Doxorubicin EBEWE 2 mg/ml

Minkštųjų audinių ar osteogeninė sarkoma. Hodžkino liga ir ne Hodžkino limfoma. Ūminė limfoleukozė, ūminė mieloleukozė. Dauginė mieloma. Skydliaukės, krūties, kiaušidžių, šlapimo pūslės, smulkialąstė plaučių, endometriumo, gimdos gleivinės, gimdos kaklelio, skrandžio, kasos, prostatos, sėklidžių bei kepenų karcinoma. Neuroblastoma. Galvos, kaklo bei Vilmso navikas. Paviršinė šlapimo pūslės karcinoma, karcinoma in situ.

Reikiamą doksorubicino tirpalo dozę galima arba per 2 - 5 minutes sušvirkšti, arba suleisti į sistemą, kuria lašinamas 0,9 natrio chlorido arba 5 gliukozės injekcinis tirpalas arba natrio chlorido ir gliukozės injekcinių tirpalų mišinys. Paruoštą infuzinį tirpalą į veną sušvirkštus iš karto, didžiausia koncentracija kraujyje būna didesnė, negu suleidus į infuzinę sistemą, todėl gali pasireikšti sunkesnis toksinis poveikis širdžiai. Dozavimas Suaugusiems pacientams Monoterapija Dozavimas priklauso nuo vėžio rūšies, širdies ir kepenų funkcijos bei kartu vartojamų kitų chemoterapinių vaistinių preparatų. Gydant vien doksorubicinu, įprastinė rekomenduojama vienkartinė dozė yra 60 - 75 mg/m2 kūno paviršiaus. Ji leidžiama kas 3 savaitės į veną. Galima leisti dviem skirtingais būdais: visą dozę iš karto arba tris dienas iš eilės po 20 mg/m2 kūno paviršiaus. Galimas ir kitas dozavimas: kas savaitę į veną leisti 20 mg/m2 kūno paviršiaus dozę. Bendra didžiausia dozė neturi būti didesnė negu 450 - 550 mg/m2 kūno paviršiaus. Įrodyta, jog kas savaitę leidžiamo doksorubicino veiksmingumas yra toks pat, kaip leidžiamo kas 3 savaitės, tačiau toksinis poveikis širdžiai būna silpnesnis. Nors rekomenduojama kartą per savaitę leidžiama dozė yra 20 mg/m2 kūno paviršiaus dozė, tačiau objektyvią reakciją sukėlė ir 6 - 12 mg/m2 kūno paviršiaus dozė. Kompleksinis gydymas Kartu su kitais panašaus toksinio poveikio citostatikais reikia vartoti mažesnę doksorubicino dozę. Didžiausia bendra dozė. Jeigu pacientui švitinta mediastinumo sritis, jis serga širdies liga arba kartu gydomas dar ir toksinį poveikį širdžiai sukeliančiais ne antraciklinų grupės vaistiniais preparatais nuo vėžio, rekomenduojama bendra didžiausia dozė yra 450 mg/m2 kūno paviršiaus. Ypatingos populiacijos Pacientams, kurių kepenų funkcija sutrikusi Pacientams, kurių kepenų funkcija pažeista, doksorubicino dozę reikia mažinti. Jeigu bilirubino kiekis kraujo serume padidėjęs, reikia gydyti mažesne doze: jeigu jo yra 12 - 30 mg, reikia leisti pusę įprastinės dozės, jeigu  30 mg - ketvirtadalį įprastinės dozės. Pacientams, kurių inkstų funkcija sutrikusi Pacientams, kurių inkstų funkcija sutrikusi, dozės paprastai mažinti nereikia. Pacientams, kuriems yra širdies sutrikimų rizika Žmonėms, kuriems toksinio poveikio širdžiai pasireiškimo rizika yra didesnė, vienkartinę doksorubicino dozę į veną reikia ne švirkšti, bet nepertraukiamai infuzuoti 24 valandas. Taip vartojant, toksinis poveikis širdžiai pasireiškia rečiau, o terapinis veiksmingumas nemažėja. Tokiems pacientams prieš kiekvieną infuziją būtina matuoti kairiojo širdies skilvelio išstūmimo frakciją. Didėjant bendrai suvartotai dozei, palaipsniui didėja ir kardiomiopatijos rizika. Bendros 450 -550 mg/m2 kūno paviršiaus dozės viršyti negalima. Pacientams, kurie serga širdies liga arba kurių širdies ar tarpusienio sritis buvo švitinta radioaktyviaisiais spinduliais, bendra dozė neturi būti didesnė kaip 400 mg/m2 kūno paviršiaus (būtina sekti tokių pacientų širdies funkciją, žr. 4.4 skyrių). Kartu su kitais vaistiniais preparatais nuo vėžio rekomenduojama doksorubicino dozė yra 50 -75 mg/m2 kūno paviršiaus. Kompleksinio gydymo metu dėl adityvaus poveikio galimas stipresnis mieloidinio audinio funkcijos slopinimas. Vaikų populiacija Vaikus reikia gydyti mažesne doze, kadangi jiems toksinio poveikio širdžiai, ypač uždelsto, rizika yra didesnė, todėl gydymo metu rekomenduojama sekti jų širdies funkciją. Galimas toksinis poveikis mieloidiniam audiniui, kuris stipriausias būna 10 - 14 dienomis po doksorubicino suleidimo. Po to kaulų čiulpų funkcija greitai atsigauna, kadangi vaikų, palyginti su suaugusiais žmonėmis, kaulų čiulpų rezervas yra didelis. Paviršinė šlapimo pūslės karcinoma, karcinoma savo buvimo vietoje Į šlapimo pūslę rekomenduojama steriliu kateteriu instiliuoti 50 mg doksorubicino dozę, atskiestą 50 ml izotoninio natrio chlorido tirpalo. Pradžioje tokią dozę reikia instiliuoti kas savaitę, vėliau - kas mėnesį. Optimali gydymo trukmė nenustatyta. Gydyti galima 6 - 12 mėnesių. Kadangi iš šlapimo pūslės į sisteminę kraujotaką doksorubicino patenka labai mažai, todėl didžiausios bendros dozės apribojimas, kurio būtina laikytis medikamento leidžiant į veną, netaikomas. Doksorubicino tirpalo leidžiant į veną, būtina saugoti, kad jo nepatektų šalia jos, kadangi gali pasireikšti lokali audinių nekrozė ir tromboflebitas. Doksorubicino tirpalą draudžiama leisti po oda, į raumenis ar subarachnoidinį tarpą arba ilgai infuzuoti į veną. Doksorubicino tirpalą sumaišius su heparinu arba 5-fluorouracilu, atsiranda nuosėdų, vadinasi, su jokiu vaistiniu preparatu jo maišyti negalima. Vartojimo metodas Leisti į veną arba vartoti į šlapimo pūslę.