster inhaliatorius purkštuvo užpakalinėje dalyje turi skaitiklį, kuris rodo, kiek dozių liko. Naudojant 120 dozių pakuotę, kiekvieną kartą pacientui paspaudus talpyklę išpurškiamas vaistinis preparatas ir skaitiklio rodomas skaičius sumažėja vienetu. Naudojant 180 dozių pakuotę, kiekvieną kartą pacientui paspaudus talpyklę skaitiklis šiek tiek pasisuka ir likusių išpurškimų skaičius rodomas 20 išpurškimų intervalais. Pacientui reikia pasakyti, kad inhaliatoriaus negalima numesti, nes skaitiklyje rodomas skaičius gali sumažėti. Inhaliatoriaus tikrinimas Jei inhaliatorius bus naudojamas pirmą kartą arba jei jis nebuvo naudotas 14 ar daugiau parų, pacientas turi vieną kartą išpurkšti į orą, kad įsitikintų, jog inhaliatorius veikia tinkamai (užpildymas). Prieš užpildant 120 arba 180 dozių slėgines talpykles, skaitiklis / indikatorius turėtų rodyti atitinkamai „121“ arba „180“. Inhaliatorių patikrinus pirmą kartą, skaitiklis turi rodyti „120“ arba „180“. Jei įmanoma, naudodamasis inhaliatoriumi ligonis turi stovėti ar tiesiai sėdėti. Inhaliatoriaus naudojimas: 1. Pacientai turi nuo kandiklio nuimti apsauginį dangtelį ir patikrinti, ar kandiklis yra švarus, ar jame nėra dulkių, purvo ar kitokių svetimkūnių. 2. Pacientai turi kiek įmanoma lėčiau ir giliau iškvėpti. 3. Pacientai turi talpyklę laikyti vertikaliai (korpusas turi būti nukreiptas į viršų), kandiklį apimti lūpomis nesukandant kandiklio. 4. Tuo pat metu pacientai turi lėtai ir giliai įkvėpti pro burną. Pradėjus įkvėpimą, inhaliatoriaus viršūnę jie turi spausti žemyn, kad įvyktų vienas išpurškimas. 5. Įkvėpus pacientai turi sulaikyti orą kiek įmanoma ilgiau, ir, galiausiai, jie turi ištraukti inhaliatorių iš burnos ir lėtai iškvėpti. Pacientai negali iškvėpti į inhaliatorių. Kad įkvėptų dar vieną išpurškimą, pacientai turi toliau laikyti inhaliatorių vertikaliai, palaukti maždaug pusę minutės ir vėl pakartoti 2 – 5 punktuose išvardytus veiksmus. SVARBU: 2 – 5 punktuose išvardytų veiksmų negalima atlikti per greitai. Po pavartojimo pacientai turi vėl uždėti apsauginį dangtelį ir patikrinti dozės skaitiklį. Pacientui reikia patarti įsigyti naują inhaliatorių, jei dozės skaitiklis ar indikatorius rodo skaičių „20“. Jei skaitiklis rodo „0“, inhaliatoriaus naudojimą būtina nutraukti, nes bet koks išpurškimas, kurį galima atlikti inhaliatoriumi, gali būti nepakankamas visai dozei išsiskirti. Jei po inhaliacijos atsiranda rūkas (iš inhaliatoriaus ar burnos kraštų), procedūrą būtina kartoti nuo veiksmo, nurodyto 2 punkte. Jei pacientų rankos silpnos, gali būti lengviau inhaliatorių laikyti abiem rankomis. Tokiu atveju abu smilius reikėtų uždėti ant inhaliatoriaus korpuso viršaus ir abiem nykščiais laikyti iš apačios. Po inhaliacijos pacientai turi praskalauti burną, pagargaliuoti vandeniu arba išsivalyti dantis (žr. 4.4 skyrių). Valymas Pacientams reikia patarti atidžiai perskaityti pakuotės lapelyje pateiktas valymo instrukcijas. Reguliaraus inhaliatoriaus valymo metu pacientai nuo kandiklio turi nuimti dangtelį ir kandiklio išorę ir vidų nuvalyti sausu audiniu. Pacientai neturėtų išimti talpyklės iš purkštuvo ir nevalyti kandiklio vandeniu ar kitokiu skysčiu. Pacientai, kuriems sunku suderinti aerozolio dozės išpurškimą su įkvėpimu, gali naudoti AeroChamber Plus tarpinę kamerą. Gydytojas, vaistininkas ar slaugytojas turėtų patarti tokiems pacientams kaip tinkamai naudoti ir prižiūrėti inhaliatorių bei tarpinę kamerą, taip pat patikrinti, ar paciento naudojamas būdas užtikrina optimaliausią įkvėpto vaisto patekimą į plaučius. Tai gali būti pasiekta, pacientui naudojant AeroChamber Plus tarpinę kamerą, vienu nepertraukiamu lėtu ir giliu įkvėpimu per tarpinę kamerą, be sustojimo tarp išpurškimo ir inhaliacijos.