Imuran 50 mg

Imunosupresinio gydymo pagrindiniais imunosupresantais (bazinės imunosupresijos) papildymas. Alogeninio inkstų, kepenų, širdies, plaučių ar kasos transplantato atmetimo profilaktika, derinant su kitais imunosupresantais. Imuninės sistemos slopinimas vartojant šį imunosupresinio poveikio antimetabolitą vieną arba (dažniau) derinyje su kitais vaistiniais preparatais (dažniausiai kortikosteroidais) ir procedūromis, veikiančiomis imuninį atsaką. Terapinis poveikis gali tapti akivaizdžiu tik po kelių savaičių ar mėnesių ir pasireikšti steroidus taupančiu poveikiu, todėl gali silpnėti toksinis poveikis, susijęs su didelės kortikosteroidų dozės vartojimu ir ilgalaikiu gydymu. Sunkių toliau išvardintų ligų gydymas vien tik šiuo vaistiniu preparatu arba derinyje su kortikosteroidais ir (arba) kitais vaistiniais preparatais ir procedūromis pacientams, kurie netoleruoja steroidų, yra nuo jų priklausomi arba kurių atsakas į gydymą didele steroidų doze yra nepakankamas, sergant: -sunkiu aktyviu reumatoidiniu artritu, kurio neįmanoma valdyti mažiau toksiškais vaistiniais preparatais (ligą modifikuojančiais antireumatiniais vaistiniais preparatais; LMAVP); -sunkia arba vidutinio sunkumo uždegimine žarnų liga (Krono (Crohn) liga ar opiniu kolitu); -sistemine raudonąja vilklige (Lupus erythematosus); -dermatomiozitu arba polimiozitu; -autoimuniniu lėtiniu aktyviu hepatitu; -mazginiu poliarteritu; -autoimunine hemolizine anemija; -lėtine gydymui nepasiduodančia idiopatine trombocitopenine purpura. Imunosupresinio gydymo pagrindiniais imunosupresantais (bazinės imunosupresijos) papildymas. Alogeninio inkstų, kepenų, širdies, plaučių ar kasos transplantato atmetimo profilaktika, derinant su kitais imunosupresantais. Imuninės sistemos slopinimas vartojant šį imunosupresinio poveikio antimetabolitą vieną arba (dažniau) derinyje su kitais vaistiniais preparatais (dažniausiai kortikosteroidais) ir procedūromis, veikiančiomis imuninį atsaką. Terapinis poveikis gali tapti akivaizdžiu tik po kelių savaičių ar mėnesių ir pasireikšti steroidus taupančiu poveikiu, todėl gali silpnėti toksinis poveikis, susijęs su didelės kortikosteroidų dozės vartojimu ir ilgalaikiu gydymu. Sunkių toliau išvardintų ligų gydymas vien tik šiuo vaistiniu preparatu arba derinyje su kortikosteroidais ir (arba) kitais vaistiniais preparatais ir procedūromis pacientams, kurie netoleruoja steroidų, yra nuo jų priklausomi arba kurių atsakas į gydymą didele steroidų doze yra nepakankamas, sergant: -sunkiu aktyviu reumatoidiniu artritu, kurio neįmanoma valdyti mažiau toksiškais vaistiniais preparatais (ligą modifikuojančiais antireumatiniais vaistiniais preparatais; LMAVP); -sunkia arba vidutinio sunkumo uždegimine žarnų liga (Krono (Crohn) liga ar opiniu kolitu); -sistemine raudonąja vilklige (Lupus erythematosus); -dermatomiozitu arba polimiozitu; -autoimuniniu lėtiniu aktyviu hepatitu; -mazginiu poliarteritu; -autoimunine hemolizine anemija; -lėtine gydymui nepasiduodančia idiopatine trombocitopenine purpura.

Dozavimas Transplantacija Priklausomai nuo pasirinkto imunosupresijos būdo pirmą gydymo parą galima skirti gerti ne didesnę kaip 5 mg/kg kūno svorio paros dozę. Palaikomoji paros dozė yra 1 – 4 mg/kg kūno svorio. Ją reikia nustatyti atsižvelgiant į klinikinę paciento būklę ir į tai, kaip vaistinį preparatą toleruoja kraujas. Turimi duomenys rodo, kad gydymo azatioprinu trukmės riboti nereikia net tada, kai būtina tik maža jo dozė, kadangi yra transplantato atmetimo rizika. Kitos būklės Įprastinė pradinė paros dozė yra 1 – 3 mg/kg kūno svorio. Ją reikia didinti, atsižvelgiant į klinikinį atsaką (jis gali būti nepastebimas kelias savaites arba kelis mėnesius) ir į tai, kaip vaistinį preparatą toleruoja kraujas. Jeigu po 3 – 6 gydymo mėnesių paciento būklė nepagerėja, svarstytinas vaistinio preparato vartojimo nutraukimas. Priklausomai nuo gydomos klinikinės būklės, individualios paciento reakcijos ir nuo to, kaip vaistinį preparatą toleruoja kraujas, palaikomoji paros dozė svyruoja nuo mažesnės kaip  1 mg/kg kūno svorio iki 3 mg/kg kūno svorio. Lėtiniam aktyviam autoimuniniam hepatitui gydyti įprastinė paros dozė yra 1 – 1,5 mg/kg kūno svorio. Pacientams, kurių kepenų ir (arba) inkstų funkcija sutrikusi Pacientus, kuriems yra inkstų ir (arba) kepenų veiklos nepakankamumas, reikia gydyti mažiausia įprastine terapine doze. Pacientus, kuriems yra sunkus kepenų funkcijos sutrikimas, Atsimutin vartoti draudžiama (žr. 4.3 skyrių). Vaikų populiacija Duomenų, kuriais remiantis būtų galima rekomenduoti Atsimutin lėtinio jaunatvinio artrito, sisteminės raudonosios vilkligės (Lupus erythematosus), dermatomiozito ar mazginio poliarterito gydymui nepakanka. Kitų indikacijų atveju vaikus ir paauglius galima gydyti rekomenduojama suaugusiųjų doze. Senyviems pacientams Nėra specifinės informacijos, kaip Atsimutin toleruoja senyvi žmonės. Juos rekomenduojama gydyti mažiausia įprastine terapine doze (kaip kontroliuoti kraujo ląstelių kiekį, žr. 4.4 skyrių). Kol terapinis poveikis tampa pastebimas, gali praeiti kelios savaitės arba keli mėnesiai. Vaistiniu preparatu galima gydyti ilgai, išskyrus atvejį, kai pacientas jo netoleruoja. Azatioprino vartojimą visada reikia nutraukti palaipsniui mažinant dozę ir atidžiai gydytojui prižiūrint. Reikia vengti tabletės laužymo ar sutrupinimo. Pacientai, turintys NUDT15 variantą Pacientams, turintiems įgimtą mutavusį NUDT15 geną, gresia didesnė sunkaus azatioprino toksinio poveikio rizika (žr. 4.4 skyrių). Šiems pacientams paprastai reikia mažinti dozę, ypač tiems, kuriems NUDT15 variantas yra homozigotinis (žr. 4.4 skyrių). Prieš pradedant gydyti azatioprinu reikėtų apsvarstyti galimybę atlikti NUDT15 variantų genotipo testą. Visais atvejais reikia atidžiai stebėti kraujo ląstelių skaičių. Vartojimo metodas Vartojamas per burną. Tabletę(-es) reikia užgerti mažiausiai stikline (200 ml) skysčio. Siekiant sumažinti pykinimo pavojų, tabletę(-es) reikia gerti valgio metu. Dozavimas Transplantacija Priklausomai nuo pasirinkto imunosupresijos būdo pirmą gydymo parą galima skirti gerti ne didesnę kaip 5 mg/kg kūno svorio