Finlepsin 200 mg

Epilepsijos, pasireiškiančios paprastais ar sudėtiniais (kompleksiniais) židininiais priepuoliais, kurių metu gali pasireikšti antrinė generalizacija ir kurių metu ligonis praranda sąmonę arba lieka sąmoningas, gydymas. Epilepsijos, pasireiškiančios generalizuotais toniniais-kloniniais traukuliais ar mišrių formų priepuoliais gydymas. Galima vartoti vien Finlepsin arba jo ir kitokių vaistinių preparatų nuo epilepsijos. Finlepsin paprastai neveiksminga gydyti absansus (petit mal) ir miokloninius traukulius (žr. 4.4 skyrių). Bipolinio afektinio sutrikimo epizodų profilaktika, kai netinka ličio vaistiniai preparatai. Idiopatinės ar dėl išsėtinės sklerozės atsiradusios trišakio nervo neuralgijos (tipinės ar atipinės) ar idiopatinės liežuvinio ryklės nervo neuralgijos gydymas. Alkoholio nutraukimo sindromo gydymas. Skausmingos diabetinės neuropatijos gydymas.

Gydyti pradedama mažomis individualiai skirtomis dozėmis atsižvelgiant į simptomų pobūdį bei jų sunkumą. Vėliau dozė palaipsniui didinama, kol pasiekiamos veiksmingiausios palaikomosios dozės. Dozę reikėtų skirti atsižvelgiant į vaistinio preparato kiekį plazmoje, ypač jei pacientas vartoja kelis vaistinius preparatus. Gydant epilepsiją, paprastai reikia tokios karbamazepino dozės, kad bendra jo koncentracija plazmoje būtų maždaug 4-12 µg/ml (1750 mikromolių/l) (žr. 4.4 skyrių). Ji atitinka 400-1200 mg paros dozę. Paros dozė negali būti didesnė kaip 1600 mg, nes didesnės dozės gali sukelti daugiau šalutinių reakcijų. Paros dozė paprastai suvartojama per 1-2 kartus valgant arba po valgio užsigeriant vandeniu. Pailginto atpalaidavimo tabletes taip pat galima gerti ištirpinus jas vandenyje, nes pailgintas atpalaidavimas išlieka ir suspensijoje. Pacientams, sergantiems sunkia širdies ir kraujagyslių liga, kepenų liga, kai pažeisti inkstai, taip pat senyvo amžiaus pacientams gali užtekti mažesnės dozės. Be to, kai kuriems pacientams kartais būtina dozė gali gerokai skirtis nuo rekomenduojamos pradinės ir palaikomosios dozių, pvz., suaktyvėjus metabolizmui dėl kepenų fermentų indukcijos arba vaistų sąveikos, kai gydoma keliais preparatais. Dozavimo rekomendacijos Epilepsijos gydymas Epilepsija paprastai gydoma vien karbamazepinu (monoterapija). Keičiant gydymą, karbamazepinas pradedamas vartoti palaipsniui mažinant anksčiau vartoto vaistinio preparato dozę. Epilepsijos gydymas paprastai trunka ilgai. Jį galima baigti tik tada, jei 2-3 metus nebebūna priepuolių. Gydymas baigiamas per 1-2 metus iš lėto mažinant dozę. Vaikai “išauga iš savo dozės”, nes jiems augant didėja kūno svoris, todėl dozės mažinti nereikia – ji savaime tampa mažesnė, bet EEG rodmenys neturi blogėti. Pacientai | Pradinė dozė | Palaikomoji dozė 610 metų vaikai | 200 mg vakare (arba po 100 mg rytą ir vakare) | 200 mg rytą ir 200400 mg vakare 1115 metų vaikai | 200 mg vakare (arba po 100 mg rytą ir vakare) | 200400 mg rytą ir 400600 mg vakare Suaugę žmonės ir vyresni negu 15 metų vaikai | 200400 mg vakare (arba po 100200 mg rytą ir vakare) | 200600 mg rytą ir 400600 mg vakare Jaunesni kaip 6 metų vaikai Karbamazepino pailginto atpalaidavimo tabletės dažniausiai netinka jaunesniems kaip šešerių metų vaikams (reikėtų vartoti kitų karbamazepino preparatų). Idiopatinės ar dėl išsėtinės sklerozės atsiradusios trišakio nervo neuralgijos (tipinės ar atipinės) ar idiopatinės liežuvinio ryklės nervo neuralgijos gydymas Įprasta pradinė karbamazepino paros dozė yra 200400 mg. Senyviems ir vaistinio preparato poveikiui jautresniems pacientams gali užtekti mažesnės pradinės dozės. Dozė didinama iki tol, kol paciento nevargina skausmas. Dažniausiai paros dozė yra 400800 mg, išgeriama per 12 kartus. Šią dozę, jei pacientui neskauda, galima palaipsniui mažinti, o po kelių savaičių, jei skausmo priepuoliai nesikartoja, vaistinio preparato vartojimą reikia nutraukti. Jeigu vėl pradeda skaudėti, skiriama ankstesnė palaikomoji dozė. Alkoholio nutraukimo sindromo gydymas Vidutinė paros dozė yra 600 mg (200 mg rytą ir 400 mg vakare). Sunkiais atvejais pradinę dozę galima didinti iki 1200 mg per parą. Nepatariama karbamazepino vartoti kartu su raminamaisiais arba migdomaisiais vaistiniais preparatais, bet jį galima skirti su kitais preparatais, kurie paprastai vartojami alkoholio abstinencijai gydyti. Karbamazepino kiekis kraujyje turi būti nuolat tiriamas. Dėl šalutinio poveikio centrinei ir periferinei nervų sistemai, tokius pacientus reikia stebėti ypač atidžiai. Gydymas baigiamas po 7-10 dienų, palaipsniui mažinant dozę. Skausmingos diabetinės neuropatijos gydymas Vidutinė paros dozė yra 600 mg (200 mg rytą ir 400 mg vakare). Išskirtiniais atvejais paros dozė gali būti didinama iki 1200 mg (du kartus per parą po 600 mg). Pastaba. Pacientams, sergantiems sunkiomis širdies ir kraujagyslių, kepenų ir inkstų ligomis bei senyviems pacientams reikia skirti mažesnes dozes. Dvipolio afektinio sutrikimo epizodų profilaktika, kai netinka ličio preparatai Pradinė dozė yra 200400 mg per parą. Šios dozės paprastai pakanka ir gydymui palaikyti, bet prireikus ją galima didinti iki 800 mg. Norint išvengti dvipolio afektinio sutrikimo paūmėjimų, gydymo trukmė ilgesnė. Išskirtiniais atvejais (kai dvipolio afektinio sutrikimo profilaktikai nepakanka vien ličio) kartu su ličio preparatais skiriama karbamazepino. Tokiais atvejais, norint išvengti vaistinių preparatų sąveikos, karbamazepino koncentracija plazmoje turėtų būti mažesnė nei 8 µg/ml, o ličio skiriama mažomis dozėmis (0,30,8 mval/l). Kartu skirti neuroleptikų negalima. Juos reikia baigti vartoti mažiausiai prieš aštuonias savaites iki pradedant vartoti karbamazepiną. Kinų ir tailandiečių kilmės pacientus prieš pradedant gydymą, jei įmanoma, reikia patikrinti dėl HLA-B*1502, nes šis alelis gali išprovokuoti karbamazepino sukeltą Stevens-Johnson sindromą (žr. informaciją apie genetinius tyrimus ir odos reakcijas skyriuje „Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės).