Tramadol Lannacher 100 mg/2 ml

Vidutinio stiprumo ir stipraus skausmo malšinimas.

Prieš pradedant gydymą opioidais, su pacientais reikia aptarti ir nustatyti planą, kaip bus nutraukiamas gydymas tramadoliu, siekiant sumažinti priklausomybės ir nutraukimo sindromo riziką (žr. 4.4 skyrių). Dozavimas Dozė turi būti priderinta pagal skausmo stiprumą ir konkretaus paciento organizmo reakcijos į vaistinį preparatą. Apskritai turi būti parinkta mažiausia veiksminga dozė, reikalinga visiškam skausmo numalšinimui. Per parą negalima vartoti daugiau kaip 400 mg tramadolio hidrochlorido, išskyrus ypatingas aplinkybes. Jeigu nepaskiriama kitaip, Tramadol Lannacher turi būti vartojamas taip, kaip nurodyta toliau. Suaugusiesiems ir vyresniems negu 12 metų paaugliams Įprasta dozė yra 50 arba 100 mg kas 4–6 valandos (žr. 5.1 skyrių). Į veną injekcijos turi būti atliekamos lėtai, per 2-3 minutes. Skausmui po operacijos malšinti skiriama 100 mg smūginė dozė. Per 60 minučių po smūginės dozės dar 50 mg dozės gali būti skiriamos kas 10-20 minučių, neviršijant bendros 250 mg dozės, įskaitant pradinę smūginę dozę. Vėlesnis dozės turi būti 50 mg – 100 mg kas 4-6 valandos iki bendros paros dozės 400 mg. Vaikų populiacija Tramadolis jaunesniems negu 1 metų vaikams netinka. Iki šiol sukaupta patirtis rodo, kad tramadolio galima vartoti vyresniems nei vienerių metų vaikams, skiriant vienkartinę dozę po 1-2 mg/kg kūno svorio. Paprastesniam dozavimui Tramadol Lannacher 100 mg ampulės gali būti atskiestos tinkamu tirpalu (žr. 6.6 skyrių). Toliau esančioje lentelėje pateikiamos koncentracijos, kurios pasiekiamos maišant įvairiu santykiu (1 ml tirpalo yra 50 mg tramadolio hidrochlorido). Tramadol Lannacher atskiedimas su suderinamu tirpalu | Pasiekiama koncentracija 2 ml + 2 ml | 25.0 mg/ml 2 ml + 4 ml | 16,7 mg/ml 2 ml + 6 ml | 12,5 mg/ml 2  ml + 8 ml | 10,0 mg/ml 2 ml + 10 ml | 8,3 mg/ml 2 ml + 12 ml | 7,1 mg/ml 2 ml +14 ml | 6,3 mg/ml 2 ml + 16 ml | 5,6 mg/ml 2 ml + 18 ml | 5,0 mg/ml Pavyzdys: vaikas sveria 45 kg, jam reikalinga dozė yra 1,5 mg/kg svorio. Reikalingas vaikui kiekis yra 67,5 mg. 2 ml injekcinio tirpalo reikia atskiesti 4 ml tinkamu atskiedėju, atskiestame tirpale yra 16,7 mg/ml tramadolio koncentracija. 4 ml šio atskiesto tirpalo (jame yra apytikriai 67 mg tramadolio). Senyviems pacientams Jei senyvo paciento (ne vyresnio kaip 75 metų), kepenų ir inkstų veikla nesutrikusi, paprastai dozės koreguoti nebūtina. Vyresniems negu 75 metų pacientams vaistinio preparato eliminacija iš organizmo gali būti pailgėjusi, todėl gali reikėti ilginti intervalą tarp vienkartinių dozių vartojimo. Intervalai nustatomi kiekvienam pacientui individualiai. Pacientams, kurių inkstų ir (arba) kepenų funkcija sutrikusi Pacientams, kuriems nustatytas inkstų ir (arba) kepenų nepakankamumas tramadolio eliminacija yra ilgesnė. Šiems pacientams, atsižvelgiant į jų poreikius, reikia atidžiai nustatyti vartojimo intervalus. Sunkaus inkstų ir (arba) kepenų nepakankamumo atvejais Tramadol Lannacher vartoti nerekomenduojama. Vartojimo metodas Galima leisti į veną (leisti lėtai arba infuzuoti atskiedus infuzijoms tinkamu tirpalu), į raumenis arba po oda. Vaistinio preparato atskiedimo prieš vartojant instrukcija pateikiama 6.6 skyriuje. Gydymo tikslai ir nutraukimas Prieš pradedant gydyti Tramadol Lannacher, vadovaujantis skausmo valdymo gairėmis, kartu su pacientu turi būti susitarta dėl gydymo strategijos, įskaitant gydymo trukmę, tikslus bei gydymo pabaigos planą. Gydymo metu gydytojas ir pacientas turi dažnai bendrauti,siekiant įvertinti, tolesnio gydymo poreikį, , apsvarstytų galimybę gydymą nutraukti ir, jei reikia, pakoreguoti dozes. Kai paciento toliau gydyti tramadoliu nebereikia, gali būti patartina dozę mažinti palaipsniui, kad būtų išvengta nutraukimo simptomų. . Reikia atsižvelgti į tai, kad nesant tinkamos skausmo kontrolės, galima hiperalgeziją, tolerancija ir pagrindinės ligos progresavimas (žr. 4.4 skyrių). Vartojimo trukmė Tramadol Lannacher jokiu atveju negalima vartoti ilgiau, negu būtina gydymui. Jei reikalingas ilgalaikis skausmo malšinimas tramadoliu atsižvelgiant į ligos sunkumą ir ir pobūdį, reikia atsargiai ir reguliariai vertinti paciento būklę (prireikus daryti gydymo pertraukas), siekiant išsiaiškinti, ar reikia gydymą tęsti ir nustatyti jo apimtį.