paros dozę. Palaikomoji paros dozė yra 1 – 4 mg/kg kūno svorio. Ją reikia nustatyti atsižvelgiant į klinikinę paciento būklę ir į tai, kaip vaistinį preparatą toleruoja kraujas. Turimi duomenys rodo, kad gydymo azatioprinu trukmės riboti nereikia net tada, kai būtina tik maža jo dozė, kadangi yra transplantato atmetimo rizika. Kitos būklės Įprastinė pradinė paros dozė yra 1 – 3 mg/kg kūno svorio. Ją reikia didinti, atsižvelgiant į klinikinį atsaką (jis gali būti nepastebimas kelias savaites arba kelis mėnesius) ir į tai, kaip vaistinį preparatą toleruoja kraujas. Jeigu po 3 – 6 gydymo mėnesių paciento būklė nepagerėja, svarstytinas vaistinio preparato vartojimo nutraukimas. Priklausomai nuo gydomos klinikinės būklės, individualios paciento reakcijos ir nuo to, kaip vaistinį preparatą toleruoja kraujas, palaikomoji paros dozė svyruoja nuo mažesnės kaip  1 mg/kg kūno svorio iki 3 mg/kg kūno svorio. Lėtiniam aktyviam autoimuniniam hepatitui gydyti įprastinė paros dozė yra 1 – 1,5 mg/kg kūno svorio. Pacientams, kurių kepenų ir (arba) inkstų funkcija sutrikusi Pacientus, kuriems yra inkstų ir (arba) kepenų veiklos nepakankamumas, reikia gydyti mažiausia įprastine terapine doze. Pacientus, kuriems yra sunkus kepenų funkcijos sutrikimas, Atsimutin vartoti draudžiama (žr. 4.3 skyrių). Vaikų populiacija Duomenų, kuriais remiantis būtų galima rekomenduoti Atsimutin lėtinio jaunatvinio artrito, sisteminės raudonosios vilkligės (Lupus erythematosus), dermatomiozito ar mazginio poliarterito gydymui nepakanka. Kitų indikacijų atveju vaikus ir paauglius galima gydyti rekomenduojama suaugusiųjų doze. Senyviems pacientams Nėra specifinės informacijos, kaip Atsimutin toleruoja senyvi žmonės. Juos rekomenduojama gydyti mažiausia įprastine terapine doze (kaip kontroliuoti kraujo ląstelių kiekį, žr. 4.4 skyrių). Kol terapinis poveikis tampa pastebimas, gali praeiti kelios savaitės arba keli mėnesiai. Vaistiniu preparatu galima gydyti ilgai, išskyrus atvejį, kai pacientas jo netoleruoja. Azatioprino vartojimą visada reikia nutraukti palaipsniui mažinant dozę ir atidžiai gydytojui prižiūrint. Reikia vengti tabletės laužymo ar sutrupinimo. Tabletę galima dalyti į lygias dozes. Jei prireiktų tabletę perskirti, venkite užteršimo tabletės dalelėmis ir jų įkvėpimo (žr. 4.4 ir 6.6 skyrius). Reikia vengti tablečių sutraiškymo. Tinkamam ilgalaikiam dozavimui, reikia vartoti 25 mg (Atsimutin 25 mg plėvele dengtos tabletės) stiprumo tabletes. Pacientai, turintys NUDT15 variantą Pacientams, turintiems įgimtą mutavusį NUDT15 geną, gresia didesnė sunkaus azatioprino toksinio poveikio rizika (žr. 4.4 skyrių). Šiems pacientams paprastai reikia mažinti dozę, ypač tiems, kuriems NUDT15 variantas yra homozigotinis (žr. 4.4 skyrių). Prieš pradedant gydyti azatioprinu reikėtų apsvarstyti galimybę atlikti NUDT15 variantų genotipo testą. Visais atvejais reikia atidžiai stebėti kraujo ląstelių skaičių. Vartojimo metodas Vartojamas per burną. Tabletę(-es) reikia užgerti mažiausiai stikline (200 ml) skysčio. Siekiant sumažinti pykinimo pavojų, tabletę(-es) reikia gerti valgio metu.