Foster 200 µg/6 µg/išpurškime

Foster skirtas reguliariam astmos gydymui, kai tikslinga vartoti veikliųjų medžiagų (įkvepiamojo kortikosteroido ir ilgo poveikio beta 2 adrenoreceptorių agonisto) derinio vaistinį preparatą: -pacientams, kuriems astma tinkamai nesureguliuojama įkvepiamuoju kortikosteroidu ir pagal poreikį įkvepiamu trumpo poveikio beta 2 adrenoreceptorių agonistu; arba -pacientams, kuriems astma jau yra tinkamai sureguliuojama įkvepiamuoju kortikosteroidu ir ilgo poveikio beta 2 adrenoreceptorių agonistu. Foster skirtas suaugusiesiems.

Dozavimas Foster neskirtas pradiniam astmos gydymui. Foster sudėtyje esančių veikliųjų medžiagų dozė kiekvienam pacientui nustatoma atsižvelgiant į ligos sunkumą. Tai reikia turėti omenyje ne tik pradedant gydyti veikliųjų medžiagų derinio vaistiniu preparatu, bet ir keičiant dozę. Jei konkrečiam pacientui reikalingas kombinuotasis gydymas kitokiomis veikliųjų medžiagų dozėmis, nei yra veikliųjų medžiagų derinio inhaliatoriuje, reikia skirti vartoti atskirus inhaliatorius, kuriuose yra atitinkamos beta 2 adrenoreceptorių agonisto ir (arba) kortikosteroido dozės. Foster sudėtyje esantis beklometazono dipropionatas pasižymi išskirstymu ypatingai mažomis dalelėmis, todėl šio vaistinio preparato poveikis būna stipresnis nei beklometazono dipropionato, kurio dalelės nėra tokios smulkios (100 mikrogramų Foster sudėtyje esančio beklometazono dipropionato, kurio dalelės yra ypač smulkios, poveikis atitinka 250 mikrogramų beklometazono dipropionato, kurio dalelės ne tokios smulkios). Todėl bendra Foster sudėtyje esančio beklometazono dipropionato, kurio dalelės yra ypač smulkios, paros dozė turi būti mažesnė nei beklometazono dipropionato, kurio dalelės ne tokios smulkios, paros dozė. Tai reikia turėti omenyje, jei pacientas vietoj vartojamo beklometazono dipropionato, kurio dalelės ne tokios smulkios, pradeda vartoti Foster: beklometazono dipropionato dozė turi būti mažesnė, ji parenkama atsižvelgus į paciento poreikį. Dozavimo rekomendacijos 18 metų ir vyresniems suaugusiems žmonėms Du kartus per parą atliekami du įkvėpimai. Didžiausia paros dozė yra 4 įkvėpimai. Foster 200/6 turi būti vartojamas tik palaikomajam gydymui. Mažesnio stiprumo (Foster 100/6) galima vartoti palaikomajam gydymui ir simptomams palengvinti. Pacientams reikia patarti, kad jie turi pirmai pagalbai visada turėti savo atskirą trumpo veikimo bronchusplečiantį vaistinį preparatą. Gydytojas paciento būklę turi reguliariai vertinti iš naujo ir nustatyti, ar Foster dozė išlieka optimali. Dozę keisti gali tik gydytojas. Dozė turi būti titruojama iki mažiausios veiksmingos simptomų kontrolę palaikančios dozės. Kai simptomų kontrolė tampa palaikoma mažiausia rekomenduojama doze, toliau galima bandyti vartoti vien įkvepiamojo kortikosteroido. Foster 200/6  negalima vartoti pakopiniam gydymui. Pakopiniam gydymui galima vartoti mažesnio stiprumo beklometazono dipropionato komponentą tame pačiame inhaliatoriuje (Foster 100/6 mikrogramų). Pacientams reikia patarti Foster vartoti kasdien, net jei simptomų nebūna. Ypatingos populiacijos Senyviems pacientams dozės keisti nereikia. Duomenų apie Foster vartojimą pacientams, kuriems yra kepenų ar inkstų funkcijos sutrikimas, nėra (žr. 5.2 skyrių). Vaikų populiacija Vaikams ir paaugliams iki 18 metų Foster 200/6 vartoti negalima. Vartojimo metodas Foster yra įkvepiama. Kad vaistinis preparatas būtų vartojamas tinkamai, gydytojas ar kitas sveikatos priežiūros specialistas turi pacientui parodyti, kaip teisingai naudotis inhaliatoriumi. Teisingas slėginio dozuoto inhaliatoriaus naudojimas yra būtina sėkmingo gydymo sąlyga. Pacientui reikia patarti atidžiai perskaityti pakuotės lapelį ir vykdyti jame pateiktas naudojimo instrukcijas. Foster inhaliatorius purkštuvo užpakalinėje dalyje turi skaitiklį, kuris rodo, kiek dozių liko. Naudojant 120 dozių pakuotę, kiekvieną kartą