Thromboreductin 0,5 mg

Padidėjusio trombocitų kiekio mažinimas bei su tuo susijusių klinikinių simptomų lengvinimas didelės rizikos grupės pacientams, sergantiems esencialine trombocitemija.* *Didelės rizikos grupės pacientais laikomi asmenys, sergantys esencialine trombocitemija, kuriems yra vienas ar daugiau iš šių požymių: -amžius 60 metų; -trombocitų kiekis 1000 x 109/l; -padidėjęs trombocitų skaičius 300 x 109/l per 3 mėnesių laikotarpį; -praeityje buvo sunkių trombohemoraginių ar išemijos simptomų; -kraujagysliniai rizikos veiksniai.

Dozavimas Gydymą Thromboreductin turi pradėti gydytojas, turintis esencialine trombocitemija sergančių pacientų gydymo patirties. Thromboreductin dozė kiekvienam pacientui nustatoma atskirai, ją turi kontroliuoti gydytojas. Rekomenduojama pradinė Thromboreductin paros dozė yra 0,5–1 mg. Pradine doze reikia gydyti ne trumpiau kaip 1 savaitę. Po 1 savaitės, kiekvienam pacientui dozę galima individualiai didinti iki veiksmingos mažiausios, būtinos trombocitų kiekiui palaikyti mažesnį kaip 600 x 109/l, idealiu atveju tarp 150 x 109/l ir 400 x 109/l. Daugiau negu 0,5 mg per savaitę paros dozės didinti negalima. Didžiausia vienkartinė dozė neturi viršyti 2,5 mg. Didesne negu 5 mg paros doze gydyti negalima. Jeigu paros dozė yra didesnė kaip 0,5 mg, Thromboreductin reikia gerti du kartus per parą (kas 12 valandų) arba 3 kartus per parą (kas 8 valandas). Reikia reguliariai stebėti Thromboreductin sukeliamą poveikį (žr. ir 4.4 skyrių). Nuo gydymo pradžios iki optimalios paciento reakcijos į gydymą pasireiškimo (trombocitų kiekio sunormalėjimo arba sumažėjimo iki  600 x 109/l) reikia kas savaitę matuoti trombocitų kiekį. Vėliau trombocitų kiekį reikia matuoti gydytojo nurodytais reguliariais intervalais. Trombocitų kiekio sumažėjimas paprastai gali tapti pastebimas praėjus 14–21 parai nuo gydymo pradžios. Daugumai pacientų pakankamą terapinį poveikį sukelia ir palaiko 1–3 mg paros dozė. Thromboreductin skirtas vartoti nepertraukiamai. Vartojimą nutraukus, trombocitų kiekis pradeda didėti po 4–8 parų ir per 10–14 parų tampa toks, koks buvo prieš pradedant gydyti. Senyviems pacientams Anagrelidu gydant senyvus pacientus priklausomai nuo amžiaus dozės koreguoti nereikia. Pacientams, kurių inkstų funkcija sutrikusi Anagrelido farmakokinetikos šios populiacijos pacientų organizme specialių tyrimų duomenų šiuo metu nėra, todėl prieš pradedant gydyti pacientus, kurių inkstų funkcija sutrikusi, reikia įvertinti galimą gydymo anagrelidu riziką ir naudą (žr. 4.3, 4.4 bei 5.1 skyrius). Gydymas anagrelidu pacientams, kuriems yra sunkus inkstų nepakankamumas (kreatinino klirensas <30 ml / min.), yra kontraindikuotinas (žr. 4.3 skyrių). Pacientams, kurių kepenų funkcija sutrikusi Anagrelido farmakokinetikos šios populiacijos pacientų organizme specialių tyrimų duomenų šiuo metu nėra, tačiau metabolizmas kepenyse yra svarbus vaistinio preparato klirenso būdas, todėl tikėtina, kad kepenų funkcija šiam procesui gali turėti įtakos. Prieš pradedant gydyti pacientus, kuriems yra lengvas kepenų funkcijos sutrikimas, reikia įvertinti galimą gydymo anagrelidu riziką ir naudą (žr. skyrius 4.3 ir 4.4). Pacientų, kuriems yra vidutinio sunkumo arba sunkus kepenų funkcijos sutrikimas, anagrelidu gydyti nerekomenduojama (žr. 4.3 skyrių). Vaikų populiacija Anagrelido saugumas ir veiksmingumas vaikams iki 18 metų neištirti. Turimi duomenys pateikiami 5.2 skyriuje, tačiau dozavimo rekomendacijų pateikti negalima. Vartojimo metodas Thromboreductin kapsulė nuryjama užgeriant nedideliu kiekiu skysčio.