pacientui paspaudus talpyklę išpurškiamas vaistinis preparatas ir skaitiklio rodomas skaičius sumažėja vienetu. Naudojant 180 dozių pakuotę, kiekvieną kartą pacientui paspaudus talpyklę skaitiklis šiek tiek pasisuka ir likusių išpurškimų skaičius rodomas 20 išpurškimų intervalais. Pacientui reikia pasakyti, kad inhaliatoriaus negalima numesti, nes skaitiklyje rodomas skaičius gali sumažėti. Inhaliatoriaus tikrinimas Jei inhaliatorius bus naudojamas pirmą kartą arba jei jis nebuvo naudotas 14 ar daugiau parų, pacientas vieną išpurškimą turi atlikti į orą, kad įsitikinti, jog inhaliatorius veikia tinkamai (užpildymas). Prieš užpildant 120 arba 180 dozių slėgines talpykles, skaitiklis / indikatorius turėtų rodyti atitinkamai „121“ arba „180“. Inhaliatorių patikrinus pirmą kartą, skaitiklis turi rodyti „120“ arba „180“. Inhaliatoriaus naudojimas Jei inhaliatorius buvo laikomas labai šaltai, prieš vartojimą pacientas kelias minutes turi pašildyti jį savo rankomis. Niekada negalima jo šildyti dirbtinėmis priemonėmis. Jei įmanoma, naudodamasis savo inhaliatoriumi pacientai turi stovėti ar tiesiai sėdėti. 1. Pacientai turi nuimti nuo kandiklio apsauginį dangtelį ir patikrinti, ar kandiklis yra švarus, ar jame nėra dulkių, purvo ar kitokių svetimkūnių. 2. Pacientai turi kiek įmanoma lėčiau ir giliau iškvėpti. 3. Pacientai turi laikyti talpyklę vertikaliai (korpusas turi būti nukreiptas į viršų), kandiklį apžioti lūpomis nesukandant kandiklio. 4. Tuo pat metu pacientai turi lėtai ir giliai įkvėpti pro burną. Pradėjus įkvėpimą, jie turi spausti inhaliatoriaus viršūnę žemyn, kad įvyktų vienas išpurškimas. 5. Pacientai turi sulaikyti kvėpavimą kiek įmanoma ilgiau, ir, galiausiai, ištraukti inhaliatorių iš burnos ir lėtai iškvėpti. Pacientai neturi iškvėpti į inhaliatorių. Jei reikia įkvėpti dar vieną išpurškimą, pacientai turi laikyti inhaliatorių vertikaliai, palaukti maždaug pusę minutės ir vėl pakartoti 2-5 punktuose išvardytus veiksmus. SVARBU: pacientai negali 2-5 punktuose išvardytus veiksmus atlikti per greitai. Po pavartojimo pacientai turi vėl uždėti apsauginį inhaliatoriaus dangtelį ir patikrinti dozės skaitiklį. Pacientui reikia patarti įsigyti naują inhaliatorių, jei dozės skaitiklis ar indikatorius rodo skaičių „20“. Jei skaitiklis rodo „0“, inhaliatoriaus naudojimą reikia nutraukti, nes bet koks išpurškimas, kurį galima atlikti inhaliatoriumi, gali būti nepakankamas visai dozei išsiskirti. Jei įkvėpus iš inhaliatoriaus ar burnos kraštų sklinda rūkas, procedūrą reikia kartoti nuo veiksmo, nurodyto 2 punkte. Jei paciento rankos silpnos, gali būti lengviau inhaliatorių laikyti abiem rankomis. Tokiu atveju abu rodomuosius pirštus reikėtų uždėti ant inhaliatoriaus korpuso viršaus ir abiem nykščiais laikyti iš apačios. Po inhaliacijos pacientai turi praskalauti burną, pagargaliuoti vandeniu arba išsivalyti dantis (žr. 4.4 skyrių). Talpyklėje yra suslėgto skysčio. Pacientams reikia patarti, nelaikyti aukštesnėje kaip 50 °C temperatūroje. Talpyklės negalima pradurti. Valymas Pacientui reikia patarti atidžiai perskaityti pakuotės lapelyje pateiktas valymo instrukcijas. Reguliaraus inhaliatoriaus valymo metu pacientai nuo kandiklio turi nuimti dangtelį ir kandiklio išorę ir vidų nuvalyti sausu audiniu. Jie neturi išimti talpyklės iš purkštuvo ir nevalyti kandiklio vandeniu ar kitokiu skysčiu. Pacientai, kuriems sunku suderinti aerozolio dozės išpurškimą su įkvėpimu, gali naudoti AeroChamber Plus tarpinę kamerą. Gydytojas, vaistininkas ar slaugytojas turi patarti kaip tinkamai naudoti ir prižiūrėti inhaliatorių bei tarpinę kamerą, taip pat patikrinti, ar paciento naudojamas būdas užtikrina optimaliausią įkvėpto vaisto patekimą į plaučius. Tai gali būti pasiekta, pacientui naudojant AeroChamber Plus tarpinę kamerą, vienu nepertraukiamu lėtu ir giliu įkvėpimu per tarpinę kamerą, be sustojimo tarp išpurškimo ir įkvėpimo.